Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-01-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-251-426/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-01-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-08-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
II-251-426/2011
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01806-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pažeidėjas
A. C.
Kategorijos
  • 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-251-426/2011
(Proceso Nr. 4-61-3-01806-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija 45.7; 73 (S)
NUTARTIS2011 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seražantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. C. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) Kelių patrulių rinktinės (KPR) nutarimo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 1 d. A. C. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 16 val. 40 min. Vilniuje, Ukmergės g., prie prekybos centro „BIG“ vairuodamas automobilį „VW Bora“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus, iš eismo juostos, skirtos važiuoti tik į dešinę, važiavo tiesiai , įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui, t. y.vienu metu padarė kelis Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Protokole konstatuota, kad pažeidė KET 8, 78.11 p. reikalavimus (b. l. 14). 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. F530734 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 123 str. 1 d. ir 148 str. 5 d., padarymą A. C. skyrė 650 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams (b. l. 15).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir ATP bylą nutraukti.

Skunde (b. l. 1-5) paaiškino, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą pažeidė ATPK 30 str. 1 d., 248 str., 252 str., 256 str., 257 str., 260 str., 272 str. , 276 str. 1 d., 280 str. 1 d. 2 p., 283 str., 284 str. 1 d., 286 str. nuostatas. Nutarime, priešingai nei ATP protokole, nenurodyta kokius KET punktus jis pažeidė. Teigia, kad 2010 m. gruodžio 1 d. apie 16 val. 40 min. vairuodamas automobilį „VW Bora“ ir išvažiavęs iš šalia kelio esančios teritorijos į Ukmergės gatvę įvažiavo į pirmąją eismo juostą ir ja važiavo Ukmergės gatve link prekybos centro „BIG“. Tuo metu kelio danga buvo padengta purvinu sniegu bei pribarstytu smėliu, dėl ko nei eismo juostų žymėjimo, nei KET 3 priedo nurodyto horizontaliojo ženklinimo rodyklių 1.16., kurios nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje, nesimatė. Artėjant link prekybos centro „BIG“, likus iki sankryžos apie 30-40 m, pamatė KET ženklą Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, kuris nurodė, kad iš pirmos eismo juostos galima sukti tik į dešinę. Dėl to įsijungė kairiojo posūkio signalą norėdamas persirikiuoti į antrąją eismo juostą, kadangi sankryžoje jam reikėjo važiuoti tiesiai. Tuo metu Ukmergės gatvėje buvo intensyvus eismas, kadangi buvo darbo dienos pabaiga ir susidariusi transporto spūstis. Jam įjungus kairiojo posūkio signalą automobiliai, važiuojantys Ukmergės gatve nuo centro link Avižienių, stovėjo antroje ir trečioje eismo juostose, dėl ko automobilių vairuotojai neturėjo galimybės jo automobiliui leisti persirikiuoti į antrąją eismo juostą. Kadangi paskui jo automobilį pirma eismo juosta taip pat važiavo automobiliai, stovėti ir laukti, kol jam leis įvažiuoti į antrą eismo juostą neturėjo galimybės, todėl buvo priverstas toliau važiuoti pirmąją eismo juosta tiesiai. Matydamas, kad jam sustojus norint persirikiuoti į antrą eismo juostą, bus trukdoma už jo važiuojantiems kitiems automobiliams ir tuo pažeis KET reikalavimus, buvo priverstas važiuoti toliau link sankryžos pirma eismo juosta su įjungtu kairiojo posūkio signalu, taip informuodamas kitus eismo dalyvius, kad nori persirikiuoti į antrąją eismo juostą. Taip iš lėto judėdamas privažiavo prie pat sankryžos ir jam nebuvo galimybės persirikiuoti į antrąją eismo juostą nepažeidžiant KET reikalavimų. Priartėjus prie sankryžos, tam kad netrukdytų iš galo važiavusiems automobiliams, persirikiuodamas į antrą eismo juostą buvo priverstas pažeisti KET ženklo Nr. 507 reikalavimus, tai yra persirikiuodamas įvažiavo už „STOP“ linijos ir sustojo priekyje prieš sankryžą antroje eismo juostoje, bet į sankryžą, kaip nurodo pareigūnai, tikrai neįvažiavo (KET sąvokose sankryža yra įvardijama kaip - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, <...>). Šio padaryto KET pažeidimo neneigė ir paaiškino pareigūnams, kad padarė KET pažeidimą nepiktybiškai, o esant būtinajam reikalingumui, t .y. siekiant netrukdyti kitiems eismo dalyviams važiuoti per sankryžą, t. y. sankryžoje atlikti posūkį į dešinę. Sutinka su tuo, kad buvo priverstas dėl susiklosčiusių aplinkybių pažeisti KET ženklo Nr. 507 reikalavimus, todėl mano, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikyta atsakomybė, numatyta ATPK 124¹ str. 2 d. Ginčijamu atveju transporto priemonės pavojingai nevairavo ir nepadarė ATPK 124² str. 1 d. numatytos veikos, kadangi jokios grėsmės eismo saugumui nesudarė, atvirkščiai, atlaisvino pirmąją eismo juostą, taip leisdamas tęsti judėjimą iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms. Pagal pareigūnų konstatuotą pažeidimą ir aprašymą tarnybiniame pranešime visiškai neįmanoma nustatyti kuriam konkrečiai automobiliui ar eismo dalyviui sukėlė grėsmę, šie eismo dalyviai nenustatyti ir neapklausti, nenustatyta konkreti grėsmė eismo saugumui.

Pateiktoje pareigūnų schemoje tik grafiškai yra pavaizduota jo automobilio padėtis, tačiau nėra konkrečiai išmatuota ar kitomis vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuota jo automobilio stovėjimo vieta iki važiuojamųjų dalių sankirtos. Vadovautis tokiais pareigūnų pateiktais įrodymais byloje negalima, nes pagal pareigūnų pateiktus įrodymus nėra galimybės patikrinti pažeidimo faktinių aplinkybių, ar jo automobilis galėjo sudaryti grėsmę eismo saugumui.

Susipažįstant su byla jau po bylos nagrinėjimo atkreipė dėmesį, kad jo atžvilgiu surašytame ATP protokole neužpildyta grafa, kas pridedama prie protokolo, t. y. nebuvo įrašyti dokumentai (pareigūnų tarnybinis pranešimas). Tuo pačiu pareigūnas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 5-V-375 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 5-V-462 „Dėl kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas, t. y. 28 p. - „Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui draudžiama duoti pasirašyti neužpildytą ar nevisiškai užpildytą protokolą, šiam asmeniui pasirašius, draudžiama protokolą taisyti, braukyti bei papildyti“. Pažeisdami Lietuvos policijos generalinio komisaro instrukcijos reikalavimus pareigūnai ATP bylą klastojo, tokiu būdu ji tapo niekine ir ši byla vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p. turėjo būti nutraukta.

Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi tik ATP protokolu ir vieno pareigūno tarnybiniu pranešimu, visiškai netyrė ir ignoravo jo pasisakymus dėl byloje nesurinktų objektyvių įrodymų, kurie padėtų objektyviai ir nešališkai išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir ar pareiškėjas yra trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų didelių nepatogumų ir turėtų neigiamą įtaką jo šeimos gerovei, mažamečio sūnaus vystymuisi ir auklėjimui, nes būtų apribota judėjimo galimybė. Turima transporto priemonė yra vienintelė priemonė, reikalinga šeimos poreikių tenkinimui, t. y. vykti į vaikų darželį, apsirūpinti maisto produktais, buitinėmis prekėmis, vykti pas gydytojus. Darbo dienomis vežioja sūnų į vaikų darželį ir kitas vaiko lavinimo įstaigas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

KET 8 p. reglamentuota, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Pagal KET 78.11 p. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

Pagal ATPK 124² str. 1 d. transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

Nors A. C. tvirtina, kad jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktiniais duomenimis. Be to, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

ATPK 256 str. 1-2 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada <...>, taip pat kitokiais dokumentais.

Veika, apibrėžta ATPK 124² str. 1 d., gali būti įrodinėjama visais leistinais faktiniais duomenimis, inter alia, ir liudytojų parodymais.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad eismas buvo intensyvus. Ženklinimas buvo matomas. A. C. iš pirmos juostos įvažiavo į antrą juostą. Į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Kitiems vairuotojams sudarė kliūtį.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad eismas buvo intensyvus. A. C. važiavo pirma eismo juosta. Nepaisė kelio ženklų reikalavimų. Kirto „STOP“ liniją. Įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Kitoms transporto priemonėms sudarė kliūtį.

T. V. ir A. A. padarytus KET pažeidimus užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas. Byloje nėra duomenų, kad šie pareigūnai iki pažeidimo fiksavimo dienos buvo konfliktavęs su pareiškėju ir siektų jį apkalbėti pažeidimo padarymu. Taigi, netikėti jų parodymais, teismo nuomone, nėra pagrindo. Juo labiau, kad pareigūnų parodymai pakankamai išsamūs, detalizuoti, neprieštaringi, pilnai atitinka tas faktines aplinkybes, kurios nurodytos pažeidimo dieną rašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 16).

Tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino, kad nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimų. Minėtas kelio ženklas nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. C. iš eismo juostos, skirtos važiuoti tik į dešinę, važiavo tiesiai. Pareiškėjas akcentavo, kad kelio ženklo Nr. 507 reikalavimų pažeidimą padarė esant būtinojo reikalingumo situacijoje, tačiau teismas nenustatė, kad buvo įstatyme numatytos būtinojo reikalingumo sąlygos (pagal ATPK 17 str. administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala). Tai, kad antrąja eismo juosta važiavo automobiliai ir pareiškėjui sudėtinga buvo persirikiuoti į minėtą eismo juostą, nesuteikė jam teisės nevykdyti kelio ženklo Nr. 507 reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad už pareiškėjo pirmąja eismo juosta važiavo kiti automobiliai. A. C., ketindamas persirikiuoti į antrą juostą, privalėjo palaukti, kol minėta juosta atsilaisvins, o ne pažeidinėti kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus.

Kaip patvirtino liudytojai, kurių parodymais dėl aukščiau minėtų priežasčių teismas neturi pagrindo abejoti, A. C. manevruodamas nesivadovavo KET 78.11 p., kuriame reglamentuota, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą, todėl minėtas pažeidimas jam buvo inkriminuotas pagrįstai.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad buvo padaryti du KET pažeidimai. Akivaizdu, kad tai kėlė grėsmę eismo saugumui, nes tuo metu eismas buvo intensyvus (tą pripažino tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytojai), todėl kelio ženklo reikalavimų bei šviesoforo signalų nepaisymas galėjo būti tiesiogine eismo įvykio priežastimi. Tokie veiksmai pagal KET negali būti pateisinami. Aplinkybė, kad nėra nustatyti asmenys, kuriems A. C. savo vairavimu kėlė grėsmę, neeliminuoja galimybės taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 124² str. 1 d.

Tai, kad nutarime nėra nurodyta, kokius konkrečius KET reikalavimus pažeidė A. C., nesudaro pagrindo šio procesinio dokumento naikinimui. ATP protokole yra aiškiai įvardinti KET punktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė. Vadinasi, suformuluotas kaltinimas buvo aiškus. Tai, kad ATP protokole nebuvo nurodyta, jog prie jo pridedamas tarnybinis pranešimas, nėra ta aplinkybė, dėl kurios teisena pagal ATPK 250 str. turėjo būti nutraukta.

Teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ATPK ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo faktą. Pažeidimo faktą patvirtina ATP protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojų parodymai. A. C. duoti paaiškinimai iš esmės vertinami kaip bandymas išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.

Esminių procedūrinių pažeidimų tiriant ir nagrinėjant ATP bylą nenustatyta. Pareiškėjo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 1 d. Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės šiuo atveju nepažeistos. Nustačius pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarytas KET pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), jam pagrįstai skirta didesnė bauda nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis. A. C. nurodytos šeiminės aplinkybės nesudaro pagrindo grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones. Iš bylos medžiagos (pažyma apie baustumą, b. l. 17-24) matyti, kad pareiškėjas daug kartų yra pažeidęs KET reikalavimus. Tai reiškia, kad jam skiriamos piniginės baudos prevencinės - auklėjamosios funkcijos tinkamai neatliko. Specialios teisės atėmimas bei piniginė bauda šiuo atveju yra tinkamos poveikio priemonės.

Policijos priimtas nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

A. C. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. F530734, kuriuo A. C. už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., padarymą skirta 650 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, palikti nepakeistą

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė