Kauno apygardos teismo nutartis

2008-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-363-120-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-10
Bylos Nr.
1A-363-120-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
R. S., R.
Advokatai
Algis Girdutis Šalavka
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr. lA-363-120/2008Teisėjas Rimas Švirinas Procesinio sprendimokategorija: 2.4.6.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2008 m. liepos 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audrai Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, nuteistajam R. S., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl 2008 m. balandžio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė pagal 2002 m. vasario 26 d. nuosprendį ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė – 3 (treji) metai 8 (aštuoneri) mėnesiai, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonės

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 22 d., apie 0³⁰ val., (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovęs į namo rūsyje esantį vandens tiekimo mazgo sandėliuką, pagrobė daugiabučio namo savininkų bendrijai „V.g. 27“ priklausančius tris radiatorius, kurių vertė 360 Lt, du kastuvus, kurių vertė atitinkamai 16, 81 Lt ir 15, 21 Lt, grėblį, kurio vertė 8,77 Lt, ir du vamzdžius, kurių vertė atitinkamai 11, 27 ir 22, 54Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam bausmę. Nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 d., o ne pagal BK 178 str. 2 d., nes jokio įsilaužimo į patalpas nebuvo, patalpos buvo nerakintos ir jis į jas pateko jų neišlauždamas. Skirdamas bausmę, teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Neatsižvelgė teismas ir į tokias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip dviejų mažamečių dukrų išlaikymas. Neatsižvelgė teismas ir į tai, kad iki nusikaltimo padarymo jis dirbo, buvo charakterizuojamas teigiamai. Civilinis ieškinys jam nepareikštas. Prokuroras jam siūlė skirti 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, o teismas paskyrė 3 m. 8 m. bausmę, todėl teismo paskirtą bausmę laiko per griežta ir prašo ją sumažinti iki prokuroro siūlytos bausmės dydžio. Be to, jo manymu, teismas neįskaitė jam į bausmės atlikimą suėmime išbūto laiko nuo 2008 m. vasario 11 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

R. S. savo kaltės, pagrobiant svetimą turtą ( radiatorius, kastuvus, grėblį ir vamzdžius) iš prie namo bendrijai priklausančio vandens tiekimo mazge esančio sandėliuko, neginčija. Teismas šiuos jo veiksmus kvalifikavo įsibrovimu į patalpą. Tokia teismo išvada pagrįsta. Patalpa įstatymai laiko uždaras erdves, statinius, kurie paprastai turi stogą ir specialų įėjimą, skirtą žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti, o įsibrovimu į patalpą įstatymas laiko neteisėtą slaptą arba atvirą patekimą į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją tiek įveikiant kliūtis, tiek ir patenkant be kliūčių. Teismo nuosprendžiu konstatuota, kad apeliantas tame daugiabučiame name iš kurio sandėliuko pavogė turtą, gyveno. Gyvenimas tame daugiabučiame name anksčiau, bei jo artimųjų gyvenimas tame name šiuo metu, teisės jam bet kuriuo paros metu įeiti į to daugiabučio namo sandėliuką bei savintis jame laikomą namo bendrijos turtą, neduoda. Apelianto duoti parodymai bei kiti faktiniai duomenys byloje rodo, kad apeliantas į minėtą patalpą pateko jau po vidurnakčio. Apeliantas tame sandėliuke buvo pašalinis asmuo. Jis jokių teisių bet kada į jį įeiti, neturėjo. Namo bendrijai priklausančiame sandėliuke buvo laikomas ne atskirų namo gyventojų, bet viso namo gyventojų bendrijai priklausantis turtas, įgytas pagal PVM sąskaitas-faktūras (b.l. 38-45). Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek ir duodamas parodymus teisme, apeliantas pripažino į prie vandens tiekimo mazgo esantį sandėliuką nakties metu patekęs tikslu iš jo pavogti ten esantį turtą (b.l. 79-80, 175-177). Kad būtent toks jo patekimo į sandėliuką tikslas ir buvo, patvirtina ir atlikti apelianto veiksmai, t.y., jame buvusių daiktų (radiatoriaus, kastuvo, grėblio, vamzdžių) paėmimas per kelis ir jų išnešimas bei paslėpimas netoli namo esančiame pušynėlyje, tad apelianto iš sandėliuko padarytą vagystę, teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d., kaip vagystę, padarytą įsibrovus į patalpą.

Nepagrįsti apelianto skundo teiginiai ir dėl jo prisipažinimo kaltu nepripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Baudžiamieji įstatymai prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tik tuomet, kai kaltininkas ne tik kad prisipažįsta, bet kartu ir nuoširdžiai gailisi. Duomenys byloje rodo, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, apeliantas savo kaltę neigė, nuo ikiteisminio tyrimo slapstėsi, o surastas ir sulaikytas, prisistatė svetimu vardu ir pavarde. Tiesa, ikiteisminio tyrimo eigoje, verčiamas surinktų faktinių duomenų, liudytojų parodymų bei duodamas parodymus teisme, savo kaltę jis pripažino, tačiau jo nuoširdų gailėjimąsi grindžiantys faktiniai duomenys, nenustatyti, tad pagrindo apelianto prisipažinimą laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas neturėjo.

Tai, kad apeliantas turi mažamečius vaikus, kad nori juos auklėti, nori su jais bendrauti, pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat neduoda. Apeliantas daug kartų teistas. Vos tik išėjęs į laisvę, jis kaskart daro vis naujus nusikaltimus, tad akivaizdu, jog jo teiginiai apie norą rūpintis savo vaikais, su jais bendrauti ir juos auklėti yra deklaratyvūs.

Deklaratyvūs ir apelianto teiginiai dėl BK 62 str. 1 d. bei 2 d. numatytų aplinkybių jo veikoje buvimo. BK 62 str. reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą. Tam, kad tokia bausmė galėtų būti skiriama, asmuo turi būti pats savo noru atvykęs ar pranešęs apie veiką, prisipažinęs ją padaręs, nuoširdžiai dėl to gailėtis ir padėti ikiteisminiam tyrimui bei teismui arba pašalinti padarytą turtinę žalą. Nei vienos iš šių aplinkybių buvimo apelianto veikoje nenustatyta. Savo noru jis neatvyko, dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, surastas jis buvo tik po paieškos paskelbimo, nuoširdžiai nesigailėjo ir tirti nusikaltimo nepadėjo. Nuosprendžiu konstatuota, kad savo nusikalstama veika jis gyvenamojo namo bendrijai padarė 360 lt. turtinę žalą, bet, padarytos žalos nei iš dalies, nei visiškai neatlygino. Tai, kad byloje civilinis ieškinys dėl padarytos žalos nepareikštas, pagrindo laikyti, kad turtinės žalos jis nepadarė, neduoda, tad pagrindo taikyti jam BK 62 str. 1 d., nėra. Nėra jo veikoje ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tad ir pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d. taip pat nėra.

Apelianto skundo teiginiai, jog teismas nepagrįstai jam paskyrė didesnę bausmę, nei kad siūlė prokuroras ir todėl skirta bausmė turėtų būti sumažinta iki prokuroro siūlytos bausmės dydžio, taip pat nepagrįsti. Prokuroro siūloma bausmės rūšis bei josios dydis teismui nėra privalomi. Šiuo konkrečiu atveju, skirdamas bausmę, skiriamos bausmės rūšį bei josios dydį teismas parinko ir nustatė atsižvelgęs į BK 54, 56 str. reikalavimus. Apeliantas nuteistas septintą kartą. Jo turimi teistumai, neišnykę. 2002 m. vasario 26 d. nuosprendžiu jis pripažintas pavojingu recidyvistu, o BK 56 str. įpareigoja pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skirti griežtesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės vidurkis už BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką yra treji metai vienas mėnuo ir 15 d. Teismas gi apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė trejų metų ir ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad paskirtoji bausmė įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį viršija labai nežymiai, tad pagrindo jam teismo paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta, nėra.

Nepagrįsti apelianto skundo teiginiai ir bausmių bendrinimo dalyje. Duomenys byloje rodo, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. teismo nutartimi apeliantui buvo panaikintas 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pritaikytas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos ir jis neatliktai 2002 m. vasario 26 d. nuosprendžiu skirtos bausmės daliai, t.y. 11 mėnesių 15 d. buvo pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį į pataisos namus. Priėmus minėtą nutartį, apeliantas pasislėpė. Būdamas pasislėpęs, padarė nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas šiuo skundžiamu nuosprendžiu. 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi šioje byloje buvo paskelbta jo paieška (b.l. 70), tačiau 2008 m. vasario 11 d. sulaikytas jis buvo ne pagal šioje byloje paskeltą jo paieškos nutartį, bet pagal 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria buvo panaikintas jo lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, o šioje byloje 2008 m. vasario 13 d. nutartimi jam paskirta buvo kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 87-88), tad akivaizdu, jog apeliantas nuo 2008 m. vasario 11 d. iki šio skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos atlikinėjo jam 2002 m. vasario 26 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalį – 11 mėn. 15 dienų bausmę ir šio skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai jau buvo atlikęs 2 mėn. 4 d., tad dar buvo likę virš 9 mėn. neatliktos bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką apeliantas padarė po nutarties dėl lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo likusiam bausmės atlikimo laikui, priėmimo, tad BK 64 str. tvarka teismas bausmes bendrino pagrįstai. BK 64 str. įpareigoja teismą, tuomet, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo metu ... , paskyrus bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrinti visiškai ar iš dalies sudedant. Akivaizdu, jog teismas, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės, pridėjęs dalį, t.y. iš likusios neatliktos virš 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėjęs mažiau nei pusę, t.y. 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, įstatymų nepažeidė, tad pagrindo ir šioje dalyje tenkinti skundą bei į bausmės atlikimą įskaityti 2 mėn. 1 d. laiką, praleistą atliekant bausmę pagal 2002 m. vasario 26 d. nuosprendį, nėra, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono Apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 nuosprendį palikti galioti apeliacinio skundo ribose.

Teisėjai : Regina MajauskienėAlgerdas UrbšysArūnas Paštuolis