- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- 2YT-484-939/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01282-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Suinteresuotas asmuo
- M. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Ona Barkauskienė
2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13
2018 m. vasario 9 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas K. V. teismui pateikė pareiškimą (b. l. 2-4) suinteresuotiems asmenims M. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos D. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą ir valdo jį šiuo metu.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo motina D. V. mirė (duomenys neskelbtini) po motinos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po D. V. mirties nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo M. B. dėl teisinio neišprusimo į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Prienų rajono 1-ajame notaro biure paveldėjimo byla į D. V., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą nepradėta. Tačiau pareiškėjas paklikimą priėmė aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtą ir valdo jį šiuo metu, nes po motinos mirties dirbo mirusiajai nuosavybės teise priklausiusią žemę, joje sodino bulves, daržoves, organizavo sėją, pievų šienavimą, turtą valdė kaip savo nuosavą ir aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos D. V. turtą nuosavybės teise.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. V. pareiškimą palaikė. Nurodė, kad po motinos mirties liko žemė. Motinai esant dar gyvai, tačiau ligotai, prižiūrėjo jos žemę – augino bulves, kitas daržoves, naudojosi kaip savo. Dalis žemės buvo pievos, todėl jas leisdavo šienauti kaimynams. Į žemę pretenduoja jis vienas, sesuo nenori. Po motinos mirties galvojo, kad žemę paveldėjo automatiškai. Praeitais metais žemę norėjo išnuomoti ir sužinojo, kad ji dar priklauso motinai (2018 m. sausio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 5 min. – 12 min.).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 28). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 22-23), kuriame nurodė, kad pareiškėjui K. V. pateikus įrodymus, patvirtinančius jog po D. V. mirties jis aktyviais veiksmais pradėjo valdyti 3,2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas K. V. yra J. V. ir D. V. sūnus (b. l. 7). D. V. vaikai Yra K. V. ir M. B. (b. l. 9, 10, 12). D. V. mirė būdama našle (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad D. V. (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso neįregistruotos daiktinės į 3.2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 13) Paveldėjimo byla į D. V. palikimą nepradėta (b. l. 11). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis po savo motinos D. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą ir valdo jį šiuo metu. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis po savo motinos D. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą ir valdo jį šiuo metu, kadangi dirbo mirusiajai priklausančią žemę, sodino daržoves, organizavo javų sėją, pievų šienavimą ir pan., patvirtino liudytojų A. G. ir M. G. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Iš išdėstyto darytina išvada, kad K. V. po D. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiosios palikimą faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos D. V. turtą nuosavybės teise (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).
Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. V. tuoj po savo motinos D. V. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjui teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, jis galės paveldėti pagal įstatymą po savo motinos D. V. mirties likusį nepaveldėtą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjo valstybei priteistina 5,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,56 Eur (penkis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.