- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 2S-1145-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-14411-328/2014 pagal pareiškėjų A. D. ir A. D. (A. D.) prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. N2-14411-328/2014 pagal pareiškėjų A. D. ir A. D. prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu nutraukta pareiškėjų A. D. ir A. D. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas pareiškėjos A. D. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-14411-328/2014 dėl santuokos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjos A. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui kartu su pateiktais priedais.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir nenurodė aiškiai, kokiu pagrindu prašo atnaujinti procesą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje turinio galima manyti, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tačiau aiškiai tokio pagrindo neįvardijo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji turi teisę reikšti reikalavimą dėl proceso atnaujinimo dėl galbūt pažeistų V. V. ir R. V. materialinių ir procesinių teisių CPK 266 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. N2-14411-328/2014. Inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Be to, pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį, prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Teismui susipažinus su pareiškėjos prašymu ir priedais, nustatyta, jog byloje nepateikti duomenys apie tai, ar bent viena iš šalių po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai ir motyvai
6. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-14411-328/2014 priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįvykdė CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir nenurodė aiškiai, kokiu pagrindu prašo atnaujinti procesą, yra nepagrįsta ir prieštarauja to paties teismo išvadoms, padarytoms tiek ginčijamoje nutartyje, tiek 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas prašymo trūkumų šalinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas pats nurodė, jog sprendžiant iš prašymo pagrindu nurodytų aplinkybių, galima daryti išvadą, jog prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
6.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, yra neteisėta, nes pareiškėjai nėra nustatyta jokių teisinių ribojimų pateikti prašymą atnaujinti procesą nurodytu pagrindu. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos prašymas inicijuoti proceso atnaujinimą nėra galimas, pažeidžia CPK 370 straipsnio nuostatas, nes tokia išvada gali būti padaryta tik teismo posėdyje.
6.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą dėl to, jog nepateikti duomenys, ar viena iš šalių po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, nepagrįsta. Nutartyje, kurioje teismas nustatė prašymo trūkumus, pirmosios instancijos teismas nebuvo nurodęs, kad tokių duomenų nepateikimas yra prašymo trūkumas. Be to duomenų apie tai, ar viena iš šalių po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, pateikimas yra neaktualus nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėja neprašo atnaujinti proceso santuokos nutraukimo klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. N2-14411-328/2014 pagal pareiškėjų A. D. ir A. D. prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas pareiškėjos A. D. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-14411-328/2014 dėl santuokos nutraukimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą, nepašalinus prašymo trūkumų.
10. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįvykdė CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir nenurodė aiškiai, kokiu pagrindu prašo atnaujinti procesą, yra nepagrįsta ir prieštarauja to paties teismo išvadoms, padarytoms tiek ginčijamoje nutartyje, tiek 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas prašymo trūkumų šalinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas pats nurodė, jog sprendžiant iš prašymo pagrindu nurodytų aplinkybių, galima daryti išvadą, jog prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.
11. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis).
12. Kaip nustatyta iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas nustatė tokius pareiškėjos prašymo trūkumus – prašymas neatitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, ir pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą formuluojami alternatyvūs reikalavimai, tai yra prašymas neatitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nes netinkamai suformuluotas asmens prašymas.
13. Iš minėtos nutarties motyvų matyti, jog pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi nurodytos aplinkybės, jog į procesą dėl santuokos nutraukimo nebuvo įtraukti šalių kreditoriai. To, kad pareiškėja tiksliai nenurodė proceso atnaujinimo pagrindo, tai yra kuriuo iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų prašo atnaujinti procesą, pirmosios instancijos teismas nelaikė prašymo trūkumu ir neįpareigojo pareiškėjos jo pašalinti. Tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja neįvykdė CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, kadangi aiškiai nenurodė proceso atnaujinimo pagrindo.
14. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, jog tikslaus proceso atnaujinimo pagrindo nenurodymas nebuvo laikomas trūkumu, pareiškėja neturėjo pareigos jo pašalinti, todėl sutiktina su pareiškėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepašalino prašymo trūkumo. Papildomai pažymėtina, jog ir pati pareiškėja prašyme dėstydama aplinkybes nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
15. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, yra neteisėta, nes pareiškėjai nėra nustatyta jokių teisinių ribojimų pateikti prašymą atnaujinti procesą nurodytu pagrindu. Be to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos prašymas inicijuoti proceso atnaujinimą nėra galimas, pažeidžia CPK 370 straipsnio nuostatas, nes tokia išvada gali būti padaryta tik teismo posėdyje.
16. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėja nepašalino prašymo trūkumų, nes nepateikė įrodymų, jog turi teisę reikšti reikalavimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtu pagrindu prašymą gali reikšti tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.
17. Pirmiausia pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje, kurioje buvo nustatyti prašymo trūkumai, pareiškėja nebuvo įpareigota pašalinti minėto trūkumo, tai yra pateikti įrodymus, jog turi teisę reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
18. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pareiškėja neturi teisės reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, gali būti pagrindas tokio prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, bet ne priežastis atsisakyti prašymą priimti. Pažymėtina, jog prašymo priėmimo stadijoje sprendžiama tik dėl formalių prašymo formos ir turinio reikalavimų. Atsisakyti priimti tokį prašymą galima tik esant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytiems pagrindams, tačiau tokių pagrindų pirmosios instancijos teismas nenustatė. Dėl šių priežasčių sutiktina su pareiškėja, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos prašymas inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nėra galimas, pažeidžia CPK 370 straipsnio nuostatas, nes tokia išvada gali būti padaryta tik teismo posėdyje antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje.
19. Esant nurodytų aplinkybių visumai bei įvertinus skundžiamos nutarties motyvus, matyti, jog jokių kitų argumentų dėl to, jog pareiškėja neištaisė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje nustatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja įvykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį.
20. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje proceso atnaujinimas negalimas, nes nepateikti įrodymai, kad po santuokos nutraukimo šalys nesudarė naujos santuokos ar neįregistravo partnerystės. Pažymėtina, jog šioje byloje sprendžiama dėl kreditorių teisių gynimo po santuokos nuraukimo, proceso atnaujinimo pažeidus kreditorių interesus, todėl aplinkybė, ar šalys po santuokos nutraukimo yra sudariusios santuokas, neturi teisinės reikšmės prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimui (CPK 366 straipsnio 3 dalis).
21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti dėl netinkamo proceso normų taikymo (CPK 365–370 straipsniai) ir perduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos A. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-14411-328/2014 pagal pareiškėjų A. D. ir A. D. (A. D.) prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.