Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-892-634/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-28
Bylos Nr.
1S-892-634/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
D. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-892-634/2018Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Č. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Č. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę BK 64 straipsnio pagrindu subendrinus su 1999 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, D. Č. paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad surinktų duomenų visuma dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu ir tai padarė tokiu mastu, ir tiek stabiliai, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis D. Č. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti komisijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad priešingai, negu konstatuota apylinkės teismo nutartyje, komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, dėl to pagrįstai sprendė, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, išskirtinę reikšmę teikė padarytiems drausmės pažeidimams, nusikaltimo pobūdžiui, pervertino aplinkybes, egzistavusias nuosprendžio priėmimo metu, tačiau visapusiškai nevertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika nusikalsti pakartotinai. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nutarties motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise jei nuteistasis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus.

5.2. Nuteistasis teigia, kad socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju yra 51 balas, sudaro pagrindą manyti, kad jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas teisingai nurodė, kad nuteistasis dalyvavo įvairiose programose, 11 kartų buvo skatintas, dirbo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau nepagrįstai pripažino, kad jo elgesys nebuvo nuoseklus ir, kad 4 drausminės nuobaudos sudaro pagrindą manyti, kad nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Su tokiu vertinimu nuteistasis nesutinka akcentuodamas aplinkybę, kad bausmės atlikimo metu dalyvavo elgesio korekcijos programose, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad elgesį pataisos namuose koreguoja tinkamai, iš savo elgesio stengiasi eliminuoti būtent tuos veiksnius, kurie paskatino nusikalstamą elgesį.

5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad jokie kriminogeniniai veiksniai nėra nustatyti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Nuteistasis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tiek savo elgesį, tiek atsiradusius padarinius vertina kritiškai, atpažįsta socialinius veiksnius, skatinančius nusikalstamą elgesį. Dėl nusikaltimo gailisi, atlygino žalą. Veiksnį, susijusį su alkoholio vartojimu, pataisos namuose koregavo išimtinai teigiama linkme. Nuo 2009 m. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo atvejai neužfiksuoti, iš viso turėjo tik 4 drausmines nuobaudas, kurios negalioja. Paskutinė drausminė nuobauda paskirta prieš 9 metus.

5.4. Pasak nuteistojo, šiuo atveju teigiamai apibūdinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad jis savo elgesį pakeitė tinkamai, todėl toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo D. Č. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

9. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. Č. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, todėl pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių. Nagrinėjamu atveju pakankamai duomenų, kurie leistų daryti neabejotinas išvadas dėl pažangos mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, bylos medžiagoje nėra.

10. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką svarbu tai, kad D. Č., nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, priešingai, negu skunde tvirtina pats nuteistasis, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, susiję su alkoholio vartojimu, smurtiniais nusikaltimais, mąstymu ir elgesiu, netinkamu elgesio modelių pasirinkimu, nuostatomis (buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu įvykdė naują nusikaltimą). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Atkreipiamas dėmesys, kad tie patys kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo metu ir ši aplinkybė suponuoja pagrįstą manymą, kad nuteistasis reikšmingos pažangos mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką nedaro. Nuteistasis pataisos namuose stengiasi elgtis tinkamai (mokėsi, įgijo specialybių, dirba, palaiko ryšius su šeima, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas), tačiau šios aplinkybės įtakos pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantiems veiksniams neturėjo.

11. Skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui patvirtina ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatai bei jų pokytis. 2018 m. rugsėjo 24 d. atlikto vertinimo metu nustatyta 51 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokia pati rizika nustatyta ir 2017 m. spalio 13 d. atlikto vertinimo metu. Tai reiškia, kad jokie teigiami pokyčiai šioje srityje per metu neįvyko, nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas fiksuotas nebuvo. Nuteistajam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką sudaro 35 statiniai balai ir 16 dinaminių, todėl D. Č. turi galimybę riziką sumažinti iki minimalios koreguodamas savo mąstymą ir požiūrį pagal jam nustatytas problemines sritis.

12. Skunde teigiama, kad teismas išskirtinę reikšmę teikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, bausmės atlikimo metu padarytiems pažeidimams, aplinkybėms, buvusioms iki nuosprendžio priėmimo, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti. Esant nustatytam kriminogeniniam veiksniui, susijusiam su smurtiniais veiksmais taip pat esant vidutinei pakartotinio smurtinio elgesio rizikai (pagal HCR-20) duomenys dėl ankstesnių D. Č. teistumų, jo įvykdytų nusikaltimų pobūdžio negali būti ignoruojami. Nuteistasis bausmę atlieka už smurtinio pobūdžio nusikaltimų (nužudymų) padarymą, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad savo kaltės, priešingai, negu nurodo skunde, jis pilnai nepripažįsta, rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai sietina su savitvardos problemomis bei netinkamu draugų pasirinkimu. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo mąstymo, požiūrio į savo veiksmus problemos nėra efektyviai sprendžiamos, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo, todėl apylinkės teismas, ankstesnius teistumus, padarytų nusikaltimų pobūdį, bausmės atlikimo metu fiksuotus netinkamo elgesio atvejus įvertinęs kitų nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčius apibūdinančių duomenų kontekste pažeidimo nepadarė.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nuteistasis D. Č. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pripažinti, kad apylinkės teismas komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino netinkamai, pagrindo nėra, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo D. Č. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisJurgis KiškisArūnas Paštuolis