- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-03
- Bylos Nr.
- 2K-255/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- E. I.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. I. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo A. Š. vardu 12 MGL dydžio (1500 Lt) bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo UAB (duomenys neskelbtini) vardu 12 MGL dydžio (1500 Lt) bauda, pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, 65 straipsnį subendrinus paskirtas bausmes ir 90 parų arešto bausmę pagal pakeistą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 29 d. nuosprendį, E. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto ir 16 MGL dydžio (2000 Lt) bauda, į bausmės laiką įskaitant visiškai atliktą 90 parų arešto bausmę. Pritaikius BK 75 straipsnį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas E. I. atidėtas, įpareigojant nuteistąjį per vienerius metus atlyginti ne mažiau kaip pusę nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 9 d. nutartis, kuria nuteistojo E. I. apeliacinis skundas atmestas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendis iš dalies pakeistas iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant aplinkybę, kad E. I. nusikalstamą veiką padarė kartu su A. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. I. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2001 m. spalio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, TŪB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nurodydamas įmonės vadybininkui žinomai neteisingus užsakovo duomenis – neegzistuojančio asmens A. Š. vardą ir pavardę – ir dėl to įmonės darbuotojui pristačius 4295 l dyzelinio kuro į nurodytą vietą, apgaule savo naudai įgijo TŪB (duomenys neskelbtini) 8273,83 Lt vertės 4295 l dyzelinio kuro.
E. I. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad 2001 m. spalio 18 d., tiksliai nenustatytu laiku, minėtose TŪB (duomenys neskelbtini) patalpose, nurodydamas įmonės vadybininkui žinomai neteisingus užsakovo duomenis – neveikiančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) duomenis – ir dėl to įmonės darbuotojui pristačius 5720 l dyzelinio kuro į nurodytą vietą, apgaule savo naudai įgijo TŪB (duomenys neskelbtini) 9266,53 Lt vertės 5720 l dyzelinio kuro.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu E. I. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jį nepagrįstai nuteisė už sukčiavimą. Kasatoriaus nuomone, byloje nėra įrodytas esminis sukčiavimo požymis – apgaulė. Jis A. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini) duomenų nepateikė, kuro neįgijo, jo nerealizavo, o teismų išvados dėl šių aplinkybių prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Teismų sprendimuose neįvertinta, kad pagrindinis dokumentas, suteikiantis teisę ir pagrindą atsakingam asmeniui išduoti kurą, yra sutartis tarp įmonės ir užsakovo, ir tik tokio suklastoto dokumento pateikimas gali būti kaip apgaulė ir savininko suklaidinimas. Teismų sprendimuose taip pat neįvertinta, kad kasatorius pagal savo vykdomas funkcijas negalėjo suklaidinti asmens, kurio žinioje buvo kuras. R. B., R. M., A. A. parodymai yra nepatikimi ir prieštaringi, byloje nėra rašytinių įrodymų, kad kasatorius iš pastarojo gavo 8273,83 Lt. Iš jo gautus 9266,53 Lt kasatorius, R. M. leidus, pasiliko kaip kompensaciją už TŪB (duomenys neskelbtini) neišmokėtą atlyginimą ir kitus darbus. Kasatorius taip pat nurodo, kad šioje byloje buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą, nes skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas nepagrįstai jam paskirtą kardomąją priemonę pakeitė į suėmimą ir paskelbė jo paiešką, taip pademonstruodamas savo išankstinę neigiamą nuomonę apie kasatorių. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje buvo taip pat pažeista jo teisė į gynybą, teisė teikti įrodymus ir nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, nes jo prašymai išreikalauti kasaciniame skunde minimus rašytinius įrodymus bei apklausti kaip liudytojus S. A., T. V., R. J. buvo nepagrįstai atmesti. Teismai pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neteisingai vertino bylos aplinkybių visumą ir savo išvadas grindė nepatikimais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo kasatoriaus apeliacinį skundą, nes nepateikė išsamių ir motyvuotų atsakymų į daugelį skundo argumentų, kurie paminėti ir šiame skunde, o netaikydamas kasatoriui baudžiamosios atsakomybės senaties termino, kuris suėjo prieš bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, nesilaikė BPK 327 straipsnio 1 punkto nuostatų.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į kasacinį skundą prokuroras G. Gudžiūnas bei civilinio ieškovo atstovas prašo nuteistojo E. I. kasacinį skundą atmesti. Jie nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Priešingi kasatoriaus argumentai prieštarauja minėtiems įrodymams, todėl turi būti atmesti, o tenkinti kasacinį skundą dėl jame nurodomų kasatoriaus argumentų apie jo teisių ir BPK nuostatų pažeidimus taip pat nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Vienas iš apgaulės būdų yra asmens suklaidinimas pranešant jam neteisingus duomenis.
Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad E. I. įgijo svetimą turtą – 4295 l ir 5720 l dyzelinio kuro – įvykio metu suklaidindamas TŪB (duomenys neskelbtini) darbuotoją, t. y. jam pranešdamas neteisingus užsakovų duomenis, ir dėl to šios įmonės kuras su krovinio dokumentais buvo pristatytas į E. I. nurodytą vietą. Iš A. A. parodymų, kurie atitinka kitus teismų sprendimuose aptartus įrodymus, matyti, kad šis kuras buvo pristatytas jo prašymu ir jis už kurą su E. I. atsiskaitė grynais. E. I. domėjosi, ar A. A. būtini kuro pirkimo dokumentai, ir, paaiškėjus, kad nebūtini, nurodė minėtai įmonei neteisingus užsakovo duomenis. Tai matyti ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų. Pinigai už kurą įmonei nebuvo perduoti, tai iš dalies pripažino ir pats kasatorius, tačiau jis teigė, kad iš A. A. gautus 9266,53 Lt, tuometiniam TŪB (duomenys neskelbtini) vadovui R. M. leidus, pasiliko kaip kompensaciją už TŪB (duomenys neskelbtini) neišmokėtą atlyginimą ir kitus darbus. Tuo tarpu iš R. M. nuoseklių parodymų matyti, kad tokio leidimo jis E. I. nedavė ir kad pinigai už kurą bendrovei nebuvo grąžinti. Teismai, įvertinę šiuos ir kitus duomenis, išanalizavę jų visumą kartu su E. I. nurodomomis aplinkybėmis, padarė pagrįstą išvadą, kad TŪB (duomenys neskelbtini) dyzelinis kuras abiem atvejais buvo įgytas apgaule, E. I. nurodžius žinomai neteisingus duomenis apie kuro užsakovus ir įmonei neperdavus už kurą gautų pinigų. Ar gauti duomenys laikyti įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl laikyti, kad teismų išvados dėl E. I. veikos ir kaltės nepagrįstos įrodymais, nėra pagrindo. Kasatoriaus argumentai, kaip sukčiavimo atveju gali būti suklaidinamas turto savininkas, šiuo atveju neturi reikšmės, nes esminis sukčiavimo požymis – apgaulė, kuri šioje byloje buvo neteisingų duomenų pateikimas, įrodinėjant E. I. veiką yra nustatytas. Kiti kasacinio skundo argumentai dėl bylos aplinkybių bei įrodymų yra susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl šie klausimai nutartyje plačiau nesvarstomi.
Tas, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, atsako pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota kiekviena E. I. veika. Esant šioms aplinkybėms E. I. teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra atmetami.
Dėl teisės į gynybą
Kasatoriaus teiginiai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl bylos aplinkybių grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus dėl E. I. kaltės, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.
Byloje pateikti prašymai dėl liudytojų ir kitų duomenų yra išspręsti nepažeidžiant BPK nustatytos prašymų išsprendimo tvarkos. Iš šios bylos taip pat matyti, kad BPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, E. I. nebuvo suvaržytos.
Dėl teisės į nešališką teismą
Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Kasatoriaus teiginiai, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nėra pagrįsti.
Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl E. I. kaltės, byloje nėra. Tai, kad aukštesnysis teismas panaikino šio teismo nutartį dėl kardomosios priemonės E. I. pakeitimo ir jo paieškos paskelbimo, nėra pagrindas laikyti, kad apylinkės teismas, priimdamas minėtą nutartį, išreiškė išankstinę nuomonę dėl E. I. kaltės. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Nepasitenkinimas teismo sprendimu nėra pagrindas laikyti teismą šališku.
Dėl apeliacinio proceso
Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinio proceso yra atmestini. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą laikėsi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Teismo priimta nutartis atitinka jai keliamus BPK reikalavimus, joje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl E. I. apeliacinio skundo, taip pat nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl šis skundas atmetamas. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius E. I. apeliacinio skundo argumentus, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.
Baudžiamosios atsakomybės senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 95 straipsnyje nurodyta, kad, asmeniui iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padarius naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
Šioje byloje baudžiamosios atsakomybės senaties terminas E. I. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos nebuvo suėjęs, tai pripažįsta ir kasatorius. Apeliacinės instancijos teismas E. I. apeliacinį skundą, kuriuo jis prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį, atmetė, o kaip matyti iš apeliacinės nutarties, priimti BPK 327 straipsnio 1 punkte nurodytą sprendimą apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. I. kasacinį skundą atmesti.