Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-11 · Byla Nr. ATP-761-487/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-05-09Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-11
Bylos Nr.
ATP-761-487/2013
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00303-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-761-487/2013Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00303-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Š. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo, kuriuo G. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 str.1d., nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-05-09 nutarimu nubaustas už tai, kad 2013 m. balandžio 3 d. 8 val. 32 min., Vilniaus gatvėje, Ukmergės m., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kuris buvo išreikštas uniformuoto policijos pareigūno, duodant signalą sustabdyti transporto priemonę, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai automobilio judėjimo krypties. Šiais savo veiksmais G. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. Š. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo sudėties - subjektyvinės pusės požymių, nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų, todėl teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nurodo, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai yra įrodoma jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėtis, tame tarpe kaltė. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas nepagrįstai, tinkamai neištyrus faktinių aplinkybių. Atkreipia dėmesį į tai, kad, jam važiuojant Vilniaus gatve, pareigūnas apelianto vairuojamo automobilio nestabdė, nors rankoje laikė krivulę, tačiau ji buvo nuleista. Tai patvirtino ir liudytojas R. K., kurio parodymus apylinkės teismas nepagrįstai įvertino kritiškai. Nurodo, jog liudytojų D. J. ir S. K. parodymai yra prieštaringi: liudytojas S. K. nurodė, kad pradėjo stabdyti, kai iki stabdomo automobilio buvo 7-10 metrų atstumas, o D. J. aiškino, jog matė automobilį su įmontuota greičio įranga bei automobilį BMW, aplenkusį policininką bei sustojusį, o vėliau nuvažiuojantį. Be to, liudytojas D. J. nurodė, kad policijos automobilis stovėjo šalikelėje prieš autobusų stotelę, kai tuo tarpu automobilis stovėjo autobusų stotelėje, netgi jos pabaigoje. Taip pat šis liudytojas apklausos metu patvirtino, kad, kai pareigūnas dar tik išlipinėjo iš savo automobilio, iki atvažiuojančio BMW automobilio buvo 5 - 6 metrų atstumas. Teigia, kad šiuo atveju policijos pareigūno S. K. nurodytą 15 - 20 metrų atstumą, važiuodamas nurodytu minimaliu 20 km/h greičiu, jis įveikė per 2,7 - 3,6 sekundžių laiko tarpą, todėl akivaizdu, kad per tokį trumpą laiko tarpą pareigūnas negalėjo atlikti visų jo paties nurodytų veiksmų, t.y. būnant savo automobilyje užsidėti uniforminę kepurę, pasiimti skritulį su raudonu atšvaitu ir, išlipus iš tarnybinio automobilio, mojant skersai BMW automobilio važiavimo krypties, duoti vairuotojui suprantamą gestą sustabdyti automobilį. Anot apelianto, jeigu vertinti, kad tiktai likus 5 - 6 metrų atstumui iki policijos automobilio, pareigūnas išlipinėjo iš savo automobilio, tai šis atstumas buvo nuvažiuotas per 0,9 - 1,08 sekundės laiko tarpą, kas patvirtina, jog vairuotojui neįmanoma suvokti, kokie buvo pareigūno ketinimai.

Pažymi, jog tai, kad apeliantas nesuprato pareigūno ketinimų, patvirtina ir tai, jog jis niekur nebėgo, o, laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiavo į namus, kur pastarajam iš paskos ir atvažiavo minėtas pareigūnas. Be to, jo vairuojamas automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jį vairavo, būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę, įvykio metu nepadarė jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl neturėjo motyvo ar tikslo nepaklusti uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ATPK 130 str. 1 d. taikymo ribas, nes administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį taikė, nesant subjektyviosios pusės požymio - tyčios.

Nurodo, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalėjo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas bei išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Anot apelianto, apylinkės teismas pilnai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių ir, neatsižvelgęs į nurodytų faktinių aplinkybių visetą, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

G. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką (as), už kurią (s) turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 130 str. 1d. nustatyta, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog būtina asmens patraukimo atsakomybėn sąlyga yra kaltės nustatymas, t.y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Patrulių veiklos instrukcijoje nurodyta, kad, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo: persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu, įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį (77.2, 77.3 p).

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje G. Š. vairavo automobilį BMWv.n. (duomenys neskelbtini), matė policijos automobilį, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kuris buvo išreikštas uniformuoto policijos pareigūno, duodant signalą sustabdyti transporto priemonę, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai automobilio judėjimo krypties.

Nors G. Š. neprisipažino padaręs administracinio teisės pažeidimo, nurodydamas, jog jis nematė ir nesuprato, kad yra stabdomas, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės apžeidimo protokolu (b.l.2), vyriausiojo patrulio S. K. tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), bei liudytojų S. K. ir D. J. parodymais, įvykio schema (b.l.17), kita bylos medžiaga.

Viešojo policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis S. K. tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdyje nurodė, kad 2013 m. kovo 29 d., 8 val. 32 min., Vilniaus gatvėje, prie namo Nr. 134, kontroliavo pravažiuojančių automobilių greitį tarnybiniu automobiliu VW CADDY LIFE, kuriame yra sumontuota greičio kontrolės įranga. Pastebėjo, kad pro jį tris kartus pravažiavo pilkos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo techniškai netvarkingas, neveikė jo kairysis artimųjų šviesų žibintas. Šis automobilis priekiu įvažiavo į Vasarnamių gatvę ir, sustojęs 15-20 metrų atstumu nuo tarnybinio automobilio, pradėjo fotografuoti tarnybinį automobilį fotoaparatu. Baigus fotografuoti, automobilis (duomenys neskelbtini) įvažiavo atbulas į Vilniaus gatvę ir pradėjo važiuoti link jo. Jis vilkėjo uniformą, užsidėjo uniforminę kepurę, pasiėmė skritulį su raudonu atšvaitu ir, išlipęs iš tarnybinio automobilio, modamas skersai BMW važiavimo krypties, davė vairuotojui suprantamą gestą sustabdyti automobilį. Stabdė, stovėdamas ant važiuojamosios kelio dalies, iki stabdomo automobilio buvo 7-10 metrų atstumas. Vairuotojas buvo tik įvažiavęs į Vilniaus gatvę ir tik pradėjęs važiuoti, todėl jo greitis buvo nedidelis, apie 10-15 km/h. Vairuotojas jį matė, pristabdė automobilį, tačiau nestojo. Stabdomas ir nesustojęs automobilis pradėjo didinti greitį, važiuodamas link miesto centro. Tuomet jis įlipo į tarnybinį automobilį ir važiavo minėtam automobiliui iš paskos apie 50-60 km/h greičiu. Apie nestojimą pranešė budėtojui. BMW automobilis pasuko į Linų gatvę, iš ten į Malkų gatvę ir sustojo namo Nr. 42 kieme. Automobilio BMW vairuotojas G. Š. paaiškino, kad nestojo dėl to, jog nesuprato, kad yra stabdomas. Kieme netikrino automobilio BMW šviesų, matė vizualiai, kad kairės pusės žibintas nedega.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. J. nurodė, kad ryte apie 9 val., važiuodamas Vilniaus gatve link Ukmergės miesto centro matė, kad stovi automobilis su įmontuota greičio kontrolės įranga. Iš posūkio išsuko pilkos spalvos automobilis M. J. važiuodamas matė, kaip policininkas stabdo minėtą automobilį BMW. Policininkas stabdė su lazdele. Stabdė aiškiai, ištiesta ranka. Automobilis BMW aplenkė policininką ir sustojo, policininkas pradėjo eiti link sustojusio automobilio, o tada automobilis nuvažiavo. BMW automobilio vairuotojas turėjo matyti, kad jį stabdo, greičio nebuvo. Jis matė iš toliau, kad stabdo. Kai automobilis BMW nuvažiavo, paskui jį nusekė ir pareigūnas su tarnybiniu automobiliu. Pareigūno automobilis jį aplenkė ir nusuko į Linų gatvę paskui persekiojamą automobilį BMW.

Apygardos teismo vertinimu, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūno S. K. bei liudytojo D. J. parodymais, atsižvelgdamas ir į tai, jog policijos pareigūnas vykdė jam pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, abu liudytojai gerai matė įvykio situaciją, nes turėjo galimybę nekliudomai stebėti automobilį BMW v.n. (duomenys neskelbtini), esant šviesiam paros metui. Liudytojas D. J. matė ne tik minimo automobilio, bet ir policijos pareigūno veiksmus, duomenų, kad jis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Nenustatyta pagrindų konstatuoti, kad šie liudytojai gali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismo posėdžio metu apklaustas G. Š. neprisipažino padaręs administracinio teisės pažeidimo, nurodė, kad 2013 m. kovo 29 d. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) ir važiavo nuo Pašilės link Užupio. Važiuodamas pamatė automobilį, kuris fiksuoja greitį. Jis kartu su keleiviu R. K. fotografavo šį automobilį. Po ko atbuline eiga išvažiavo į Vilniaus gatvę. Pradžioje važiavo apie 20-25 km/h greičiu, o po to važiavo link Užupio, greitėdamas iki 50 km/h. Kai pravažiavo pro pareigūną, pastarasis uždarinėjo savo automobilio dureles, rankoje laikė krivulę, ranka buvo nuleista žemyn. Jis suprato, kad pareigūnas kažką stabdys. Kai jie prasilenkė, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad pareigūnas rankoje laiko skritulį. Sukant į Malkų gatvę, pareigūnas jį sustabdė, pasakė, kad nedega jo vairuojamo automobilio žibintas ir kad jis stabdomas nestojo. Pareigūnas jo nestabdė, automobilio prietaisai nerodė, kad nedega žibintas.

Iš liudytojo R. K. parodymų matyti, kad važiavo kartu su G. Š. automobiliu (duomenys neskelbtini) ir važiavo link Pašilės. Kai pamatė automobilį su įmontuota greičio fiksavimo sistema, nutarė jį apvažiuoti ir nufotografuoti. Jis fotografavo pareigūnų automobilį, turėdamas tikslą patikrinti numerius. Jiems apsisukant, pareigūnas išlipo iš minėto automobilio ir darė dureles, nuleistoje rankoje laikydamas krivulę. Tuo metu jie pravažiavo. Pareigūnas nespėjo jų stabdyti, jis pamanė, kad stabdys kitą automobilį. Iš paskos važiavo du ar trys automobiliai. Kai sustojo Malkų gatvėje, prie jų privažiavo policijos automobilis. Pareigūnas pasakė, kad jie nestojo stabdomi, kad nedega kairės pusės žibintas. Po to atvažiavo kitas ekipažas ir buvo surašytas protokolas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė G. Š. ir kartu su juo važiavusio liudytojo R. K. parodymais, įvertindamas juos, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

G. Š. pozicija, jog jis nebuvo stabdomas, laikytina pasirinktu gynybos būdas, nes yra paneigta liudytojų parodymais, kurie pripažinti patikimais. Be to, kaip nustatyta byloje, G. Š., pravažiavęs policijos pareigūną, stabtelėjo, o vėliau padidinęs greitį nuvažiavo, iš ko darytina išvada, jog apeliantas matė ir suprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų. Nors apeliantas apeliaciniame skunde išsamiai dėsto, kokį atstumą per kokį laiko tarpą jis galėjo nuvažiuoti ir tuo argumentuoja, kad jis negalėjo pastebėti policijos pareigūno stabdymo veiksmų ir jo veiksmuose nėra tyčios šiems veiksmams nepaklusti, pažymėtina, kad byloje jokiais objektyviais duomenimis neužfiksuoti tikslūs atstumai, kokiu atstumu buvo policijos pareigūnas nuo stabdomo automobilio, kaip pradėjo stabdymo veiksmus, priešingai, liudytojai S. K., D. J. vienareikšmiškai nurodė, kad policijos pareigūnas atliko administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui matomus stabdymo veiksmus, šis automobilį pristabdė ir, kai pareigūnas pradėjo eiti link jo, nuvažiavo. Iš S. K. parodymų matyti, kad jis į automobilį BMW buvo atkreipęs dėmesį, kadangi pastarasis jį pravažiavo tris kartus, fotografavo, pareigūnas matė, kad automobilis yra techniškai netvarkingas, sekė vairuotojo veiksmus, kas patvirtina jo parodymus, kad jis stabdyti pradėjo matomai stabdomam vairuotojui.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apelianto skundo argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi ir pirmos instancijos tų prieštaravimų nepašalino, laikytinas deklaratyviu, kadangi pirmos instancijos teismo nutarime padarytos išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia byloje surinktų įrodymų analize.

Nors apeliantas, analizuodamas liudytojų S. K. bei D. J. parodymus, nurodė skirtumus tarp jų parodymų, tai jie vertintini, kaip neesminiai ir nepaneigia byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų, kuriais pirmos instancijos teismas pagrindė išvadą dėl G. Š. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. Š. padarė ATPK 130 str. 1d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl yra nubaustas pagrįstai.

Remiantis išdėstytais argumentais, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-05-09 nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimą nepakeistą ir G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė