- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-07
- Bylos Nr.
- 2-1013-356/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00728-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- M. M., Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Valdas Bivainis, Zinaida Ševčenkas
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovui A. D. ir jo atstovui advokatui Stasiui Kavaliūnui, atsakovei J. D. ir jos atstovui advokatui Valdui Bivainiui, trečiajam asmeniui M. M. ir jos atstovei advokatei Zinaidai Ševčenko, trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei J. D. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, šioje byloje - M. M. ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovas A. D. prašė nuo ieškinio padavimo dienos pakeisti iš jo nepilnamečiam sūnui A. D. Utenos rajono apylinkės teismo 2008-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1698-356/2008 priteisto periodinėmis 400,00 Lt dydžio išmokomis išlaikymo dydį ir sumažinti jį iki 200,00 Lt.
Ieškovas ir jo atstovas, prašydami ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovas, esmingai pablogėjus jo turtinei padėčiai (gimė dukra, kuri turi rimtų sveikatos sutrikimų, dirba mažiau apmokamą darbą, neturi būsto, susidarė išlaikymo skola), pagal 2008 metų teismo sprendimą prie sūnaus išlaikymo nebegali prisidėti 400,00 Lt išmokomis. Objektyvai jis šiuo metu negali gauti daugiau pajamų. Ieškovo nuomone, atsakovė pagal savo turtinę padėtį šiuo metu turi realias galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi: naudojasi butu, kuris priklauso jo tėvams, yra darbinga ir dirba, turi pareigą išlaikyti tik vieną vaiką.
Atsiliepimas
Atsakovė J. D. ieškinio nepripažino, prašė atmesti. Atsakovė ir jos atstovas, prašydami ieškinį atmesti, paaiškino, kad po teismo sprendimo ieškovo turtinė padėtis esmingai nepablogėjo. Jis įsipareigojo mokėti vaikui po 400,00 Lt kas mėnesį, savo noru perėjo į mažiau apmokamą darbą, nemokėjo išlaikymo, dėl to susidarė skola, žinodamas apie pareigą išlaikyti sūnų, sukūrė naują šeimą, jam gimė dukra. Ieškovas yra darbingas, todėl privalo siekti gauti pakankamas pajamas išlaikyti abu vaikus. Atsakovei tenka kasdienė jų bendro vaiko priežiūra, todėl ji negali dirbti pilnu krūviu.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys, jos nuomone, pagrįstas, jos atstovė paaiškino, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, atsirado pareiga išlaikyti dukrą, kuri turi sveikatos sutrikimų, ji pati negali dirbti dėl vaiko priežiūros.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepime nurodė, kad dėl išlaikymo dydžio nustatymo palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Nutraukiant santuoką 2006 metais šios bylos šalys susitarė, kad ieškovas vaiko išlaikymui skirs kas mėnesį po 100,00 Lt, o Utenos rajono apylinkės teismo 2008-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1698-356/2008 buvo pakeistas išlaikymo dydis ir nustatyta, kad ieškovas sūnaus išlaikymui mokės po 400,00 Lt kas mėnesį. Utenos rajono apylinkės teismo 2008-12-18 sprendimas įsiteisėjęs ir yra privalomai vykdytinas, nagrinėjant šią civilinę bylą šis teismo sprendimas negali būti peržiūrimas iš naujo, t.y. ar tuo metu iš ieškovo priteistas išlaikymas atitiko LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo kriterijus.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, LR CK 3.201 straipsnio 1 dalis nustato galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį tik tuo pagrindu, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė (pagerėjo ar pablogėjo) vaiko tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Ar asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, sprendžiama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis).
Tėvų turtinė padėtis yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: visas tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Taigi, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik visas jų turimas turtas ir visos gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Ieškovas teismo sprendimo 2008 m. priėmimo metu turto, išskyrus 1988 m. gamybos automobilį, neturėjo, dirbo, jam buvo mokamas 930,72 Lt dydžio darbo užmokestis (11 b.l.), jis tuo metu pareigos išlaikyti kitus asmenis neturėjo. Atsakovė turto taip pat neturėjo, deklaravo gaunanti 700,00 Lt dydžio pajamas iš individualios veiklos (10 b.l.), gyvenamąjį būstą jai ir vaikui suteikė ieškovo tėvai, ji taip pat neturėjo pareigos išlaikyti kitus asmenis. Tuo metu ieškovas neginčijo, kad sūnaus poreikiams patenkinti būtina 634,05 Lt suma, sutiko padengti didesnę dalį išlaidų – 400,00 Lt (63 proc.).
Šalių sūnui A. šįmet sukako 7 metai, jis lanko mokyklą, jam nustatytas raidos sutrikimas (36 b.l.), dėl to jam teikiama logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba. Atsakovės nuomone, dėl to vaiko išlaikymui reikalinga lėšų daugiau, nei kitiems tokio pat amžiaus vaikams.
Atsakovės paskaičiavimu (30 b.l.), sūnaus A. būtiniausiems poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina apie 1.084 Lt, t.y. būtina didesnė lėšų suma nei viena minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt ir kuri teismų praktikoje laikoma orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį (LR CK 6.461 straipsnio 2 d.). Pažymėtina, kad šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Ieškovas savo paskaičiavimų dėl to, kokie yra jo sūnaus poreikiai, neteikė ir neginčijo ieškovės pateikto paskaičiavimo, todėl pripažintina, kad vaiko poreikiams – vaiko maitinimui, aprangai, mokymosi priemonėms, užklasiniam lavinimui, sveikatai ir higienai, poilsiui ir laisvalaikiui ir kt. - patenkinti būtina ne mažesnė kaip 800,00 Lt suma, t.y. nustatytina, kad šalių sūnaus, jam augant, poreikiai nesumažėjo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti savo sūnaus turtines teises ir interesus: betarpiškai jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, nes nepilnametis šalių sūnus gyvena kartu su atsakove, teikia jam išlaikymą, gyvenamąjį būstą suteikia ieškovo tėvai, o atsakovei tenka išlaidos būstui (38,40 b.l.), rūpinasi, kad atitinkamai pagal jo gebėjimus sūnus būtų lavinamas, kad pagal jo sveikatos būklę jam būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jo poilsiu ir laisvalaikiu atostogų metu. Atsakovė pateikė duomenis, kad ji verčiasi veikla pagal verslo liudijimą, deklaruoja, kad jos gaunamos pajamos vidutiniškai mėnesiui yra apie 550 Lt (24, 41-44,101-114 b.l.), todėl jai padeda jos motina, kuri dėl sveikatos būklės turi ir savo specialių poreikių ( 47 b.l.). Atsakovė nuosavybės teise valdo 2003 metų gamybos automobilį Citroen xsara Picasso (45 b.l.). Šie įrodymai patvirtina, kad nėra pagrindo nustatyti, jog atsakovės turtinė padėtis po teismo sprendimo 2008 m. priėmimo būtų esmingai pagerėjusi.
Po teismo sprendimo 2008 m. priėmimo ieškovas jokio turto neįgijo (18-19 b.l.), nuosavybės teise valdo tą patį 1988 metų gamybos automobilį Audi Coupe (18 b.l.). Iki 2011 m. kovo ieškovas buvo susijęs darbo teisiniais santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam vidutiniškai buvo išmokamas 1.200 Lt dydžio darbo užmokestis, ieškovo teigimu, jis darbą pakeitė, nes netiko darbo sąlygos. Nuo minėtos datos ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam išmokama vidutiniškai apie 925 litų darbo užmokesčio (13-15,78-79 b.l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymų (97-98 b.l.) duomenimis, ieškovui yra mokami dienpinigiai, nes jis yra komandiruojamas darbui į Švediją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (LR DK 220 str.). Apskaičiavus ieškovo gautas visas pajamas, susijusias su darbo santykiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( išmokėtiną darbo užmokestį ir išmokėtus dienpinigius) už laikotarpį nuo 2011 m. kovo iki rugsėjo (dirbti pilni mėnesiai), vidutinė ieškovui kas mėnesį išmokėtina suma yra 3.550,54 Lt (8.440,80 Lt priskaičiuotas darbo užmokestis – 805,35 Lt pajamų mokesčio – 759,66 Lt socialinio draudimo įmokų = 6.875,79 Lt išmokėtina darbo užmokesčio suma + 17.978.00 Lt dienpinigių = 24.853,79 Lt viso suma : 7 mėnesių = 3.550,54 Lt).
Pagal antstolės A. M. duomenis, 2011-03-01 buvo susidaręs 8.619,30 Lt dydžio išlaikymo sūnui įsiskolinimas (48 b.l.). Ieškovas gyvena kartu su M. M. ir jos artimaisiais, pastariesiems priklausančiame būste. Ieškovui ir M. M. 2011-02-27 gimė dukra A. D. (8 b.l.), ji turi sveikatos sutrikimų, ją, ieškovo teigimu, sveikatos tikrinimui kas mėnesį būtina nuvežti į Vilniaus mieste esančią gydymo įstaigą, būtini brangūs vaistai, nes vaikui įtariamas pirminis imunodeficitas, ką patvirtina medicininiai dokumentai (99-100 b.l.). Vaiko motinai mokama (2011 m. liepos mėnesio duomenimis) 718 Lt dydžio motinystės pašalpa (69 b.l.). Ieškovas bei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad jų dukrai skiriami vaistai nėra kompensuojami nustatyta tvarka.
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Išlaikymo skola - 8.619,30 Lt sūnui A. susidarė dėl to, kad ieškovas, jo teigimu, savo rizika buvo išvykęs į užsienį, kur jam „nepavyko užsidirbti“.
Minėti įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į visas jo gaunamas pajamas, po teismo sprendimo priėmimo dėl to, kad jam gimė dukra, kuri turi sveikatos sutrikimų, bei susidarė išlaikymo įsiskolinimas, esmingai nepablogėjo. Ieškovas, nurodydamas faktines aplinkybes apie savo turtinę padėtį, neįvertino to fakto, kad jam darbdavys moka dienpinigius, rėmėsi tik tuo, kad iš jo darbo užmokesčio atskaičiavus išlaikymo ir jo įsiskolinimo sumas, jam nelieka lėšų pragyventi.
Ieškovas neįrodė (LR CPK 178 str.) esant LR CK 3.201 straipsnyje nurodytą pagrindą, t.y. neįrodė pasikeitusių naujų faktinių aplinkybių, atsiradusių po teismo sprendimo 2008 m. priėmimo, kurios būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo (šalių sūnaus A. poreikiai nėra sumažėję, atsakovės turtinė padėtis nepagerėjo ir ji nėra geresnė už ieškovo, ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo), todėl vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, ieškinys atmestinas.
Ieškovui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-12-20 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02540 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (20 b.l.), todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo LR CPK 83 str. 1d. 14p. pagrindu. Atsakovei ir trečiajam asmeniui taip pat buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (52-53, 62-63 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.