Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. D. ir R. D., atstovaujamų įstatyminės atstovės R. D., netiesioginį ieškinį atsakovams M. D. ir V. D., tretiesiems asmenims Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šilalės rajono notarų biuro notarei D. S. dėl sandorio panaikinimo ir turto grąžinimo savininkui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje Nr. 29 yra nurodyta, kad CK 6.68 str. įtvirtintas kreditoriaus interesų gynimo būdas – netiesioginis ieškinys. CK 6.68 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises (dispozityviškumo principo išimtis) pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį. Įstatymas numato reikalavimus netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Visų pirma, netiesioginį ieškinį turi teisę pareikšti kreditorius skolininko vardu trečiajam asmeniui (skolininko skolininkui). Pagal CK 6.68 str. 1 d. netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama įstatyme nustatytam subjektui –kreditoriui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (LAT 2007 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-146/2007; LAT 2007 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-233/2007). Antra, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas, tačiau ne naikinamasis (LAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-312/2008). Trečia, skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Tai reiškia, kad skolininkas turi turtinį reikalavimą į trečiąjį asmenį – savo skolininką, tačiau delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Reiškiant netiesioginį ieškinį užtenka nustatyti, kad skolininko reikalavimo teisė neįgyvendinama, o kaip reiškiasi jo neveikimas, tai jau fakto klausimas, sprendžiamas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Ketvirta, skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 str. 2 d.). Kreditorius neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Penkta, kreditorius neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.). Ir šešta, skolininko turtinė teisė yra taip pat vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi vykdyti savo prievolę. CK 6.68 str. 5 d. nustatyta, kad, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, kreditorius, pareiškęs netiesioginį ieškinį, iš esmės gina ne tik savo, bet ir kitų skolininko kreditorių, paties skolininko interesus. Ši netiesioginio ieškinio tenkinimo pasekmė iš esmės skiriasi nuo actio Pauliana, kurio tenkinimo atveju patenkinamas būtent šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimas ir tik šio reikalavimo dydžiu.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei šalių, jų atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2009 m. birželio 18 d. Panevėžio 5-ajame notarų biure buvo patvirtintas P. D., a. k. (duomenys neskelbtini), testamentas, kuriuo jis savo mirties atveju iš jam priklausančio turto, visus jam priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); žemės sklypus su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), po mirties palieka M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini); iš jam priklausančio turto, visus jam priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); butą, garažą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), po mirties palieka L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini); visą likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po savo mirties palieka lygiomis dalimis M. D. ir L. D.; šiuo testamentu taip pat panaikinti visi anksčiau surašyti testamentai. Mirties liudijimas patvirtina, kad P. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė 2011 m. lapkričio 17 d. Atsakovas M. D. 2011 m. lapkričio 23 d. Šilalės rajono notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S. 2011 m. lapkričio 23 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad M. D. yra P. D., mirusio 2011 m. lapkričio 17 d., įpėdinis pagal testamentą ir yra priėmęs palikimą, notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 267-d/2011m. M. D. Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. 2012 m. kovo 8 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. 2015 m. kovo 3 d. Šilalės notarų biure buvo sudaryta šiuo netiesioginiu ieškiniu ginčijama Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, kuria M. D. (dovanotojas) dovanojo V. D. (apdovanotojai) paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jo tėvo P. D. mirties; paveldėjimo teisių dovanotojas M. D. pareiškė, kad palikimą, likusį po jo tėvo P. D. mirties, jis priėmė, paduodamas pareiškimą Šilalės rajono notarei D. S. paveldėjimo byloje Nr. 267-d/2011 m.; apdovanotoji jai dovanojamas paveldėjimo teise priėmė; paveldėjimo teisių dovanotojas nurodė, kad dovanojamos teisės niekam neparduotos, neįkeistos, neareštuotos, teisme ginčų dėl jų nėra; apdovanotoji privalo apmokėti palikėjo skolas, už kurias atsakovo dovanotojas. Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. 2015 m. kovo 19 d. V. D. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į mirusiojo P. D. palikimą pagal 2015-03-03 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį.

Akivaizdu, kad ieškovai, šioje byloje reiškia actio Pauliana ieškinį, t. y. prašo panaikinti 2015 m. kovo 3 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., bei to paties notaro išduotą V. D. Paveldėjimo teisės liudijimą 2015-03-03 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartyje įvardintam turtui ir taikyti restituciją – grąžinti iš V. D. jos turėtas pagal Paveldėjimo teisės liudijimą turto nuosavybės teises.

Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-17/2006; LAT 2009 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-105/2009; LAT 2012 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. 3K-3-204/2012; LAT 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012; LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-511/2012; kt.). Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Ieškovų įstatyminė atstovė ir jos atstovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas M. D., vengdamas vykdyti tėvo pareigas pagal savo faktines turtines galimybes, šeimos būstą bei kitą turtą, kurį jam paliko tėvas, siekdamas pakenti savo vaikų turtiniams interesams, nesilaikydamas CK 3,85 str. 2 d. nuostatų, padovanojo turimas paveldėjimo teises savo motinai V. D., savo mažamečius vaikus palikdamas be gyvenamojo būsto, be jo turtinę padėtį atitinkančių materialinio išlaikymo lėšų. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo, nes ieškovų įstatyminės atstovės teigimu, ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių (nepilnamečių atsakovo M. D. vaikų) teises.

Kaip jau minėta, actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui. Viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Aiškinant kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, sprendžiant, ar skolininko sudarytu sandoriu pažeisti kreditoriaus teisėti interesai, būtina įvertinti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (LAT 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012).

Kelmės rajono apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 4 d. yra užvesta civilinė byla Nr. e2-1397-322/2014 (dabar – civ. byla Nr. e2-89-322/2015) pagal R. D. pateiktą ieškinį atsakovui M. D., su institucija, teikiančia išvadą byloje Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Nurodytoje byloje pateiktu ieškiniu R. D. prašo nutraukti santuoką su M. D., nustatant, kad santuoka iširo dėl jo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų G. D. ir R. D. gyvenamąją vietą su R. D.; leisti M. D. bendrauti su vaikais be apribojimų; priteisti iš M. D. vaikams išlaikymą po 400 Lt (po 115,85 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki jų pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą pagal R. D. pasiūlytą variantą bei leisti R. D. su nepilnamečiais vaikais uzufrukto teise likti gyventi iki vaikai sulauks pilnametystės M. D. paveldėtame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudotis patalpomis pagal R. D. pasiūlytą variantą. Pažymėtina, kad civilinėje byloje e2-89-322/2015 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. D. ir M. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklauso ir kitas turtas – 0,9000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1170 Lt (338,86 Eur) vidutinės rinkos vertės; ratinis traktorius MTZ-80, 8000 Lt (2316,96 Eur) vidutinės rinkos vertės bei transporto priemonė „VW Passat“, 1000 Lt (289,62 Eur) vidutinės rinkos vertės, registruoti M. D. vardu. Be to, teisminio nagrinėjimo metu atsakovai teismui į šią bylą pateikė rašytinus įrodymus – V. D. už M. D. atliktus mokėjimo pavedimus, patvirtinančius atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo faktą (2015-04-14, 2015-05-19, 2015-06-19 pervesta po 118 Eur, 2015-07-20, 2015-08-20, 2015-09-22 – po 236 Eur), taip pat įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas vaikams nupirko 2 planšetinius kompiuterius, bendros 133,98 Eur (pateikta PVM sąskaitą faktūrą), šių aplinkybių ieškovų įstatyminė atstovė neneigė, bei duomenis apie atsakovo M. D. darbą užsienio valstybėje (verslo įregistravimą), todėl negalima teigti, kad dėl sudarytos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties atsakovas tapo nemokus ir dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškovais (kreditoriais), vykdyti savo pareigas (teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą) arba yra reali grėsmė, jog dėl sudaryto sandorio šie įsipareigojimai nebus vykdomi. Darytina išvada, kad atsakovas M. D. turi kito turto, dirba, turi nuolatines pajamas ir yra mokus.

Be to, iš teismui pateikto, Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S. 2015 m. spalio 26 d. patvirtinto sutikimo-įsipareigojimo matyti, kad V. D. sutinka ir įsipareigoja leisti gyventi iki pilnametystės vaikaičiams: R. D. ir G. D., taip pat ir jų motinai R. D., jai (atsakovei) nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); V. D. taip pat įsipareigojo savo šį įsipareigojimą paviešinti Nekilnojamojo turto registre. Daroma išvada, kad, priešingai nei nurodoma ieškinyje, ir nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, jie neliks be gyvenamosios patalpos, nes jų močiutė V. D. įsipareigojo iki anūkų pilnametystės suteikti jiems ir šių motinai R. D. gyvenamąjį būstą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikoma, kad atsakovo M. D. sudarytas sandoris – 2015-03-03 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis nepažeidė ieškovų (kreditorių) teisių. Kaip jau buvo anksčiu nurodyta, actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Kadangi buvo konstatuota, jog ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovų (kreditorių) teisių, todėl dėl kitų CK 6.66 str. numatytų sąlygų buvimo ar nebuvimo teismas nepasisako. Taigi, nenustačius būtinų sąlygų viseto actio Pauliana tenkinti pareikštą ieškinį dėl 2015 m. kovo 3 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties bei Paveldėjimo teisės liudijimo 2015-03-03 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartyje įvardintam turtui panaikinimo ir restitucijos taikymo nėra pagrindo, todėl ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškinį atmetus, byloje spręstinas klausimas dėl atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų įstatyminės atstovės. 2015 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė Aušra Žukienė teismui pateikė prašymą priteisti atsakovų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovas yra sumokėjęs 500 Eur advokatei už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti buvo pateiktas žodžiu, esant pateiktiems išlaidų dydį patvirtinantiems įrodymams, nėra priežastis netenkinti prašymo vien tik dėl jo pateikimo formos neatitikties įstatymo reikalavimui (LAT 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis Civilinė byla Nr. 2-862/2012). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 str. 5 d. 3 p.) (LAT 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d., išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Remiantis Rekomendacijų 2 p. nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Tokiu būdu, advokato atstovavimo išlaidos turi būti ne tik pagrįstos, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Nors advokatė Aušra Žukienė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, tačiau dalis jų neįvyko, buvo atidėti neatvykus atsakovui arba atsakovų atstovei paprašius atidėti bylos nagrinėjimą pasiruošimui baigiamosios kalboms, advokatė teikė įrodymus, jos procesiniai dokumentai (atsiliepimai į netiesioginį ieškinį ir pareiškimą) paruošti kvalifikuotai, advokatei nebuvo būtinybės vykti į kitą vietovę, jos kontora yra Kelmėje, todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes, laikoma, jog prašomas priteisti 500 Eur atlyginimas advokatei už atsakovo atstovavimą ir dokumentų paruošimą yra per didelis, todėl, mažintinas ir iš ieškovų įstatyminės atstovės priteistina dalis atsakovų turėtų atstovavimo išlaidų – 250 Eur, kurios atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.

Ieškinį atmetus, iš ieškovų atstovės valstybei yra priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 11,55 Eur (1 b. l.) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei V. D. priklausančių nekilnojamųjų daiktų areštas (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2015017268) – įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263 str. ir 269-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovų G. D. ir R. D., atstovaujamų įstatyminės atstovės R. D., ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 11,55 Eur (vienuolika eurų 565 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovei V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priklausančių nekilnojamųjų daiktų:

– 0,2100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Naudvvario k. v., gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

– 0,6400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Naudvario k. v., esančio (duomenys neskelbtini);

– 0,4100 ha ploto žemės sklyo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Naudvario k. v., esančio (duomenys neskelbtini);

– 1,0000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Naudvario k. v., esančio (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės civilinėje byloje Nr. e2-495-322/2015 teismo priimtas sprendimas, areštą panaikinti (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2015017268).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.