Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-77/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Data: 2013-06-27
Bylos Nr.: 2A-77/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės „Universali arena“
Išvadą teikia: Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
Advokatai: Jovitas Elzbergas, Kęstutis Kvainauskas

Kategorijos

21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-77/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1.; 44.2.; 44.5.2.17.; 89. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, Ilonai Kovger,

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Versenta“ atstovams Justui Apanavičiui ir advokatui Kęstučiui Kvainauskui,

atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Justinai Užumeckaitei,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Universali arena“ atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,

institucijos, duodančios išvadą byloje, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Linai Strikauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Versenta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2439-560/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Universali arena“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei negautų pajamų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Versenta“ ieškiniu, 2010 m. vasario 8 d. pareikštu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Universali arena“, prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2005 m. rugpjūčio 19 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 14-90, sudarytą tarp atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Universali arena“ (iki 2007 m. gegužės 16 d. buvusi UAB „Rubicon eventus“), kuria atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija iki 2012 m. sausio 1 d. „užsakė (iš anksto rezervavo) ir išsinuomojo iš atsakovo UAB „Universali arena“ jo valdomos universalios arenos, esančios Vilniuje, Ozo g. 14, sutarties priede Nr. 1 nurodytas patalpas nekomerciniams renginiams rengti“ (toliau – Patalpų nuomos sutartis, ginčo sutartis); 2) priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos solidariai ieškovo naudai 2 520 799,28 Lt negautų pajamų bei 8,28 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 b. t., 1-15 l.).

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2005 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą (neteko galios nuo 2005 m. spalio 12 d.) Nr. I-759 „Dėl paslaugų pirkimo iš UAB „Rubicon Eventus“, siekiant organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinius renginius“, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo pirkti patalpų nuomos paslaugas iš UAB „Rubicon eventus“ (šiuo metu atsakovas UAB „Universali arena“), t. y. nuomoti šios bendrovės valdomą „Siemens“ areną; 2005 m. rugpjūčio 19 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Rubicon eventus“ buvo sudaryta ginčo sutartis. Ieškovo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įvykdytas patalpų nuomos paslaugų pirkimas neskelbiamų derybų būdu buvo organizuojamas fiktyviai, siekiant sudaryti ginčo sutarties teisėtumo įspūdį, o paminėtas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas bei jo pagrindu sudaryta Patalpų nuomos sutartis pažeidžia ūkio subjektų, tarp jų ieškovo, teises ir interesus, Konkurencijos įstatymo nuostatas bei riboja šių bendrovių konkurencingumą (CK 1.80 str. 1 d.; KĮ 4 str.; 2003 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 841 „Dėl žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka) 8, 10 p.), ką patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-2432-426/2008 (paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-91/2009). Pasak ieškovo, dėl atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas negalėjo dalyvauti patalpų nuomos konkurse, kurį būtų laimėjęs dėl siūlomos mažesnės nei atsakovo UAB „Universali arena“ nuomos kainos, jis laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. patyrė iš viso 2 520 799,28 Lt netiesioginių nuostolių, t. y. negavo nurodyto dydžio pajamų (1 b. t., 182-189 l.; CK 1.78 str. 5 d., 6.246-6.249 str.).

Atsiliepimas

Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (2 b. t., 155-163 l.). Nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdė negyvenamųjų patalpų, skirtų organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinius renginius, nuomos paslaugų įsigijimą, vadovaudamasis Tvarkos 10.1 punktu, pagal kurį galimas pirkimas neskelbiamų derybų būdu, kadangi buvo reikalinga universali arena, galinti talpinti ne mažiau kaip 4 000 žiūrovų, o šį reikalavimą atitiko vienintelis tiekėjas – atsakovas UAB „Universali arena“ (buvęs UAB „Rubicon eventus“, valdantis „Siemens“ areną). Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) ir administracinių teismų nurodymus, tarp atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Universalo arena“ 2009 m. vasario 6 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl ginčo sutarties pakeitimo, kuriuo ši sutartis buvo pakeista, numatant, kad ginčo sutarties pagrindu „Siemens“ arenos patalpos bus nuomojamos tik tiems renginiams, kuriuose numatomas didesnis nei 4 000 žiūrovų skaičius, todėl nebeliko pagrindo pakartotinai svarstyti ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimo. Atsakovų nuomone, ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovų veiksmų jis patyrė žalos, t. y. neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.249 str.; CPK 178 str.), o jo reikalavimui dėl negautų pajamų priteisimo taikytina ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d.).

Atsakovas UAB „Universali arena“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (2 b. t., 171-186 l.). Nurodė, jog ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinio reikalavimo dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl nutrauktina bylos dalis dėl šio reikalavimo. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, kad ginčo sutartis yra akivaizdžiai niekinė, todėl nėra pagrindo pripažinti ją negaliojančia nuo šios sutarties sudarymo momento (CK 1.78 str. 1 d., 1.96 str.; CPK 182 str. 2 p.). Be to, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atmestinas ir jo reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo (CK 6.246-6.249 str.; CPK 12, 178 str.). Atsakovo nuomone, ieškinio pareiškimo metu ieškovas buvo praleidęs įstatymo nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl nuostolių priteisimo, dėl ko ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio senaties (CK 1.125 str. 8 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi buvo iškelta ieškovo UAB „Versenta“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“, be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2012 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto (2 b. t., 137-139 l.; 17 b. t., 95-96 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį (17 b. t., 113-127 l.).

Nurodė, kad ieškovas nėra ginčo sutarties, sudarytos tarp atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Universali arena“ (buvęs UAB Rubicon eventus“) šalimi, t. y. nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, todėl neturi reikalavimo teisės į atsakovus dėl paminėtos sutarties pripažinimo negaliojančia; juolab kad ginčo sutartis bei jos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės nesukurtų ieškovui tiesioginių teisių bei pareigų (CPK 5 str. 1 d.). Dėl nurodyto teismas sprendė, jog atmestinas ieškovo reikalavimas dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip pareikštas netinkamo ieškovo.

Teismo teigimu, Konkurencijos tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 2S-19 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2432-426/2008 (paliktu nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-91/2009) ginčo sutarties šalims buvo suteikta alternatyvi galimybė per 6 mėnesius nutraukti paminėtą sutartį arba pakeisti jos nuostatas taip, kad Patalpų nuomos sutarties nuostatos neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, kuria nurodytos šalys pasinaudojo ir 2009 m. vasario 6 d. susitarimu pakeitė ginčo sutartį. Pasak teismo, todėl Konkurencijos įstatymo imperatyvios normos pažeidimo padarinys nagrinėjamu atveju nėra ginčo sutarties negaliojimo pagrindas, o, atitinkamai pakeitus šios sutarties nuostatas, ji pripažintina nepažeidžiančia Konkurencijos įstatymo reikalavimų.

Teismas nurodė, jog, nustatęs, kad ieškovas savo reikalavimą pripažinti negaliojančia ginčo sutartį reiškia CK 1.78 straipsnio 5 dalies, 1.80 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo normų pažeidimo, o ne Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu, nesvarsto ieškinio argumentų dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdyto patalpų nuomos paslaugų pirkimo procedūrų teisėtumo, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės įvykdytas viešasis pirkimas ir jo metu atliktų procedūrų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pasak teismo, ieškovas neįrodė, kad jo dalyvavimo pirkimo derybose atveju ieškovas neabejotinai būtų tapęs laimėtoju, todėl neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp konstatuoto konkurencijos teisės pažeidimo bei ieškovo nurodomos žalos, o, nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (CPK 178 str.; CK 6.245-6.255 str.). Pažymėjo, kad, ieškovui dalyvaujant skelbiamose derybose, reikėtų konkuruoti ne tik su atsakovu UAB „Universali arena“, bet ir su kitais dalyviais, tačiau ieškovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog kiti potencialūs minimo konkurso dalyviai neatitiktų pirkimo sąlygų reikalavimų, arba kad jų pasiūlymai būtų mažiau ekonomiškai naudingi nei ieškovo, ir priešingai, jog ieškovo pasiūlymas ne tik atitiktų visus formalius pirkimo reikalavimus, tačiau ir būtų ekonomiškai naudingiausias (CPK 178 str.). Be to, vien faktas, kad, ieškovo paskaičiavimais, jo siūloma patalpų nuomos kaina yra mažesnė nei UAB „Universali arena“ siūloma kaina, nepaneigia galimybės, jog atsakovas UAB „Universali arena“, tuo atveju, jei būtų surengtas naujas konkursas, nepasiūlytų mažesnės kainos, nei ieškovas (CPK 178 str.).

Teismo nuomone, ieškovas neįrodė ir aplinkybės, kad tuo atveju, jei nebūtų sudaryta ginčo sutartis, jis būtų neišvengiamai gavęs ieškinyje nurodomo dydžio pajamas (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovo nurodytas negautas pajamas (CK 6.249 str. 1 d.).

Teismas sprendė, kad, atmetus ieškovo ieškinį, nėra pagrindo priteisti ir jo prašomų procesinių palūkanų; be to, net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų bent iš dalies patenkinęs ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nebūtų pagrindo priteisti ieškovo nurodyto dydžio procesinių palūkanų, nes nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudarytas sandoris, todėl atsakovams nekilo pareiga įvykdyti mokėjimus ieškovui (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Versenta“ prašo panaikinti apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį (17 b. t., 130-138 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo sutartimi ūkio subjektams, tarp jų ieškovui, buvo sudarytos nevienodos konkurencijos sąlygos rinkoje, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių. Taigi paminėta sutartis pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovas, net ir nebūdamas ginčo sutarties šalimi, turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 5 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.80 straipsnio nuostatas bei nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008:Ginčo sutartimi buvo pažeistos ne tik imperatyvios Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos, bet ir Tvarkos 10 punkto taisyklės, pagal kurias draudžiama pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu, jeigu yra kitų pirkimo alternatyvų, dėl to teismas neteisingai nurodė, jog ieškovas neginčijo šios sutarties, remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.Nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčo sutartis negali būti pripažinta niekine dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, sutarties šalims suteikus alternatyvią galimybę per 6 mėnesius nutraukti šią sutartį arba pakeisti sutarties nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, laikytinas niekiniu nuo jo sudarymo momento, todėl tokio sandorio negalima nei vykdyti, nei keisti.Nagrinėjamos civilinės bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-432/2008 ratio decidendi skiriasi, todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo vadovautis Kasacinio teismo išaiškinimais paminėtoje civilinėje byloje (CPK 4 str.).Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, sudarant ir vykdant ginčo sutartį, ieškovas negavo realių pajamų, kurias būtų galėjęs gauti, jeigu tokia sutartis nebūtų sudaryta, ir jis būtų turėjęs galimybę siūlyti bei teikti savo arenos nuomos paslaugas. Daugumoje renginių, įvykusių atsakovo UAB „Universali arena“ valdomoje „Siemens“ arenoje, dalyvavo mažiau nei 4 000 žiūrovų, kuriuos būtų galėjęs sutalpinti ir ieškovas, iš kurio neteisėtai buvo atimta galimybė organizuoti šiuos renginius. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp konstatuoto konkurencijos teisės pažeidimo bei ieškovo nurodomos žalos egzistavimas. Teismas neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių jo patirtos žalos dydį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos žalos atlyginimo klausimu, nors ieškovo patirti nuostoliai atitinka visus kriterijus, teismų praktikoje priskiriamus netiesioginiams nuostoliams.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, jog procesines palūkanas privalo mokėti prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas, kaip tai yra nurodyta CK 6.210 straipsnyje. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos mokamos už tai, kad skolininkas, kurio atžvilgiu patenkinti ieškovo reikalavimai, per bylinėjimosi laiką naudojasi kreditoriaus lėšomis ir gauna iš to naudos, pažeisdamas kreditoriaus interesus, todėl jis privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Universali arena“ prašo jį atmesti (17 b. t., 157-164 l.). Nurodo, kad apeliantas neįrodė, jog ginčo sutartis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neturi reikalavimo teisės atsakovams. Atsakovo teigimu, nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl ginčo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimo, t. y. viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimo, kadangi įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 1-759 bei ginčo sutarties atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms jau yra išspręstas; be to, šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovų sudaryta ginčo sutartis yra akivaizdžiai niekinė (CK 1.78 str. 1 d; CPK 182 str. 2 p.). Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių (CK 1.96 str.), be to, vertinant ginčo sutarties teisėtumą, svarbi aplinkybė, kad Konkurencijos tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 2S-19 buvo numatyta alternatyvi galimybė suderinti prieštaraujančias Konkurencijos įstatymui Sutarties nuostatas per 6 mėnesius. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neįrodytų civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat nepateikė įrodymų ir dėl tariamos žalos padarymo bei jos dydžio pagrįstumo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti (17 b. t., 166-172 l.). Nurodo, kad teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nėra tinkama šalis nagrinėjamoje byloje ir vien šiuo pagrindu atmesti ieškinį. Pasak atsakovų, pagrįsta ir teismo išvada, kad ginčo sutartis nėra niekinė, o jos teisėtumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais administracinių teismų procesiniais dokumentais, kuriuose pripažinta, kad, pakeitus ginčo sutartį pagal Konkurencijos tarybos nutarimą, ji turėtų būti laikoma teisėta. 2009 m. vasario 6 d. susitarimu pakeitus ginčo sutarties nuostatas, kurias Konkurencijos taryba ir teismai buvo nurodę, kaip prieštaraujančias Konkurencijos įstatymui, nebeliko pagrindo svarstyti dėl šių nuostatų (ne)teisėtumo. Be to, nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jo dalyvavimo pirkimo derybose atveju, jis neabejotinai būtų tapęs laimėtoju, kadangi tokiu atveju ieškovas turėtų konkuruoti dar su keletu pretendentų, o aplinkybę, jog tokį konkursą laimėtų būtent ieškovas, jis įrodinėja prielaidomis.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. lapkričio 30 d. buvo gauti atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinis paaiškinimas bei prie jo pridėta kopija Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 2S-10, kuriame nurodyta, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė Konkurencijos tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 2S-19 – pakeitė ginčo sutarties nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (17 b. t., 180-191 l.). Be to, Apeliacinio teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartimi atnaujinus civilinės bylos Nr. 2A-77/2013 nagrinėjimą (17 b. t., 194 l.), Lietuvos apeliaciniame teisme gauti: ieškovo (apelianto) BUAB „Versenta“ rašytinis paaiškinimas ir kartu su juo pateikta VĮ „Registrų centras“ išrašo kopija (18 b. t., 1-10, 12-27 l.) bei atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytiniai paaiškinimai (18 b. t., 29-32, 52-55 l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas paminėtas ir kitas CPK taisykles, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir reikšmingų aplinkybių, padarė neatitinkančias faktinių aplinkybių išvadas, susijusias su ieškovo reikalavimo teise, patalpų nuomos paslaugų pirkimo taisyklių pažeidimu ir ginčo sutarties sudarymo (ne)teisėtumu, dėl ko, netinkamai pritaikęs įstatymą, iš neteisingai išsprendė ieškovo reikalavimą dėl sandorio negaliojimo (CPK 176, 183, 185 str.).

Pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (originali redakcija, galiojusi iki 2009 m. balandžio 25 d.), valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti, vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (originali redakcija, galiojusi iki 2009 m. balandžio 25 d.). Konkurencijos įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais civiliniame kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2005 m. rugpjūčio 19 d. galiojusi redakcija), Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta pirkimų tvarka netaikoma žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimams; žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato Vyriausybė. 2003 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 841 „Dėl žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarkos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarka (vadinama Tvarka), kurios 8 punkte numatyta, jog perkančioji organizacija žemę, esamus pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus nuomotis gali skelbiamų arba neskelbiamų derybų būdu. Pirkimas skelbiamų derybų būdu atliekamas, esant Tvarkos 9 punkte nurodytiems atvejams, tarp jų, jeigu būsimų kandidatų skaičius nežinomas arba jų yra daugiau nei trys (Tvarkos 9.2 p.), o pirkimas neskelbiamų derybų būdu atliekamas Tvarkos 10 punkte numatytais atvejais, tarp jų, jeigu nekilnojamieji daiktai perkami, nuomojami ar įsigyjamos teisės į šiuos daiktus tam tikroje konkrečioje vietoje ir nėra kitų pirkimo alternatyvų (Tvarkos 10.1. p.).

Bylos duomenimis, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Rubicon eventus“ (šiuo metu – atsakovas UAB „Universali arena“) 2005 m. rugpjūčio 19 d. neskelbiamų derybų būdu sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 14-9, kuria atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija iki 2012 m. sausio 1 d. „užsakė (iš anksto rezervavo) ir išsinuomojo iš UAB „Rubicon eventus“ jo valdomos universalios arenos, esančios Vilniuje, Ozo g. 14, sutarties priede Nr. 1 nurodytas patalpas nekomerciniams renginiams rengti“, kuriuose dalyvaus iki 4 000 žiūrovų, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtų UAB „Rubicon eventus“ nuosavybės teise valdomų patalpų Ozo g. 14 nuomos neskelbiamų derybų būdu sąlygų (toliau – Sąlygos) 1 punkte buvo numatytas minimalus 4 000 žiūrovų skaičius (ginčo sutarties 2.2 p.; 1 b. t., 30-32, 44-51 l.). Be to, nurodytų Sąlygų 1 punkte buvo numatyta, jog šis nuomos paslaugų pirkimas vykdomas, vadovaujantis Tvarka, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 1-759 „Dėl paslaugų pirkimo iš UAB „Rubicon Eventus“, siekiant organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinius renginius“ (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. 1-759 buvo pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1-940) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-720 „Dėl renginių, vyksiančių 2005 m. „Siemens“ arenoje, sąrašo patvirtinimo“ (1 b. t., 17-19, 30-32 l.).

Nustatyta, jog Konkurencijos taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 2S-19 (kurio teisėtumas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2432-426/2008 (paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-91/2009), konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. 1-759 ir ginčo sutartis pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, bei įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio nutarimo paskelbimo dienos nutraukti Patalpų nuomos sutartį arba pakeisti jos nuostatas taip, kad šios nuostatos neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (1 b. t., 138-153, 157-166 l.; Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d., 19 str. 1 d. 4 p., 40 str. 1 d. 1 p.; redakcija, galiojusi 2007 m. rugsėjo 20 d.). Be to, Konkurencijos taryba 2012 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 2S-10 nurodė, kad, atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Universali arena“ 2009 m. vasario 6 d. sudarius Susitarimą Nr. 1 „Dėl 2005 m. rugpjūčio 19 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 14-90 pakeitimo“, kuriame šalys susitarė, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuomosis atsakovo UAB „Universali arena“ valdomos „Siemens“ arenos patalpas renginiams, kurių planuojamas lankytojų (žiūrovų) skaičius viršija 4 000 žmonių, buvo įvykdytas Konkurencijos tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 2S-19 (Susitarimo 3 p.; 2 b. t., 165-170 l.; 17 b. t., 187-191 l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinio reikalavimo atsakovams dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia bei žalos atlyginimo (CPK 5 str. 1 d., 41 str., 45 str. 1 d.).

CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ir nebūdamas sandorio šalimi, asmuo turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jei tas sandoris pažeidžia jo teises, todėl nuginčijamą sandorį ginčyti gali bet kuri sandorio šalis ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teises pažeidžia toks sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu, pareikštu CK 1.80 straipsnio pagrindu, prašė teismo pripažinti negaliojančia ginčo sutartį nuo jos sudarymo momento dėl prieštaravimo imperatyvioms Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis bei dėl ginčo patalpų nuomos paslaugų pirkimo procedūros pažeidimų, šį pirkimą be pagrindo įvykdžius neskelbiamų derybų būdu, ir tokiu būdu ieškovui praradus galimybę dalyvauti nurodytame pirkime (CK 1.78 str. 5 d.; Tvarkos 9-10 p.). Konkurencijos tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 2S-19 bei įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2432-426/2008 nustatyta, kad laikotarpiu nuo ginčo sutarties sudarymo (2005 m. rugpjūčio 19 d.) iki jos pakeitimo (2009 m. vasario 6 d.) ginčo sutartimi, sudaryta, pirkimą įvykdžius neskelbiamų derybų būdu, atsakovui UAB „Universali arena“ buvo suteikta išimtinė teisė teikti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai patalpų nuomos paslaugas, dirbtinai ribojant galimybę kitiems subjektams, užsiimantiems patalpų, skirtų renginiams vykdyti, nuoma, tarp jų ieškovui dalyvauti derybose dėl tokių paslaugų teikimo nurodytam atsakovui. Todėl ieškovas, manydamas, kad buvo pažeista jo teisė į sąžiningą konkurenciją, turėjo teisę pareikšti aukščiau nurodytą ieškinį nagrinėjamoje byloje (Konstitucijos 30 str.; CPK 5 str. 1 d.).

Iš aukščiau nurodyto ir kitų bylos duomenų matyti, jog ginčo sutartis nuo jos sudarymo (2005 m. rugpjūčio 19 d.) iki jos pakeitimo (2009 m. vasario 6 d.) prieštaravo imperatyvioms Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms, kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pripažintos imperatyviomis įstatymo nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1924/2012, 2012 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1484/2012). Be to, turint omenyje, jog patalpų, skirtų renginiams, kuriuose dalyvauja mažiau nei 4 000 žiūrovų, nuomos paslaugų pirkime galėjo dalyvauti ne tik UAB „Rubicon eventus“, bet ir kiti nurodytas paslaugas teikiantys subjektai (tarp jų ieškovas, VšĮ „Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai“, „Litexpo“ parodų rūmai, Vilniaus kongresų rūmai, Šiuolaikinis meno centras), todėl šis pirkimas turėjo būti vykdomas ne pagal Tvarkos 10.1. punktą (2005 m. rugpjūčio 19 d. galiojusi redakcija), pagal kurį pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu, jeigu nekilnojamieji daiktai nuomojami tam tikroje konkrečioje vietoje ir nėra kitų pirkimo alternatyvų, bet, vadovaujantis Tvarkos 9 punktu, nustatančiu pirkimo skelbiamų derybų būdu tvarką, kai būsimų kandidatų skaičius nėra žinomas, viešai paskelbiant apie organizuojamą pirkimą, ir taip sudarant galimybę varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarties sudarymo visoms įmonėms ar įstaigoms, teikiančioms patalpų nurodytiems renginiams nuomos paslaugas, tarp jų ir ieškovui. Taigi, organizuojant ginčo patalpų nuomos paslaugų pirkimą ir sudarant ginčo sutartį, buvo pažeistos ir Tvarkos 9 punkto nuostatos.

Dėl pasakyto yra pagrindo teigti, jog ginčo sutartis nuo jos sudarymo 2005 m. rugpjūčio 19 d., vykdyta iki 2009 m. vasario 6 d., buvo neteisėta (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.).

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, remiantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki 2012 m. gegužės 1 d., Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė Konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę taikyti Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas, tarp jų – teisę įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą arba pašalinti pažeidimo pasekmes (nutraukiant, pakeičiant ar sudarant sutartis). Konkurencijos tarybai minėtu (įsiteisėjusiu) 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 2S-19 konstatavus, kad atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, bei įpareigojus atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti arba pakeisti ginčo sutartį, pritaikant Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sankciją, atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Universali arena“, 2009 m. vasario 6 d. sudarę Susitarimą Nr. 1 „Dėl 2005 m. rugpjūčio 19 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 14-90 pakeitimo“, pašalino nustatytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Todėl apygardos teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti niekine 2009 m. vasario 6 d. pakeistą ginčo sutartį.

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, remiantis paminėtomis nuostatomis, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl vien Konkurencijos įstatymo pažeidimas nėra laikomas pakankamu pagrindu reikalauti žalos atlyginimo, o, byloje kilus ginčui dėl iš konkurencijos teisės pažeidimo kildinamos žalos atlyginimo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios reikšmės deliktinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2010).

Kolegijos nuomone, konstatuotas Konkurencijos įstatymo normų pažeidimas laikotarpiu nuo ginčo sutarties sudarymo (2005 m. rugpjūčio 19 d.) iki jos pakeitimo (2009 m. vasario 6 d.) sudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo nustatytos dvi atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kuriuos atliko nurodyti atsakovai, nuo ginčo sutarties sudarymo iki jos pakeitimo neįvykdę Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, ir kaltė, kuri konstatuotina, atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konkurencijos įstatymo 4 str.; CK 6.246, 6.248 str.).

Tačiau, minėta, jog Konkurencijos įstatymo pažeidimo ir kaltės nepakanka žalos atlyginimui, kadangi būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų žalą (pobūdį, dydį) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veikų rezultatu.

Apelianto teigimu, jeigu atsakovai nebūtų pažeidę Konkurencijos įstatymo nuostatų ir nuomos paslaugų pirkimą būtų vykdę pagal Tvarkoje nustatytas taisykles, ginčo sutartis būtų sudaryta ne su atsakovu UAB „Universali arena“, bet su apeliantu, kuris būtų gavęs pagal tokią sutartį 2 520 799,28 Lt pajamų, reikalaudamas negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tačiau apygardos teismas teisingai nustatė, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo patalpų nuomos sutartis būtų buvusi sudaryta būtent su ieškovu, jeigu šios sutarties sudarymą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų vykdęs skelbiamų derybų būdu pagal Tvarkos 9 punktą.

Nors apeliantas teigia, kad jis būtų laimėjęs konkursą dėl patalpų nuomos pirkimo, nes jo pasiūlyta patalpų nuomos kaina yra mažesnė nei atsakovo UAB „Universali arena“, tačiau pažymėtina, jog ieškovas pirmąjį pasiūlymą dėl patalpų nuomos paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateikė tik 2006 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus beveik metams po ginčo sutarties sudarymo, nurodydamas 2006 m. gegužės 10 d. patalpų nuomos paslaugų kainas; juolab kad į bylą nepateikti įrodymai, kokias nuomos paslaugų kainas ieškovas taikė ar būtų pasiūlęs atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ginčo sutarties sudarymo metu, t. y. 2004 m. rugpjūčio 19 d., taip pat, kokias nuomos paslaugų kainas iki šios sutarties sudarymo taikė ar būtų pasiūlę kiti paslaugų tiekėjai (tarp jų ir atsakovas UAB „Universali arena“), jeigu būtų buvę viešai paskelbta apie vykdomą pirkimą, kuriame dalyvautų daugiau tiekėjų, galinčių talpinti mažiau nei 4 000 žiūrovų (tarp jų VšĮ „Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai“, „Litexpo“ parodų rūmai, Vilniaus kongresų rūmai, Šiuolaikinis meno centras; 1 b. t., 129-137, 175-180 l.; CPK 12, 178, 314 str.). Todėl nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas būtų laimėjęs atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtą konkursą dėl patalpų renginiams nuomos pirkimo, ar būtų gavęs jo nurodytas pajamas. Taigi ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp konstatuoto konkurencijos teisės pažeidimo bei ieškovo nurodytos žalos buvimo (CK 6.247 str.; CPK 176-178 str.). Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str.).

Be to, pažymėtina, kad ieškovas, nagrinėjamu atveju praradęs galimybę dalyvauti ginčo sutartimi atsakovo įsigytų paslaugų pirkime (jį vykdant įstatymų nustatyta tvarka pagal Tvarkos 9 punktą) ir varžytis dėl galimybės sudaryti patalpų nuomos paslaugų pirkimo sutartį, nepareiškė reikalavimo dėl atlyginimo žalos, kuri galėjo kilti, nesudarius ieškovui galimybės dalyvauti tokiame pirkime, o tuo pagrindu, kuriuo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (t. y. ieškovo nurodytų negautų pajamų priteisimo), Kolegija neturi pagrindo jo tenkinti (CK 6.249 str.; CPK 185 str.). Taigi apygardos teismas, teisėtai ir pagrįstai konstatavęs, jog nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, turėjo pagrindo atmesti ieškinį dėl ieškovo nurodytos žalos atlyginimo ieškinyje pareikštu pagrindu (CK 6.246–6.249 str.; CPK 185 str.).

Dėl pasakyto pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustatant, kad ginčo sutartis, kuria atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija iki 2012 m. sausio 1 d. užsakė (iš anksto rezervavo) ir išsinuomojo iš UAB „Rubicon eventus“ (šiuo metu atsakovas UAB „Universali arena“) jo valdomos universalios arenos, esančios Vilniuje, Ozo g. 14, patalpas, nurodytas sutarties priede Nr. 1, rengti nekomerciniams renginiams, kuriuose dalyvauja iki 4 000 žiūrovų (vykdyta laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. iki 2009 m. vasario 6 d.), buvo neteisėta (CK 1.78 str. 1 d., 1.82 str. 1 d.; CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį kitų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą.

Nustatyti, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d. Patalpų nuomos sutartis Nr. 14-90, kuria atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, į. k. 188710061, iki 2012 m. sausio 1 d. užsakė (iš anksto rezervavo) ir išsinuomojo iš uždarosios akcinės bendrovės „Rubicon eventus“ (šiuo metu atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Universali arena“), į. k. 126078441, jo valdomos universalios arenos, esančios Vilniuje, Ozo g. 14, patalpas, nurodytas sutarties priede Nr. 1, rengti nekomerciniams renginiams, kuriuose dalyvauja iki 4 000 žiūrovų (vykdyta laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. iki 2009 m. vasario 6 d.), nuo jos sudarymo buvo neteisėta.

Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanutė MilašienėVytas Milius