Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. F., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. 2013-03-22, apie 21.00 val., prie Kuršių g. 49C, Kaune, vairuodamas automobilį Mercedes–Benz „1217“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p. ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas už tai, kad jis neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 234p. ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Liudytojas D. E. parodė, kad 2013-03-22, maždaug 21-22 val., jam į žmonos telefoną paskambino iš policijos ir pranešė, kad aikštelėje yra apgadintas jo automobilis. Nuėjęs į automobilių aikštelę pamatė, kad jo automobilis iš tiesų apgadintas. Aikštelės sargas nurodė, kad matė, jog vairuotojas Andrius apgadino automobilį ir nuėjo namo. Jis tada pasiėmė iš sargo Andriaus telefono numerį ir jam paskambino. Paskambinęs paprašė, kad jis sugrįžtų į aikštelę ir jie galėtų užpildyti įvykio deklaraciją, tačiau jis atsakė, kad nieko nepadarė. Tuomet jis pasakė, kad kreipsis į policiją, Andrius pasakė „kviesk“, tuo pokalbis ir baigėsi. Jam susitikti ryte nesiūlė, taip pat neigia pats baigęs pokalbį. Tvirtina savo paaiškinimus, duotus bylos tyrimo ne teisme metu.

Liudytojas E. L. parodė, kad aikštelėje dirba sargu. Jis su kaltininku kalbėjo, tačiau jis pasakė, kad mašina stambi, todėl kontakto nepajuto. Apie įvykį jį informavo kitas vairuotojas, kuris toje aikštelėje laiko automobilį. Žino, kad kai skambino nukentėjusysis, tai jie susitikti nesusitarė.

Liudytojas S. J. parodė, kad jis grįžo po darbo, sėdėjo aikštelėje esančiame mikroautobuse, kuomet atvažiavo mersedesas, parkavosi, bet kaip suprato nesėkmingai, nes išvažiavo iš tos vietos į kitą vietą. Jis savo mašiną pastatė, užrakino ir eidamas pastebėjo, kad automobilis BMW persisukęs, jam įmuštas šonas. Pagalvojo, kad jį galėjo kliudyti, todėl pasakė sargui ir išėjo. Su tuo mersedeso vairuotoju jis nekalbėjo. Atvažiavęs nepastebėjo, kad tas automobilis kaip nors būtų persisukęs. Mersedeso vairuotojas norėjo galu pasistatyti, tiesiogiai nematė, bet mano, kad galėjo pajusti. Jis pats įvykio tiesiogiai nematė.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), nuotraukomis (b.l. 3-5), tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), paaiškinimais (b.l. 7-10), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 15-17), kita bylos medžiaga.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad A. F. 2013-03-22, apie 21.00 val., prie Kuršių g. 49C, Kaune, vairuodamas automobilį Mercedes–Benz „1217“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. A. F. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, t. y. po automobilių kontakto, jis neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai nėra žymūs (b.l. 3-5), nukentėjusiojo asmens automobilis apgadintas labai nesmarkiai, ant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio akivaizdžių žymių nesimato, be to automobilis yra krovininis, sveria apie 10 tonų. Automobilių apgadinimo pobūdis rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, todėl ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad pažeidėjas galimai nejuto ir negirdėjo kontakto, tai rodo, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. F. vairuojamo automobilio masė yra didelė, todėl šiuo atveju pajusti nežymų kontaktą su kitu automobilio yra sudėtingiau. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad po to, kai A. F. buvo pranešta apie įvykusį eismo įvykį, jis įvykį pripažino, transporto priemonę paliko toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje. A. F. nurodė, jog nukentėjusiajam siūlė susitikti ryte, kai bus šviesu, ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau ryte atėjęs į aikštelę sužinojo, jog vakare buvo iškviesta policija. Taip pat A. F. nurodė sargui savo kontaktinius duomenis tikslu juos perduoti nukentėjusiajam asmeniui, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad jis, iškart po įvykio neužpildydamas eismo įvykio deklaracijos ir nepranešdamas policijai, turėjo tikslą išvengti atsakomybės savo atžvilgiu.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog A. F. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl jam skirtina bauda Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti jį 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. A. F. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.