Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas kaip ieškantis darbo, deklaruota gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. M. 2018-09-15 apie 02 val. 20 min., Lazdijų m., Vytauto g., ties pastatu pažymėtu Nr. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią transporto priemonę - automobilį "Mercedes Benz V 220" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 9307/2018(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,78 promilės etilo alkoholio, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 str. tvarka ištirti, įrodymai:

Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK alkoholio kiekio matuoklio Alkotest 7510 Nr. ARKL-0761 panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopija, patvirtina, kad 2018-09-15 02:22 val. I. M.nustatytas 1,60 promilių girtumas (b. l. 65-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9307/2018(01), patvirtina, kad I. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,78 promilės etilo alkoholio (b. l. 72).

Iš registracijos liudijimo Nr. H 608129 kopijos, VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo, matyti, kad "Mercedes Benz V 220", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WDF63829413539344 valdytojas – savininkas nuo 2012-03-21 yra I. M., gim. 1972 m. (b. l. 28, 30).

Išrašas iš duomenų bazės "asmens duomenys", iš kurio matyti, kad I. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2017-02-10 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 126-129).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Atleidimo nuo bausmės pagal laidavimą ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Kaltinamojo motina M. M. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.

Šis prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotoja yra kaltinamojo motina, ji nėra teista ir bausta administracine tvarka, bendrijos charakterizuojama labai gerai. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad M. M. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio bei jų santykių ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną, kuri yra artimiausias žmogus kaltinamajam, kuri pati niekada nebuvo teista ir įstatymų iš esmės nepažeidinėja, todėl ji yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasi laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad I. M. buvo baustas administracine tvarka, tačiau jam paskirtos baudos jau yra sumokėtos. Jo padaryti nusižengimai buvo padaryti galiojant Administracinių nusižengimų kodeksui (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1d.). Šiame kodekse nėra numatyta, kiek galioja paskirta nuobauda, t. y. kada asmuo laikomas nebaustu. Šio kodekso 40 straipsnyje yra apibrėžtas tik pakartotinumas. I. M. paskirtos nuobaudos, pagal šį kodeksą, yra sumokėtos, be to nusižengimai yra skirtingo pobūdžio ir jų negalima laikyti kaip veikomis padarytomis pakartotinai (ANK 40 str.), todėl ir pagrindo teigti, kad I. M. turi galiojančių nuobaudų nėra.

Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus valstybės BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam, atsižvelgiant į nustatytą jo girtumo laipsnį, kuris žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vienerių metų terminui.

Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio kraujyje, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, būtų apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju – turto konfiskavimo, pobūdžio.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti 72 straipsnyje. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog I. M. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz V 220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, abejonių nekyla. Nors I. M. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl I. M. automobilis laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme ir turi būti konfiskuojamas. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Konfiskavus automobilį nebus pažeistas ir proporcingumo principas, nes tuo pačiu nuosprendžiu teisė vairuoti transporto priemones I. M. apribojama. Be to, įvertintina ir tai, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad I. M. ūkininkauja, augina sraiges ir turi pajams iš šio verslo, todėl abejoti jo finansiniu stabilumu, teisinio pagrindo nėra. Be to, šiuo nuosprendžiu jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Priimant šį sprendimą buvo įvertintas tiek nuoširdus I. M. gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę išimtinai teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – praeityje nei teistas, nei baustas administracine tvarka, rūpinasi savo vaikais, tiek ir jo darbo pobūdis, todėl dar labiau švelninti I. M. atsakomybę nekonfiskuojant jam priklausančios transporto priemonės, remiantis tais pačiais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartyje, bylos Nr. 2K-218-648/2018.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas, perduotinas VĮ „Regitra“.

Byloje pateikta pažyma ir PVM sąskaita, patvirtina, kad nuvežant transporto priemonę Alytaus apskrities VPK patyrė išlaidas, kurios pripažintinos būtinomis proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo turėtų būti išieškotina 50 Eur suma (T. I b. l. 50-52). Tačiau kaltinamasis nurodė, kad jis yra sumokėjęs proceso išlaidas, todėl jos nepriteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. M. pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį mamos M. M. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, I. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus. Terminą skaičiuojant nuo 2018-09-17.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, konfiskuoti iš I. M. automobilį, "Mercedes Benz V 220 CDI", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 442, VIN kodas WDF63829413539344.

I. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. 00970902, perduoti VĮ „Regitra“.

2018-10-09 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį "Mercedes Benz V 220 CDI", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 442, VIN kodas WDF63829413539344, panaikinti įvykdžius turto konfiskavimą.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.