Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui K. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo D. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasi asmuo T. L., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo T. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 45).

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (b. l. 26–27), kurioje nurodė, kad ieškinys yra paduotas vadovaujantis vaiko interesais, t. y. pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vaiko prioritetinę teisę žinoti savo kilmę tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės, jeigu tai nekenkia vaiko interesams. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė išvadą ir nurodė, kad tėvystės nuginčijimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 268 straipsnį). Pagal bylos duomenis matyti, kad nepilnamečio vaiko S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu nurodytas D. K., motina R. S. (K.) (b. l. 7). 2011 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas su atsakove sudarė santuoką (b. l. 8).

Teismas nurodo, kad vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalis. Vadovaujantis CK 3.150 straipsnio nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka su atsakove nėra nutraukta. Ieškovas byloje yra pateikęs prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau šis klausimas šioje byloje nespręstinas, ieškovui posėdžio metu buvo nurodyta, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovui nesakė, kad jis nėra tikrasis nepilnamečio vaiko tėvas, todėl tik 2015 m. birželio mėnesį kilusio konflikto metu pasakė, kad ieškovas nėra tikrasis vaiko tėvas. Atsakovė nurodė, kad nepilnametis vaikas žino kas yra jo biologinis tėvas, su juo bendrauja, ir biologinis vaiko tėvas sutinka, kad būtų nustatyta tėvystė.

Įvertinus byloje esančius duomenis ir paaiškinimus, pripažintina, kad ieškovas yra nurodytas nepilnamečio vaiko tėvu, nes atsakovė slėpė nuo ieškovo, kas yra tikrasis vaiko tėvas. Ginčo byloje dėl tėvystės nuginčijimo nėra, šalys neabejoja, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, todėl skirti teismo DNR ekspertizę netikslinga.

Išdėstyti faktai, ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad ieškovas nėra atsakovės sūnaus S. K. biologinis tėvas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (LR CK 3.150 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo bei naujo liudijimo išdavimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103, 109.10, 111.1, 115 punktai). Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus bei išduoti naują liudijimą kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga prašyti panaikinti gimimo liudijimo dalį apie tėvą ir taip reikalauti teismo surašyti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį. Civilinės metrikacijos įstaiga išduos naują gimimo liudijimą suteiktos kompetencijos ribose priimto teismo sprendimo pagrindu be atskiro įpareigojimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį (b. l. 6), kuris yra priteisimas iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 79, 80, 93 straipsniai).

Teismas šioje byloje turėjo 5,21 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2). Ieškinį patenkinus pilnai, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,21 Eur (penkių eurų 21 ct) išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.