Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei A. B. dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta CPK 123 str. nustatyta tvarka (b.l. 26), neatvykimo priežastys nežinomos. Vaiko interesais byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Byloje yra gauta Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kurioje nurodyta, jog tikslinga nustatyti D. V. gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. V.. Pareiga teikti išlaikymą yra sudedamoji tėvų valdžios dalis, todėl atsakovė A. B. privalo vykdyti savo konstitucinę pareigą – teikti išlaikymą sūnui D. V., išlaikymo dydis galėtų būti ieškovo prašoma 120 Eur kas mėnesį suma, jei atsakovė neįrodys kitaip. Taip pat tikslinga priteisti susikaupusį įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-09-06, t.y. 1310 Eur (b.l. 24-25).

Byloje yra gauta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnamečio D. V., kurioje nurodyta, kad skyriaus specialistai lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje. Nepilnametis vaikas gyvena su tėvu, todėl negali įvertinti vaiko gyvenimo sąlygų. Atsakovė nurodė, kad į Panevėžį atvyko gyventi prieš metus, o sūnus liko gyventi su tėčiu, kadangi lanko mokyklą ir nori ją ten pabaigti. Moters teigimu, ji su sūnumi bendrauja, santykiai geri, vaikas savaitgaliais ją aplanko, moteris perka rūbus, avalynę, įdeda maisto, duoda pinigų. Skyrius neprieštarauja, kad nustačius D. gyvenamąją vietą su tėvu, iš atsakovės A. B. nepilnamečiui sūnui būtų priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (b.l. 27-28).

Teismo posėdžio metu ieškovas savo reikalavimus palaikė, nurodė, jog A. B. išėjo iš namų ir gyvena savo gyvenimą. Ji jiems visai nepadeda. Jis gauna tik pensiją. Sūnus eina į mišką dirbti, net negali nuolat į mokyklą eiti, nes neturi pinigų maistui. A. B. piktnaudžiauja alkoholiu.

Teismo posėdžio metu buvo išklausytas D. V., kuris paaiškino, kad jie gyvena kaip gali, gyvena iš tėčio pensijos, jis savaitgaliais dirba kur nors. Su mama pasiskambina, ji buvo du kartus atvažiavus. Mama išvažiavo iš namų gydydtis nuo alkoholio, ten su kažkuo susipažino ir nebegrįžo. Jis nelabai nori su mama bendrauti. Pora kartų mama davė pinigų. Nori gyventi su tėčiu ir nori, kad mama prisidėtų prie išlaikymo.

Institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje, atstovė Laima Zukienė teismo posėdžio metu palaikė į bylą pateiktą išvadą dėl nepilnamečio D. V. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Paaiškino, kad šeimoje situacija yra sunki, pargyvena tik iš V. V. senatvės pensijos, motina neprisideda. D. ir į mokyklą nevisada nueina. D. pakeitė mokyklą, dabar mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokykla didelių nusiskundimų dėl D. neturi. Būtų teisinga priteisti prašomą sumą, nes A. B. yra sveika, ji gali dirbti ir išlaikyti savo sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, nepilnametis šalių sūnus D. V. gyvena su ieškovu, ten yra jo namai (b.l. 11). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tenkintinas visiškai.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad D. V., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai yra V. V. ir A. B. (b.l. 10).

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str.).

Teismas sutinka su ieškinyje, ieškovo ir jo atstovo paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie nepilnamečio D. V. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, sveikatai, ugdymui. D. V. yra šešiolikos metų jaunuolis, kurio poreikių patenkinimui per mėnesį reikia apie 240 Eur (b.l. 6). Ieškovas yra senatvės pensininkas (b.l. 14), jo mėnesio pajamas sudaro senatvės pensija, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, socialinė pašalpa (b.l. 12, 13, 14).

Duomenų apie tai, kad atsakovė A. B. dirbtų, nėra (b.l. 23). Duomenų apie galimus kitus atsakovės išlaikytinius, blogą jos sveikatos būklę, ribotą darbingumą nėra. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).

Priteisiant vaikui išlaikymą, teismų praktikoje yra nusistovėjęs orientacinis vienos minimalios mėnesinės algos dydis, tačiau šiais orientyrais turi būti vadovaujamasi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Šiuo konkrečiu atveju nustatant šalių sūnui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovas suteikia sūnui gyvenamąjį būstą, iš esmės jam tenka visa atsakomybė už sūnų, jo kasdienių poreikių tenkinimą, sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovas tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia sūnui, taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovė neprisideda prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovės darbingą amžių, į tai, kad atsakovė ieškovo reikalavimui byloje neprieštaravo, duomenų apie savo turtą, pajamas, kitus išlaikytinius, galimą nedarbingumą dėl sveikatos būklės nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad 120 Eur per mėnesį išlaikymas nepilnamečiam sūnui atitinka motinos A. B. galimybes, todėl ieškovo prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Kadangi atsakovė nevykdė pareigos, neteikė sūnui reikiamo išlaikymo nuo tada kai atsakovė išsikraustė iš namų, todėl tenkintinas ieškovo prašymas ir nuo 2015-09-06 iki 2016-09-06 priteistinas iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimas sūnui 1310 Eur (CK 3.200 str.).

Vaikams priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 208 str.).

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas.

CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo priteisimą yra atleistas įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 82 Eur dydžio žyminis mokestis.

Ieškovui V. V. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b.l. 7-8), už kurią valstybė turėjo 162,12 Eur išlaidų (b.l. 42). Patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės A. B. valstybei (CPK 99 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu V. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečiam sūnui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečiam sūnui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1310,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dešimt eurų).

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą D. V., uzufrukto teise valdo ir tvarko V. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660), bei 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 12 centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB Swedbank, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.