- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- e2-31077-861/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-24899-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- UAB „BankromaX“
- Ieškovas
- BUAB „Laugina“
- Advokatai
- Andrius Bambalas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Laugina“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „BankromaX“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti 350 Eur skolos. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016-07-15 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „BankromaX“. 2018-05-24 nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė atstatydinti UAB „BankromaX“ ir administratoriumi paskyrė V. R.. Kauno apygardos teismas 2018-06-13 nutartimi išaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2018-05-24 nutartimi nustatytas įpareigojimas UAB „BankromaX“ perduoti naujam bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir visus dokumentus yra vykdytinas skubiai, tai yra per 5 dienas nuo Kauno apygardos teismo 2018-05-24 nutarties priėmimo dienos. Atsakovas iki šiol nėra įvykdęs 2018-05-24 nutartimi nustatyto įpareigojimo perduoti naujam bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir visus dokumentus. Ieškovo administratorius V. R. išsiaiškino, kad UAB „BankromaX“ vienu metu iš dviejų advokatų užsakė iš esmės tą pačią paslaugą, už kurią abiems advokatams sumokėjo, tačiau advokato E. L. suteikta paslauga buvo nepanaudota analogišką paslaugą suteikus advokatui G. G.. Ieškovas mano, kad UAB „BankromaX“, pirkdama tą pačią paslaugą iš dviejų advokatų, elgėsi nesąžiningai, taip vengdama prievolių vykdymo kreditoriams bei sumažindama ir taip nemokios įmonės mokumą bei galimybes atsiskaityti su kreditoriais, todėl UAB „BankromaX“ laikytinas atsakingu dėl kilusio žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad atsakovas su advokatu E. L. buvo sutarę tik dėl ieškinio parengimo. Ieškinys buvo parengtas, todėl kilo pareiga už tai atsiskaityti. Ieškovas turi teisę parengtą ieškinį pareikšti teisme ir prisiteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas mano, kad prašoma priteisti žala priskirtina administravimo išlaidoms, o klausimus, susijusius su administravimo išlaidų pagrįstumo ir panaudojimo vertinimu, turi spręsti įmonės kreditoriai. Tik tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas nepatvirtintų bankroto administratoriaus išlaidų, būtų pagrindas kelti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Vis dėlto, net ir tokiu atveju, tai būtų pagrindas mažinti administratoriaus atlyginimą, o ne laikyti šias išlaidas žala.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016-07-15 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „BankromaX“. 2018-05-24 nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė atstatydinti UAB „BankromaX“ ir administratoriumi paskyrė V. R.. Ieškovo administratorius V. R. teigia, kad UAB „BankromaX“ vienu metu iš dviejų advokatų užsakė iš esmės tą pačią paslaugą, už kurią abiems advokatams sumokėjo, tačiau advokato E. L. suteikta paslauga buvo nepanaudota analogišką paslaugą suteikus advokatui G. G. ir tokiais savo veiksmais atsakovas padarė ieškovui 350 Eur žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).
Dėl žalos dydžio.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012).
Ieškovas nurodė, kad už besidubliuojančias advokato paslaugas sumokėjo 350 Eur, t. y. patyrė išlaidas – nuostolius. Ši suma pagrįsta byloje esančiais dokumentais ir dėl jos byloje ginčo nekilo, todėl laikytina, kad UAB „Laugina“ patyrė būtent tokio dydžio žalą.
Neteisėti veiksmai.
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, neteisėtų veiksmų atlikimą turi įrodyti būtent ieškovas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas elgėsi „neūkiškai“, nes vienu metu iš dviejų advokatų užsakė iš esmės tą pačią paslaugą, už kurią abiems advokatams sumokėjo, tačiau advokato E. L. suteikta paslauga buvo nepanaudota analogišką paslaugą suteikus advokatui G. G.. Ieškovas neginčija, kad abu advokatai paslaugas suteikė, t. y. parengė ieškinius. Dėl suteiktų paslaugų kokybės ieškovas taip pat nereiškė pretenzijų. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iš esmės turėjo teisę kreiptis į advokatus dėl teisinių paslaugų suteikimo.
Teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad abu advokatai suteikė tą pačią paslaugą. Pažymėtina, kad ieškovas nurodė, jog advokatas E. L. parengė ieškinį atsakovams R. Č., A. J. Č., J. D., N. D. ir K. L., o advokatas G. G. – atsakovams K. L., J. D., N. D. ir E. L.. Nors atsakovai iš dalies sutampa, tačiau nėra tie patys. Byloje nėra duomenų, kad advokatų parengtų ieškinių turinys yra toks pat. Taip pat atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad jis turi teisę pareikšti advokato E. L. parengtą ieškinį atsakovams R. Č. bei A. J. Č. bei, tenkinus ieškinį, atgauti sumokėtą sumą už ieškinio parengimą.
Ieškovas savo reikalavimą grindžią tuo, kad atsakovo elgesys yra „neūkiškas“, tačiau vien ta aplinkybė, kad galbūt buvo įmanoma racionaliau panaudoti lėšas, nesuteikia pagrindo patirtas išlaidas vertinti kaip žalą, o atsakovo veiksmus laikyti neteisėtais. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovo neteisėti veiksmai nėra nustatyti.
Kaltė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat nenustatytina.
Priežastinis ryšys.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.247 straipsnis įtvirtina lankstaus priežastinio ryšio sampratą, pagal kurią kalto asmens elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama nuostoliams atsirasti. Civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis.
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, todėl nėra pagrindo nustatinėti priežastinio ryšio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas UAB „BankromaX“ pateikė įrodymus, jog patyrė 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „BankromaX“, į. k. 125929113, iš ieškovo BUAB „Laugina“, į. k. 261411420, 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.