Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjusi R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. 2015 m. spalio 11 d., 7.06 val., būdamas neblaivus, nustatytas 0,83 promilių girtumas, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir pastatą, esantį Vilniuje, Daukšos g. 6, dėl tokių veiksmų padarė žalos aplinkai – sugadino medį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2015 m. spalio 10 d. buvo mieste, išgėrė alaus ir vieną kokteilį, miegojo automobilyje iki 7 val. ryto, atsikėlęs gerai jautėsi, todėl nusprendė važiuoti, važiavo 50 ar 60 km/h. Jis pripažįsta, kad buvo neblaivus ir atsitrenkė į medį. Nors automobilis registruotas jo tėvo vardu, tačiau jis yra faktinis savininkas, nes jis rūpinosi šiuo automobiliu, mokėjo už draudimą, degalus, automobilį tėtis padovanojo jam. Jam kyla abejonių dėl medžiui padarytos žalos dydžio, nes Aplinkos ministerijos rašte nenurodyti jokie kriterijai, kuriais remiantis buvo nustatytas būtent 333 eurų žalos dydis. Gailisi dėl įvykusio įvykio.

R. Č. 2015 m. spalio 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jis 2015 m. spalio 10 d. buvo mieste su draugais, išgėrė alaus, tada grįžo į savo automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pamiegoti, atsibudo 2015 m. spalio 11 d., apie 7 val. ir pradėjo važiuoti, neatsimena, kas atsitiko, ar nesuvaldė automobilio, ar kas sutrukdė, neatsimena, kaip atsitrenkė į medį (b. l. 30).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tarnybos specialisto A. J. 2015 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015 m. spalio 11 d., 7.06 val. buvo gautas pranešimas, kad M. Daukšos g. 6, į medį atsitrenkė automobilis Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio metu nukentėjo vairuotojas, įvykio vieta buvo apžiūrėta, nustatyta, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į medį bei sieną. Iš ligoninės buvo gautas pranešimas, kad R. Č. buvo nustatyti daugybiniai kaulų lūžiai (b. l. 2).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio K. P. 2015 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015 m. spalio 11 d., apie 7 val., M. Daukšos g. 6 pareigūnai rado apgadintą automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio liudytoja nurodė, kad automobilis važiavo dideliu greičiu, ko pasekoje trenkėsi į medį (b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės tyrėjos 2015 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo gautas pranešimas, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus, atvykus minėtu adresu rado automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo atsitrenkęs į medį (b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2015 m. spalio 11 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta M. Daukšos g., ties 6 namu, prie pagrindinių duomenų, apibūdinančių transporto priemonių susidūrimo vietą, nurodyta, kad sugadintas automobilis, apibrozdintas medis, apgadinta siena (b. l. 7-21).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. spalio 11 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sugadintas visas automobilio kėbulas (b. l. 22-24).

A. Č. 2016 m. vasario 3 d. paaiškinime nurodoma, kad jam nepadaryta žala, kad savo sūnui R. Č. pretenzijų neturi (b. l. 33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015 m. spalio 12 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 8112/15(01) nurodoma, kad R. Č. kraujyje rasta 0,83 promilės etilo alkoholio (b. l. 29).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros rašte dėl žalos aplinkai nurodoma, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta 333 eurų žala aplinkai (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs šiuos aukščiau nurodomus surinktus įrodymus daro išvadą, kad R. Č. padarė pažeidimą. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Č. neneigia fakto, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir atsitrenkė į medį. Tokias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, specialisto išvada Nr. T-A 8112/15(01). Iš byloje esančių eismo įvykio nuotraukų kopijų matyti, kad medžiui, į kurį buvo atsitrenkta, yra padaryti apgadinimai (b. l. 15, 16, 19, 20, 21). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas medis, t. y. svetimas turtas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jam kyla abejonių dėl medžiui padarytos žalos dydžio nustatymo, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui, kadangi ATPK 127 str. 3 d. nenumatyta minimali eismo įvykio metu padaryta žala, kuriai esant už tokį pažeidimą kyla administracinė atsakomybė. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, jeigu jis, būdamas neblaivus, padaro kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tuo padarant bet kokio dydžio žalą. Tuo tarpu iš byloje esančių eismo įvykio nuotraukų nekyla abejonių, kad tam tikra žala medžiui buvo padaryta. Šie byloje esantys įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir patvirtina, kad R. Č., būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, apgadino svetimą turtą – medį, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, kuriame be kita ko numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 14 punkto, kuris be kita ko numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 127 punkto, kuris numato, kad vairuotojas privalo neviršyti greičio ir pasirinkti saugų važiavimo greitį, reikalavimus. Tokie R. Č. veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 127 str. 3 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie faktinių pažeidimo aplinkybių be medžio apgadinimo nurodyta, kad R. Č. taip pat apgadino jo tėvui priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas pažymi, kad pagal ATPK 127 str. 3 d. atsako tik tas asmuo, kuris sugadino ar apgadino svetimą turtą, t. y. tokį turtą, kuris priklauso ne pažeidimą padariusiam, o kitam asmeniui. Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad R. Č. yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio Alfa Romeo faktinis savininkas. Tokia išvada darytina, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Teismo posėdžio metu apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Č. parodė, kad automobilis faktiškai priklauso jam, tėvas jam jį padovanojo, įvykio dieną jis faktiškai ir naudojosi šia transporto priemone. Be to, R. Č. apklausiamas tyrimo metu nurodė, kad važiavo savo automobiliu. Byloje esančiame jo tėvo A. Č. paaiškinime nurodoma, kad A. Č. pretenzijų savo sūnui dėl automobilio neturi, jam žala nepadaryta (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai spręstina, kad automobilis Alfa Romeo nelaikytinas svetimu turtu, už kurio sugadinimą ar apgadinimą asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 3 d. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos pažeidimo faktinės aplinkybės tikslintinos ir iš kaltinimo pašalintinos faktinės aplinkybės, kad R. Č. vairavo jo tėvui priklausantį automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu apgadino.

R. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (asmuo vairavo automobilį neblaivus, tuo tarpu toks pažeidimas laikytinas vienas iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to apgadino svetimą turtą), į nustatytą neblaivumo laipsnį – lengvas, į R. Č. asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, LITEKO sistemos duomenimis administracine tvarka nebaustas, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad administracine tvarka baustas du kartus, eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, šiuo metu nedirba. Nors R. Č. teismo posėdyje prašė skirti jam mažesnę nuobaudą, tačiau teismas pažymi, kad jis nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri būti laikytina išskirtine ir leidžianti taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę, nei numatyta ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje, nuobaudą. Atsižvelgus į tai, R. Č. skirtina ATPK 127 str. 3 d. sankcijos ribose numatyta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tačiau šių nuobaudų dydis nustatytinas minimalus.

R. Č. teismo posėdyje prašė specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo dienos, nes jis dėl savo sveikatos būklės ir dėl to, kad avarijos metu buvo pamestas vairuotojo pažymėjimas, neturėjo galimybės vairuoti transporto priemones jau nuo pažeidimo padarymo dienos. Teismas pažymi, kad ATPK 330 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių, <...> vairuotojai, <...>, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Įstatymas be jokių išimčių numato, kad specialiosios teisės atėmimo termino pradžia skaičiuojama nuo nutarimo priėmimo, todėl šis terminas negali būti skaičiuojamas kitaip, t. y. nuo pažeidimo padarymo dienos. Tuo tarpu teismas, skirdamas minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sveikatos būklę, į jo asmenybę, taigi nėra teisinio pagrindo specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuoti kitaip nei numatyta įstatyme.

R. Č. taip pat teismo posėdyje prašė išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Pagal ATPK 313 str. 3 d. numatyta, kad teismas atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgus į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiuo metu nedirba, į jam paskirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad sumokėti skirtiną baudą iš karto jam būtų gana didelė finansinė našta, todėl yra pagrindas šiuo nutarimu jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti pusantrų metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30 str. 127 str. 3 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

R. Č. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., skirti 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., išdėstyti R. Č. paskirtos 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudos mokėjimą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti po 64,33 eurų (šešiasdešimt keturis eurus ir trisdešimt trijų euro centų) paskirtos baudos.

Išaiškinti, kad bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.