Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-48-404/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-04
Bylos Nr.
1-48-404/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28226-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
V. P.
Advokatai
Jovyta Piekienė
Kategorijos
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-48-404/2016
Proceso Nr. 1-01-1-28226-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.2.4.5; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5. (S)
PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2016 m. balandžio 4 d.Plun­gė
Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vilijai Budrikienei,dalyvaujant prokurorei Eleonorai Kudriavcevai,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P. ,nukentėjusiojo atstovei advokatei Jovytai Piekienei,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je Ž. B. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Telšiuose, neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 10 d., apie 21 val., J. N. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Rietave, kaltinamasis Ž. B. tyčia sudavė ne mažiau dešimt smūgių kumščiu lovoje sėdėjusiam V. P. į veidą, galvą, ko pasėkoje jis nugriuvo ant grindų, taip nukentėjusiajam padarė sužalojimus: galvos sumušimą su veido minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimais, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, kairės pusės VII šonkaulio lūžimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Ž. B. teisme pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną atvažiavo į Rietavą pas draugą, su draugu nuvyko pas D. N. į jo namus ir visi išėjo pasivaikščioti. Iš draugų sužinojo, kad neseniai V. P. sumušė jo dėdę, todėl jis vienas grįžo į N. namus, kuriuose buvo P., ir jam sėdinčiam ant lovos, tyčia, nieko nesakęs, kumščiu sudavė dešimt smūgių į galvą ir veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, ir išėjo. Ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta pilnai, dėl neturtinės žalos pripažįsta iš dalies, kurios priteistiną dydį palieka teismui spręsti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, savo girtumą pats vertina lengvu, nežino ar blaivus taip būtų pasielgęs.

Įrodymų tyrimą teisme buvo nuspręsta atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 ir 291 str. nuostatomis, buvo paskelbti kaltinamųjų kaltę įrodantys įrodymai:

Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK VPS PG tyrėjos I. K. tarnybinis pranešimas apie įvykį, kad 2015-05-10, apie 21.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), Rietave, buvo sumuštas V. P. , kuriam Plungės rajono savivaldybės ligoninėje diagnozuotas krūtinės ląstos VII kaulo lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulo lūžis. (b.l. 2);

nukentėjusiojo V. P. parodymai, kad 2015-05-10 sugalvojęs nusipirkti alaus dviračiu išvažiavo į parduotuvę Sauslaukio kaime, Rietavo savivaldybėje, kur nusipirko du plastikinius alaus butelius po 1 litrą talpos. Apie 18.00 val. nuvažiavo pas pažįstamą J. N. , adresu (duomenys neskelbtini), Rietavo m. Namuose buvo J. N. ir jo sūnus D. N. . Kartu visi pradėjo gerti alų, baigė apie 22.00 val. Ryte pabudo J. N. lovoje, veidas buvo kruvinas, suprato, kad buvo sumuštas. Ar jis su kuo nors konfliktavo, dėl girtumo nepamena. Prisimena, kad kažkas kambaryje jam trenkė į kaklą. Po šio smūgio jis nieko nepamena. Ar jiems geriant dar kas buvo atėję į J. N. namus, nepamena. Po kiek laiko pažįstami pradėjo kalbėti, kad jį mušė Ž. B. . Dėl jam padarytų sužalojimų Ž. B. pretenzijų neturi ir civilinį ieškinį reikš teisme. (b.l. 10,12);

specialisto išvada Nr. G 1679/15(03) kurioje konstatuoti V. P. sužalojimai: galvos sumušimas su veido minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimais, nosies kaulų lūžimu, galvos smegenų sukrėtimu, kairės pusės VII šonkaulio lūžimas. Nustatytus sužalojimus V. P. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. Tiek dėl nosies kaulų lūžimo, tiek ir dėl VII šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, V. P. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b.l. 21-22);

liudytojo D. N. parodymai, kad jis gyvena su tėčiu J. N. , adresu (duomenys neskelbtini), Rietavas. 2015-05-10, apie 19.00 val., jam grįžus į namus pas tėtį J. N. buvo atėjęs V. P. ir jie abu vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivūs. V. P. sumuštas nebuvo, nesimatė ant veido jokių mėlynių, sveikata nesiskundė. Matė, kad jo tėvas J. N. , sėdėdamas kambaryje prie stalo, dėl girtumo jau miegojo. V. P. sėdėjo prie stalo, bet buvo labai girtas ir sunkiai orientavosi aplinkoje. Apie 20.00 val. pas jį atėjo draugai Ž. B. ir T. V. . Girdėjo, kad V. P. dar kažką pasakojo Ž. B. apie jo dėdę E. B. . Ką tiksliai pasakojo nežino, nes nelabai girdėjo, o ir suprasti nelabai buvo galima, nes neblaivaus V. P. kalba nerišli. Tik suprato, kad V. P. kažką minėjo, jog E. B. buvo griovyje, nes kažkas jį ten nustūmė, bet kas ir prie kokių aplinkybių, jis nesuprato. Ž. B. kalbantis ir jam esant kambaryje smūgių V. P. nesudavė, jie tik kalbėjosi. Tada jis, T. V. ir Ž. B. išėjo. Vos paėjus Ž. B. pasakė, kad eina atgal pas V. P. pasikalbėti. Ž. B. nuėjo, o jis su T. V. ėjo (duomenys neskelbtini) Budrikių kaimo link. Po kurio laiko Ž. B. grįžo, juos pasivijo einančius. Atėjęs Ž. B. neminėjo, kad būtų sumušęs V. P. , o jie jo nieko ir neklausė. Apie 23.00 val. išsiskyrė su draugais ir jis parėjo į namus. Grįžęs matė, kad tėtis J. N. miegojo. V. P. sėdėjo ant kėdės veidu atsirėmęs į stalą, todėl nematė, ar jis buvo sumuštas. Suprato, kad jis miegojo. Jis nuėjo miegoti, negirdėjo ir nematė, kad V. P. būtų kur nors ėjęs. Ryte, apie 8 val., matė, kad V. P. tebemiegojo veidu atsirėmęs į stalą. Jis į kambarį, kur V. P. ir jo tėtis miegojo, nėjo. Apsirengęs išėjo į darbą. Kambaryje, kad kur būtų kraujo dėmių nepastebėjo. Kada buvo sumuštas V. P. , pasakyti negali, nes nematė. (b.l. 26-27);

liudytojo J. N. parodymai, kad 2015-05-10, apie 17 val., pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Rietavas, atėjo neblaivus V. P. , kuris atsinešė du butelius alaus. Alų jie kartu gėrė. Sūnaus D. N. nebuvo namuose. Jis grįžo apie 19 val. Kai V. P. pas jį atėjo, tai nesimatė, kad būtų sumuštas, dėl sveikatos jokių nusiskundimų neturėjo. Su V. P. alkoholinius gėrimus gėrė kambaryje prie stalo. Apie 20 val. pas jo sūnaus D. N. atėjo draugai T. V. ir Ž. B. . Sūnus su jais kartu išėjo, bet nežino kur. Jam prie stalo ant esančios lovos užmigus, V. P. taipogi liko jo namuose, ką jis veikė, nežino. Kada V. P. buvo sumuštas ir prie kokių aplinkybių, pasakyti negali, nes jis nematė, kadangi apie 20 val., būdamas girtas namuose, užmigo. Taipogi negali nurodyti ar pas jį į namus dar buvo sugrįžęs Ž. B. ir ar jis sudavė smūgius V. P. . Kai užmigo, jis nieko negirdėjo ir nematė. Gegužės 11 dieną ryte atsibudęs pamatė, kad jo namuose likęs V. P. guli lovoje. Jis buvo sumuštas, jo veidas buvo mėlynas, skundėsi pablogėjusia sveikata, skausmais galvoje ir kairiajame šone. Apie 13 val. pas jį į namus atvažiavo V. P. sugyventinė D. Ž. , kuri, pamačiusi sumuštą V. P. , iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kuri išvežė V. P. į Plungės rajono savivaldybės ligoninę. V. P. negalėjo nurodyti kas jį sumušė, nes sakė, kad buvo labai girtas ir nieko nepamena. Lauko durys užrakintos nebuvo, todėl jiems girtiems miegant Ž. B. galėjo ateiti ir suduoti smūgius V. P. . (b.l. 29-30);

liudytojo T. V. parodymai, kad gegužės 10 dieną, apie 20 valandą, jis susitiko su Ž. B. ir jiedu nuėjo pas draugą D. N. , gyvenantį (duomenys neskelbtini), Rietavas. Ž. B. užlipo į namo antrą aukštą, kad pakviesti D. N. , o jis liko apačioje, į namo antrą aukštą užlipęs nebuvo. Nematė kas ten buvo ir nematė išviso ar ten buvo V. P. . Po kelių minučių parėjo Ž. B. ir D. N. . Jie visi trys ėjo (duomenys neskelbtini), Budrikių kaimo link. Einant Ž. B. kažką minėjo apie savo dėdę E. B. ir pasakė, kad eina dar į D. N. namus. Jam nuėjus jis su D. N. ėjo toliau. Kokiu tikslu Ž. B. nuėjo nieko nesakė. Jie nieko jo ir neklausė. Po 20 minučių Ž. B. juos einančius pasivijo ir skubino eiti greičiau. Jis jo klausė ko jis taip skuba, bet Ž. B. jam nieko neatsakė. Jie tada dar pabuvo ir apie 23 val. išsiskyrė, jis nuėjo į namus. Ar Ž. B. sumušė V. P. pasakyti negali, nes jis nieko nežino, nematė. Ž. B. jam nieko nepasakojo. Jam tik ryte paskambinęs D. N. pasakė, kad Ž. B. sumušė V. P. . Kada ir prie kokių aplinkybių buvo sumuštas V. P. , nežino. (b.l. 32-33);

liudytojo E. B. parodymai, kad jis labai dažnai vartoja alkoholį, todėl nepamena ir negali nurodyti ar jį kas nors ir kada nors būtų nustūmęs kelkraštyje į griovį ir ar jam kas nors padėjo atsikeli ir iš griovio išlipti. Taip pat nepamena ar kada nors V. P. jį būtų sumušęs, ar tai nustūmęs į kelkraščio griovį. V. P. pažįsta, su juo jokių ryšių nepalaiko, tik pasisveikina sutikęs. Jis V. P. jokių pretenzijų neturi. Dėl kokių priežasčių jo sūnėnas Ž. B. sumušė V. P. , nežino. (b.l. 35);

įtariamojo Ž. B. parodymai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažįsta ir parodė, kad 2015-05-10, apie 20.30 val., susitiko su draugu T. V. ir kartu nuėjo pas D. N. , gyvenantį (duomenys neskelbtini), Rietavas. Matė, kad ten buvo V. P. , kuris gėrė alkoholinius gėrimus kartu su D. N. tėčiu J. N. . Jis kartu su T. V. ir D. N. išėjo į T. V. namus. Einant keliu D. N. jam pasakė, kad tą pačią dieną, tai yra gegužės 10 dieną, V. P. sudavė vieną smūgį į veido sritį jo dėdei E. B. ir nustūmė jį į griovį. Prie kokių aplinkybių visa tai įvyko nežino, jam D. N. nepasakojo. Kadangi jo dėdė E. B. yra invalidas, jis labai sunkiai vaikšto, todėl supykęs ant V. P. dėl tokio jo elgesio, grįžo pas J. N. į namus, D. N. ir T. V. su juo nėjo. Atėjus pas J. N. į namus apie 21 val., V. P. sėdėjo kambaryje prie stalo kartu su J. N. . Ar jie gėrė alkoholinius gėrimus pasakyti negali, bet jam atrodo, kad jie jau beveik miegojo. J. N. sėdėjo prie stalo sukniubęs ir atrodė, kad miega. Jis sėdinčio V. P. klausė, kodėl jis skriaudė jo dėdę E. B. . V. P. nusijuokė ir nieko neatsakė. Jis tada supyko dėl to, kad V. P. taip pasielgęs dar šaiposi ir sudavė V. P. , sėdinčiam ant sofos-lovos, nemažiau kaip 10 smūgių į galvos bei veido sritį. Po jo suduotų smūgių V. P. prarado sąmonę ir nugriuvo kairiuoju šonu ant sofos-lovos porankio bei per jį pergriuvęs kairiuoju šonu nugriuvo ant grindų. V. P. buvo be sąmonės. Sudavęs smūgius paliko V. P. gulėti nugriuvusį ant grindų. Ar J. N. matė kaip jis sudavė smūgius V. P. , nežino, bet mano, kad jis negalėjo matyti, nes prie stalo miegojo. Po suduotų smūgių jis grįžo pas einančių keliu link Budrikių kaimo D. N. ir T. V. . Jis draugams grįžęs pasakė, kad sudavė smūgius V. P. už tai, kad šis dieną sudavė smūgius jo dėdei. Daugiau apie minėtą įvykį jie nekalbėjo ir jis jiems nieko nepasakojo. Apie 21.30 val. išsiskyrė ir jis nuėjo pas dėdę E. B. , gyvenantį (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., kuriam apie V. P. sumušimą nieko nepasakojo. Daugiau pas J. N. negrįžo ir V. P. nematė. Dėl savo elgesio labai gailisi. (b.l. 41-42).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kurie gauti teisėtais būdais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo Ž. B. kaltę, kad tyčia suduodamas smūgius į veidą ir galvą V. P. , nesunkiai jį sužalojo, sužalojimo mastas patvirtintas specialisto išvada, kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Bausmės skyrimas. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Ž. B. nusikalto turėdamas išnykusį teistumą, jo padarytas nusikaltimas nesunkus. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi nėra patikimų duomenų apie kaltinamojo girtumą, dėl ko nėra galimybės sprendimui priimti ar girtumas turėjo įtakos nusikalsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam (Ž. B. ankstesnis teistumas išnykęs (b.l. 43), todėl, vadovaujantis BK 97 str. 6 d., jis laikomas neteistu) už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 138 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.)), teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismo manymu, bausmės tikslai būtų pasiekti, teisingumo principas būtų įgyvendintas kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Civiliniai ieškiniai. Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai. Nukentėjusiajam V. P. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Gydymo išlaidas apmokėjo Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl jas atlyginti turi Ž. B. (CK 6.263 str.). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 71-72).

V. P. ieškinys tenkintinas iš dalies: 1) ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 str.). Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais, ieškovas nurodė, kad kvitų dėl medikamentų neišsaugojo, nepataisomai buvo sugadintas laikrodis, buvo paimti raktai, dėl ko reikėjo pakeisti spyną. Šioje dalyje atsakovas ieškinį pripažįsta pilnai; 2) ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas (kasacinė byla Nr. 2K-68/2008) pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ne tik į žalos pasekmes, bet ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, kaip antai į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Kaltinamasis Ž. B. veikė tiesiogine tyčia, savo nusikalstamais tyčiniais veiksmais V. P. sužalojo nesunkiai (b.l. 21-22), kuris dėl sužalojimo buvo gydomas stacionariai nuo 2015-05-11 iki 2015-05-18 (b.l 21), neabejotinai nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasines kančias, laikinus nepatogumus, dėl sužalojimo nedarbingumo lygis nenustatytas, nepateikta medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo.

Nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kai atlygintinos neturtinės žalos dydis siekia nuo 2.896,20 Eur iki 8.688,60 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-2007, 2K-235/2007, 2K-534-2009, 2K-434/2009, 2K-77/2009, 2K-117/2010), atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Duomenų apie Ž. B. turtinę padėtį byloje nėra, bylos nagrinėjimo dienai jis oficialiai nedirbo, yra sveikas ir darbingas.

Kiti klausimai. Naujai paskirta bausmė mažintina ? (BK 64¹ str.), kadangi įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka.

Proceso išlaidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl priteisimo 127,38 Eur išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nuostatomis. 2016-03-10 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-466-3630 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, teikti antrinę teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme paskirta advokatė Jovyta Piekienė, kuri teisme teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. P. , paruošė civilinį ieškinį, todėl išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. B. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti ? ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 1 (vienerius) metus. Nuteistajam paskirti įpareigojimą 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 (du) mėnesius atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuteistajam neskirti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš Ž. B. priteisti 251,07 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 07 euro centus) gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš Ž. B. 127,38 Eur (šimtą dvidešimt septynis eurus 38 euro centus) proceso išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Klaipėdos skyriui.

V. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš Ž. B. priteisti 100 Eur (šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti, 2.000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti V. P. , likusioje dalyje jo ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis