Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka rengdamasi nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. C., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) dirbanti A. C. prekybos įmonėje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 13 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. C. 2020 m. birželio 15 d., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos skyriaus vyr. specialistės I. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019 m. spalio 3 d. apie 10.00 val., patikrinimo aktu Nr. K-468 nustatyta, kad galimai A. C. jam priklausančiuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė daugiau kaip 5m³ nepavojingų atliekų, o neperdavė atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcijos Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto (atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti) reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

ANK 609 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio nusižengimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį nusižengimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. ANK 627 straipsnis nustato, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išsiaiškina, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus) įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007). Pažymėtina, jog nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl ANK 609 straipsnis reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti nusižengimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.

ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Šis teismo sprendimas privalo būti motyvuotas.

ANK 247 straipsnio 13 dalis numato administracinę atsakomybę už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Įstatymo leidėjas formuluodamas šiame straipsnyje numatytą veiką išskyrė du momentus, kurių visumos buvimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, tai yra baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Pirma tai, kad asmuo užteršė aplinką ir ne bet kaip, o penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu.

Kaip matyti iš Institucijos A. C. surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei byloje surinktos medžiagos, nėra A. C. inkriminuojama aplinkos užteršimo aplinkybė ANK 247 straipsnio 13 dalies dispozicijos prasme. Administracinio nusižengimo protokole nurodomos aplinkybės, jog A. C. jam priklausančiuose žemės sklypuose laiko daugiau kaip penkis kubinius metrus nepavojingų atliekų, kas savaime neįrodo, jog šios atliekos yra nepavojingos ir teršia aplinką. Toks netikslus protokole nurodytas kaltinimas, neinkriminuojant įstatyme numatytos aplinkybės ir jos nepagrindžiant įrodymais, teismo vertinimu, pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo kaltinimo.

Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcijos Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte, kuriuo rėmėsi protokolą surašiusi institucija, nurodoma, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Tačiau taisyklių 6 punktas numato, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, jog jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Šiuo konkrečiu atveju, pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad administracinio nusižengimo protokole nėra normų, kurios įpareigotų A. C. surinkti ir pašalinti iš sklypo aplinką teršiančias nepavojingas atliekas.

Taip pat 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo akte nurodyta, kad A. C. priklausančiuose sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini) yra laikomos įvairios nerūšiuotos, nepavojingos atliekos. Sklypų bendras plotas 0,93 ha. Tikslaus abejuose sklypuose laikomo atliekų kiekio nustatyti galimybės nėra, vizualiai įvertinta, kad sklypuose laikoma daugiau nei penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų (b. l. 76-77). Šios aplinkybės patvirtintos ir 2019 m. spalio 8 d. Nr. K-45, privalomajame nurodyme (b. l. 73-75). Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų įrodymais pagrįstas ir nepavojingų atliekų kiekis A. C. sklypuose, nors tokia pareiga tenka Institucijai turinčiai teisę ne tik surašyti administracinio nusižengimo protokolą, bet ir surinkti protokole nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog aukščiau aptartų administracinio nusižengimo protokolo trūkumų pašalinti teismas savo iniciatyva negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-2162-660/2020 grąžintina institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 609 straipsnio 1 dalimi, 627 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą Nr. A11.-2162-600/2020 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą - Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos skyriui – administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis neskundžiama.