Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Akcentuoja Aprašo 87 punktu įtvirtintą reguliavimą ir pažymi, kad Agentūros veiksmų vykdymas vadovaujantis Sutarties nuostatomis nelaikytinas viešuoju administravimu ir yra reguliuojamas ne viešosios, o privatinės teisės. Atsižvelgdama į tai, kad Agentūros sprendimas priimtas vadovaujantis nors ir iš Aprašo nuostatų kilusia, tačiau visgi civiline sutartimi, mano, kad Komisija skundžiamo sprendimo neturėjo teisės priimti, nepriklausomai nuo to, kad tiek Agentūros sprendime, tiek Aprašo 128 punkte nustatyta atsakovo sprendimų apskundimo tvarka, kuri būdinga administracinių aktų teisėtumo revizavimui. Teigia, kad ginčas dėl Sutarties nuostatų laikymosi / nesilaikymo turėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o ne Komisijoje, nes įstatymų leidėjas Komisijai yra suteikęs teisę veikti tik viešosios teisės plotmėje, todėl Komisijos sprendimas nėra ir negali būti laikomas teisiškai pagrįstu ir išnagrinėtu asmens turinčio teisę jį nagrinėti. Mano, kad administracinė byla, remiantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu turėjo būti nutraukta. Pažymi, kad nuostata, kad iš Sutarties kilęs ginčas sprendžiamas teisme yra nustatyta ir tarp ginčo šalių bei trečiojo suinteresuoto asmens sudarytos Sutarties 8.1. punkte. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsniu bei 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalimis pažymi, kad sutartiniai santykiai yra daugiau dispozityvaus pobūdžio, kas reiškia, kad galiojantis sutarčių laisvės principas sutartinių teisinių santykių subjektams suteikia teisę patiems spręsti dėl vienokių ar kitokių sutarties sąlygų, kas apima ir ginčų sprendimo subjekto pasirinkimą (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalis).

Teigia, kad skirtingai nei skundžiamame sprendime pasisako Komisija, ginčas yra susijęs ne su viešuoju administravimu, o su privatine teise, kadangi pareiškėja siekė, jog jai būtų panaikintas Agentūros sprendimu išreikštas įpareigojimas grąžinti 16 974,48 Eur sumą. Teisė ir pareiga reikalauti grąžinti aukščiau nurodytą sumą atsakovei kilo ne iš Aprašo, o iš Sutarties nuostatų, kas patvirtinama Sutarties 4.6., 7.3. punktais bei Aprašo 87, 112 punktais.

Nurodo, kad pareiškėja Komisijai pateiktu skundu iš esmės siekė nuginčyti Agentūros teisę, kildinamą iš Sutarties, reikalauti grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas (Aprašo 112 punktas, Sutarties 4.6., 7.3. punktai) ir nesiekė, kad jai būtų pateiktas išsamesnis atsakymas dėl šios atsakovės teisės turėjimo ir turinio išaiškinimo Agentūros sprendime. Pažymi, kad Agentūros sprendime aiškiai išreikšta pozicija, jog Agentūra reikalauja grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas, vadovaudamasi Sutarties 4.6. ir 7.3. punktais, todėl Komisijos sprendimu padaryta išvada, kad Agentūrai nustatyti įgaliojimai ir procedūriniai reikalavimai yra nustatyti iš esmės ne Sutartimi, o Aprašu, Taisyklėmis ir kitais teisės aktais yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

Akcentuoja, kad Agentūros sprendimas administracinės teisės prasme yra tik informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, jame nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, o yra tik iš Sutarties nuostatų kildinamos pareiškėjo teisės įgyvendinimas (Aprašo 87, 112 punktai), todėl Agentūros sprendimas nėra laikytinas individualiu teisės aktu, kuris nagrinėtinas Komisijoje ir Komisija neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamo sprendimo.

Pažymi, kad Komisijos argumentas, kad griežčiausios poveikio priemonės taikymas, neišnaudojus kitų galimų poveikio priemonių taikymo, įskaitant grąžinti dalį pervestų lėšų, aiškiai ir tinkamai nepagrindus taikytinos griežčiausios poveikio priemonės taikymo, rodo atsakovės netinkamą teisės aktų aiškinimą ir taikymą, rodo, viena vertus, Komisijos sprendimo prieštaringumą ir neįsigilinimą į esamą situaciją ir įrodymus, nes atsakovė iš pareiškėjos reikalauja grąžinti ne visas pervestas lėšas, o jų dalį. Antra vertus, tai rodo, kad Komisija, būdama nekompetentinga šioje srityje, skundžiamu sprendimu atliko Sutarties turinio, nuostatų ir vykdymo proceso vertinimą, tačiau ne administracinio teisės akto ir jo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų vertinimą. Šalių teises ir pareigas po Sutarties pasirašymo visų pirma reglamentuoja Sutarties nuostatos ir Sutarties nuostatų aiškinimas ar keitimas gali būti vykdomas visų pirma tik pačių šalių, o joms dėl to nesusitarus, bendros kompetencijos teismo, bet ne Komisijos. Teigia, kad Komisija neturi ne tik teisinio pagrindo, bet ir kompetencijos aiškinti Sutarties sąlygų ar spragų užpildymo (CK 6.193, 6.195 straipsniai).

Mano, kad Agentūros sprendimas negali būti administracinio ginčo objektu, dėl to, kad jis laikytinas konstatuojamąjį faktą įtvirtinančiu teisės aktu arba tarpiniu atsakovės sprendimu, o tokie teisės aktai nėra ginčo objektai. Pažymi, kad Komisija dėl šios aplinkybės apskritai nepasisakė, kas patvirtina, kad ginčas Komisijoje nebuvo išsamiai išnagrinėtas ir tirtas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir pažymi, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Akcentuoja, kad Agentūros sprendimu konstatuotas juridinę reikšmę turintis faktas, kilęs iš Sutarties nuostatų, kitaip tariant, konstatuota, kad pareiškėja, vadovaujantis Sutarties 4.6 punktu, turi pareigą grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas, t. y. 16 974,48 Eur. Teigia, kad Agentūros sprendimas, nors jame ir nurodyta jo apskundimo tvarka, negali būti laikomas individualiu teisės aktu ir negali būti ginčo objektu, nagrinėjamu Komisijoje.

Teigia, kad Agentūros sprendimas yra tarpinis (procedūrinis) sprendimas, pareiškėjai nesukeliantis tiesioginių teisių ir pareigų, nes po Agentūros sprendimo priėmimo atsakovė 2022 m. vasario 15 d. raštu Nr. 5V-72 „Dėl lėšų grąžinimo“ pakartotinai pareikalavo pareiškėjo iki 2022 m. vasario 25 d. imtinai grąžinti 16 974,48 Eur sumą, kas reiškia, kad pats savaime Agentūros sprendimas nėra ir negali būti savarankišku ginčo dalyku (objektu) Komisijos nagrinėtoje administracinėje byloje ir ginčas pareiškėjai nepatikslinus skundo turėjo būti nutrauktas.

Akcentuoja, kad Agentūros sprendimas visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, nes Agentūros sprendime pateikta informacija yra tiksli, aiški ir išsami. Agentūros sprendime nurodytos aiškios pripažintų netinkamomis finansuoti lėšų grąžinimo priežastys ir tokio atsakovės veikimo teisinis pagrindas. Agentūros sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šalių susirašinėjimas bei faktinė situacija patvirtina, kad pareiškėja suprato Agentūros sprendimo esmę ir priėmimo motyvus bei pagrindus, nes teikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus, todėl, skirtingai, nei teigia Komisija, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad Agentūros sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3, 10 straipsnių reikalavimų.

Pabrėžia, kad Sutarties priedas (12.1 punktas), paraiškos B dalis, paraiškos pateikimo metu faktiškai nebuvo ir negalėjo būti įvertinamas, nes tai gali būti patikrinama tik projekto ir Sutarties vykdymo metu. Būtent dėl šios priežasties Sutartyje ir Apraše yra nurodyti projekto finansinių ir dalykinių ataskaitų pateikimas, vertinimas ir nagrinėjimas, kurių metu ir patikrinama faktinė situacija bei nustačius neatitikimus iš to kyla neigiamos pasekmės – galimas skirtų lėšų visiškas arba dalinis grąžinimas, kas rodo Komisijos sprendimo nepagrįstumą ir netinkamą susiklosčiusios situacijos vertinimą.

Akcentuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir pažymi, kad atsakovei įsipareigojimų pagal Sutarties sąlygas vykdymui lėšų turint tik 2021 m., o Sutartį sudarius tik 2021 m. gruodžio 13 d., atsakovė pareiškėjai pervedė lėšų daugiau, nei pagal Sutarties ir Aprašo nuostatas nurodyta maksimali avanso suma, nes kitaip atsakovė negalėtų įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pareiškėjai dėl turimo teisinio subjektiškumo, tačiau toks atsakovės veikimas jokiais būdais nereiškia, kad, atlikdama pavedimą didesnei, nei Sutartyje ir Apraše numatyta maksimali avanso suma, atsakovė patvirtino pareiškėjos finansines ataskaitas dar jų net nepatikrinusi.

Atkreipia dėmesį į Aprašo 95 punktu, Lėšų skyrimo sutarties 4.3.1 papunkčiu nustatytą reguliavimą ir nurodo, kad pareiškėja finansinę ataskaitą MTEPIS sistemoje pateikė 2022 m. sausio 10 d. 15.17 val. Kadangi pateiktoje finansinėje ataskaitoje buvo viršytas 2021 m. projekto vykdymui skirtas biudžetas, kurį teikdama paraišką nurodė pati pareiškėja, o taip pat buvo deklaruojamos per didelės darbuotojų darbo valandos, kurios nesutapo su pareiškėjos paraiškos B dalyje nustatytomis darbo valandomis, Agentūra 2022 m. sausio 14 d. paprašė pareiškėjos finansinę ataskaitą patikslinti vadovaujantis jos pačios pateiktos paraiškos B dalyje, Sutarties 12.1. punkte nustatytomis normomis darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Atsakovei įvertinus pareiškėjos patikslintoje finansinėje ataskaitoje pateiktą informaciją, pareiškėjai 2022 m. sausio 20 d. išsiųstas pranešimas dėl pakartotinio finansinės ataskaitos tikslinimo, nes finansinės ataskaitos tikrinimo metu Agentūra nustatė, kad pareiškėjos pateiktoje finansinėje ataskaitoje buvo nurodytas neteisingas finansavimo intensyvumas, neteisinga netiesioginių išlaidų norma, taip pat deklaruotas didesnis darbo užmokestis, nei leidžia jos pačios pateiktos paraiškos B dalyje savarankiškai nustatytas valandinis įkainis ir darbo valandų skaičius per mėnesį. Pareiškėja buvo informuota, kad dalis projekto finansavimui skirtų lėšų pripažįstamos netinkamomis finansuoti, taip pat pareiškėjos buvo paprašyta patikslinti pateiktą ataskaitą taip, kad ji atitiktų jos pačios pateiktą paraiškos B dalį, kuri yra tiek Aprašo, tiek Sutarties sudėtinė dalis. Pažymi, kad taip pat nurodė, kad netinkamomis finansuoti pripažintos lėšos turės būti grąžintos Agentūrai. 2022 m. sausio 24 d. po atsakovės raginimo pareiškėja pateikė iš dalies patikslintą finansinę ataskaitą ir išreiškė nesutikimą dėl reikalavimo taikyti pačios pareiškėjos paraiškos B dalyje, kuri yra ir Sutarties sudėtinė dalis, nurodytas darbo užmokesčio normas, nors toks nesutikimas prieštarauja tiek Aprašo 1 priedui, tiek Sutarties 12.1. punkto reikalavimams. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtas Agentūros sprendimas, o atsakovė 2022 m. vasario 15 d. raštu Nr. 5V-72 „Dėl lėšų grąžinimo“ pakartotinai pareikalavo pareiškėjos iki 2022 m. vasario 25 d. imtinai grąžinti 16 974,48 Eur sumą. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai buvo žinomos ir pilnai aiškios visos su Agentūros sprendimo priėmimu susijusios aplinkybės ir sprendimo priėmimo motyvai, todėl Komisijos sprendimu padarytos išvados, kad Agentūros sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui, laikytinos teisiškai nepagrįstomis.

Pabrėžia, kad Sutarties 12.1 punkte nurodytame projekto paraiškos A priede yra numatyta, kad projektas bus vykdomas 12 mėn., t. y. nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. tai reiškia, kad 2021 m. projektas bus vykdomas tris mėnesius, o 2022 m. – devynis mėnesius, todėl tinkamomis 2021 m. darbo užmokesčiui skirtomis išlaidomis gali būti pripažintos tik trijų mėnesių darbo užmokesčio išlaidos, kurios apskaičiuojamos pagal Sutarties 12.1 punkto projekto paraiškos B priede patvirtintus projekto vykdytojo ir partnerio darbo grupių valandinius įkainius ir nustatytas darbo valandas per mėnesį, o ne tokios išlaidos, kurias pateiktame skunde Komisijai tinkamomis nori laikyti ar laiko pareiškėja. Pažymi, kad šiuo aspektu Komisija apskritai nepasisakė, kas sudaro savarankišką pagrindą skundžiamam sprendimui panaikinti.

Pažymi, kad, vertindama pareiškėjos pateiktą finansinę ataskaitą, nustatė, kad pateiktuose projekto vykdymo spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių darbo apskaitos žiniaraščiuose yra deklaruojama daugiau darbo projekte valandų, kurios viršija pačios pareiškėjos paraiškos B priede patvirtintas / nurodytas normas, o toks veiksmas nėra ir niekada nebuvo suderintas su atsakove, kaip to imperatyviai reikalaujama Sutarties nuostatomis (Sutarties 3.9., 4.2. punktai). Vadovaujantis Sutarties 4.2. punktu, išlaidų sąmatos ir darbo grupės pakeitimai iš anksto raštu nesuderinti su Agentūra iki finansinės ataskaitos pateikimo dienos pripažįstami netinkamomis finansuoti išlaidomis ir atmetami. Suderinti pakeitimai tvirtinami tik su kito periodo finansine ataskaita. Pabrėžia, kad iki finansinės ataskaitos pateikimo dienos nėra gavusi ir derinusi jokių pareiškėjos prašymų dėl sąmatos ar darbo grupės pakeitimų. Visus pakeitimus pareiškėja yra atlikusi vienašališkai ir savavališkai, kas reiškia, kad, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, Agentūros sprendimas ir jame išdėstyta pozicija yra teisėta ir pagrįsta. Atkreipia dėmesį į Sutarties 5.2. punktą ir pažymi, kad pareiškėja, vienašališkai atlikusi pakeitimus, kurių iš anksto nederino su Agentūra, veikė savo rizika ir prisiėmė visas neigiamas tokio savo veikimo pasekmes, todėl Agentūrai nepatvirtinus finansinės ataskaitos pareiškėja negali būti laikoma tinkamai įvykdžiusi įsipareigojimus Sutarties 4.6. punkto prasme ir privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas.

Nurodo, kad vertinant tiek Aprašo VIII skyrių, tiek Sutarties 4.3., 4.6. punkto nuostatas akivaizdu, kad projekto veiklų ir patirtų išlaidų tinkamumo vertinimas nėra vykdomas paraiškų pateikimo ir jų vertinimo metu, t. y. nėra vykdomas a priori, o tai daroma konkrečioje situacijoje įvertinant visus faktus jau vykdant projektą ir Sutartį. Tik patikrinus, įvertinus ir patvirtinus finansines, dalykines ataskaitas galima konstatuoti, kad projekto veiklos ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai įvykdyti tinkamai, todėl pateiktos paraiškos finansavimui gauti pripažinimas tinkama ir lėšų pagal Sutartį išmokėjimo faktas dar nereiškia, kad projekto ir Sutarties vykdymo periodu atsakovė negalės pareikalauti grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas, net ir pasibaigus projektui ar sutarčiai (Sutarties 4.6. punktas, Aprašo 99 punktas, CK 6.221 straipsnio 3 dalis).

Atsakovės argumentus, kad Agentūros sprendimas nėra individualus teisės aktas ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, laiko nepagrįstais. Remiasi LVAT praktika ir pažymi, kad individualus administracinis aktas – tai teisės normų taikymo aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, Jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Šiuo aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams. Toks aktas taip pat yra vienkartinio taikymo aktas, akto galiojimas nėra tęstinis. Jis skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintai subjektų grupei. Akcentuoja, kad Agentūros sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir akivaizdžiai sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi ji yra įpareigota grąžinti dalį atsakovės nepripažintų ir avansu sumokėtų išlaidų. Atsakovės teiginį, kad neva jos priimtas sprendimas yra tik tarpinis, kurio panaikinimas pareiškėjai nesukurs jokių teisinių pasekmių, nes teisės reikalauti grąžinti 16 974,48 Eur sumos atsakovė nepraras, laiko teisiškai nesuprantamu.

Nesutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėja suprato Agentūros sprendimo esmę ir priėmimo motyvus bei pagrindus, nes teikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus, todėl teigti, kad Agentūros sprendimas pažeidžia ar neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3, 10 straipsniuose nurodytų reikalavimų, nėra. Pabrėžia, kad šiame procese nėra ir nebuvo ginčo, kad pareiškėja nesuprato priimto sprendimo faktinio ir teisinio pagrindo, ginčas procese kyla dėl to, kad pareiškėja nesutinka su sprendimo teisiniu pagrindimu ir pritaikyta poveikio priemone, nes Agentūros sprendimas prieštarauja Aprašo ir Sutarties nuostatoms. Pabrėžia, kad teikė Agentūrai papildomus paaiškinimus ir dokumentus, siekdama išvengti neigiamų pasekmių atsiradimo, bet ne dėl to, kad sutiko su atsakovės sprendimu, nes būtent atsakovė turėjo pareigą sprendimą motyvuoti pagal Viešojo administravimo įstatymo 3, 10 straipsniuose nurodytus reikalavimus, bet to nepadarė.

Mano, kad atsakovės skundo teiginys, kad paraiškos B dalis paraiškos pateikimo metu faktiškai nebuvo ir negalėjo būti įvertinama, nes tai gali būti realizuojama ir patikrinama ne a priori (iš anksto) paraiškos pateikimo ir vertinimo metu, o tik projekto ir Sutarties vykdymo metu, patvirtina, kad Agentūra pripažįsta, kad tinkamai neįgyvendino paraiškų vertinimo proceso. Net jeigu Agentūra nevertino paraiškos, nors tai privalėjo daryti vadovaudamasi Aprašo 75 punkto nuostatomis, tai jokiu būdu nedaro Agentūros veiksmų teisėtais, nes galimus neatitikimus Aprašo reikalavimams ji privalėjo nustatyti dar paraiškos vertinimo metu ir siekti neaiškumus paaiškinti ar ištaisyti, o to nepadarius, neigiamos pasekmės turi tekti pačiai Agentūrai.

Nurodo, kad Agentūra, rengdama Aprašą, numatė, kad per nepilnus likusius 2021 m. tris mėnesius pareiškėja ir UAB „Zivė“ privalo patirti 85 proc. išlaidų ir atitinkamai įgyvendinti 85 proc. suplanuotų projekto veiklų. Tokios sąlygos buvo nurodytos prieš sutarties pasirašymą ir jos buvo įgyvendintos faktiškai ir realiai. Be to, tokios sąlygos objektyviai suponuoja išvadą, kad projektas negali būti vykdomas vienodu intensyvumu, t. y. pirmas projekto ketvirtis bus pats intensyviausias ir pareikalaus 85 proc. resursų, todėl atitinkamai pareiškėjos darbuotojai dirbs didesnį darbo valandų skaičių per mėnesį, nei 2022 m. Pažymi, kad Agentūros parengtos lentelės nėra pritaikytos būtent šiam Aprašui, nes pagrindžiant darbuotojų darbo užmokestį nėra galimybės nurodyti intensyvumą ir tiesiog nėra galimybės užpildyti lentelę kitaip, jei tas pats darbuotojas per projekto laikotarpį dirba skirtingu intensyvumu. Pabrėžia, kad lentelė Nr. 2, kuri yra paraiškos B dalies 3.1 punktas, nėra jos darbuotojų darbo grafikas. Teigia, kad jei Agentūrai kilo neaiškumų, kaip vertinti paraiškos B dalies 3 ir 3.1 punkto informaciją, Agentūra tokius kylančius neaiškumus turėjo ir privalėjo išsiaiškinti dar paraiškos vertinimo metu, tačiau jokių pastabų paraiškos vertinimo metu nebuvo pateikta. Akcentuoja, kad jeigu paraiškos vertinimo metu, kuris vyko 2021 m. pabaigoje, Agentūra būtų traktavusi išlaidas, kaip ji tai darė 2022 m. vasario 4 d., tuomet pati paraiška nebūtų buvusi ir negalėjo būti finansuojama, nes pareiškėja 2021 m. nebūtų patyrusi 85 proc. projekto lėšų, nes vadovaujantis Agentūros sprendimo logika, maksimalus pareiškėjos patirtų išlaidų intensyvumas 2021 m. sudarytų tik 31 proc., o tai neatitinka Aprašo 24 punkto nuostatų. Teigia, kad priežastys, nulėmusios Agentūros sprendimo priėmimą yra formalaus pobūdžio, nulemtos iš esmės dviejų lentelių, kurios turiniu prieštarauja viena kitai, aiškinimo ne visų projekto įgyvendinimo ir vykdymo taisyklių visumoje, o atsietai ir išėmus iš bendro konteksto vienos iš lentelių turinį.

Atkreipia dėmesį, kad projektai, kurie negali patirti 85 proc. išlaidų, dar 2021 m. neatitiko Aprašo nuostatų ir nebuvo finansuojami, todėl finansavimo sutarties pasirašymas turi būti laikomas kaip fakto pripažinimas, kad visos išlaidos, nurodytos paraiškoje, yra pagrįstos ir turi būti finansuojamos, jeigu yra faktiškai patiriamos ir skirtos projektui įgyvendinti. Atsakovė nenustatė jokių aplinkybių, kurios lemtų, kad projekto išlaidos būtų nepatirtos ir ar kad projekto išlaidos patirtos ne projekto veikloms vykdyti. Mano, kad likęs neaiškumas, kada turi ir privalo būti patiriamos išlaidos projekte, vadovaujantis tik vienintele lentele ir nepaisant viso Aprašo ir paraiškos turinio negali nulemti priimto sprendimo teisėtumo.

Mano, kad atsakovės 2021 m. gruodžio 17 d. avanso pervedimas reiškia sprendimą, kuris iš esmės patvirtina, kad pareiškėja teisingai apskaičiavo planuojamą darbo užmokestį 2021 metams, o Agentūra tokį darbo užmokesčio paskaičiavimą patvirtino, nes išmokėjo avansą būtent visai sumai, kuri ir buvo skirta darbo užmokesčiui projekte. Pažymi, kad neteikė jokios avansinės sąskaitos, avanso dydį Agentūra suskaičiavo pati.

Atsakovės argumentą, kad pareiškėjos projekto biudžetas skyrėsi nuo pareiškėjos pateiktos finansinės ataskaitos, laiko neteisingu, kadangi pareiškėjos projekto biudžetas buvo pateiktas paraiškos B formoje 3 punkte ir jis nebuvo viršytas. Pateiktoje finansinėje ataskaitoje matosi, kad, priešingai, nei teigia Agentūra, pareiškėja net neišnaudojo viso biudžeto 2021 metais.

Akcentuoja, kad Agentūra klaidingai teigia, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina patirtų išlaidų dydžio ir neatitinka B priede patvirtintų normų, todėl visos lėšos, kurios jas viršija, yra laikomos netinkamomis finansuoti. Taip pat pažymi, kad visos išlaidos yra patvirtintos buhalterinės apskaitos dokumentais ir yra faktiškai patirtos. Sutartyje niekur nėra expressis verbis nurodyta, kad projektų veiklas reikia vykdyti pagal darbo mėnesių skaičių ir intensyvumą, nurodytą būtent 3.1. punkte, o ne 3 tos pačios formos punkte. Atkreipia dėmesį, kad Agentūra taip pat konkrečiai nepagrindžia ir konkrečiai nenurodo, kokių B priede patvirtintų normų neatitinka šios patirtos išlaidos.

Nurodo, kad viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 3.1 punkte nurodytoje formoje visiškai neatsispindi informacija, kiek valandų konkretus pareiškėjos darbuotojas dirbs kokį konkretų kalendorinį metų mėnesį, kadangi šiame punkte nėra nurodyti kalendoriniai mėnesiai, ši lentelė nėra darbuotojų darbo grafikas. Šiame punkte pareiškėja nurodė ir apskaičiavo vidutinį darbuotojo darbo valandų skaičių per visus 12 mėnesių, nenurodydama, kiek konkretų metų mėnesį darbo valandų dirbs konkretus pareiškėjos darbuotojas. Nors Aprašas ir reikalauja, kad projektas vyktų skirtingu intensyvumu – pirmais metais 85 proc., antrais – tik 15 proc., tačiau užpildyti lentelės 3.1 punkto nurodant to paties darbuotojo skirtingą darbo intensyvumą neįmanoma, nes lentelės parengtos Agentūros, jos pdf formate ir negali būti modifikuojamos.

Pažymi, kad finansinės ataskaitos vertinimo metu Agentūra nepagrįstai nustatė, kad, atsižvelgdama į projekto finansavimo sutartyje Nr. 31V-179 projekto partneriui skirtas lėšas, sutarties B priede patvirtintą 2021 m. biudžetą ir pateiktus patirtas išlaidas įrodančius dokumentus, pareiškėja viršijo Sutarties B priede nustatytą 2021 m. projekto įgyvendinimo veiklos skirtą darbo valandų skaičių projekte per mėnesį. Veikloms vykdyti buvo skirti išimtiniai resursai ir numatyti darbuotojai skyrė visą savo darbo laiką būtent šio projekto veikloms vykdyti, nes taip ir buvo suplanuota rengiant paraišką. Akcentuoja, kad neviršijo Aprašo 40.1 punkte nustatyto apribojimo. Pabrėžia, kad finansinės ataskaitos formos Agentūra prie Sutarties nepridėjo, todėl pati forma pareiškėjai tapo žinoma tik tada, kai atsakovė pareikalavo ją užpildyti.

Paaiškina, kad išlaidų sąmatos ir darbo grupės pakeitimų iš anksto raštu nesuderino su Agentūra iki finansinės ataskaitos pateikimo dienos, kadangi sąmatos pakeitimai negalėjo būti padaryti, nes Sutartis pasirašyta 2021 m. gruodžio 13 d., t. y. tada, kai pareiškėja jau vykdė projektą ir faktiškai patyrė išlaidas už spalio, lapkričio ir pusę gruodžio mėnesio. Išlaidos faktiškai patirtos iki sutarties pasirašymo ir atgaline data sąmata, kaip juridinis faktas, negali būti keičiama.

Pabrėžia, kad negalima teigti, kad ji vienašališkai atliko pakeitimus, kurių iš anksto nederino su Agentūra, veikė savo rizika ir prisiėmė visas neigiamas tokio savo veikimo pasekmes, nes tam nėra jokio pagrindo. Nurodo, kad veikė pagal informaciją, kuri buvo pateikta paraiškoje, kuri buvo Agentūros patvirtinta, avansas sumokėtas visa apimtimi, visos patirtos išlaidos skirtos projektinėms veikloms vykdyti ir pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais ir yra leidžiamos patirti dar iki Sutarties pasirašymo (Aprašo 31.5. punktas). Teigia, kad atsakovės priimtas sprendimas, kurį kaip neteisėtą panaikino Komisija, yra absoliučiai formalus, neturi jokio turinio, pačios projekto vykdymo veiklos turinio ir tikslų niekaip neįtakoja.

Sutinka su Komisijos sprendime išdėstyta pozicija, kad, nagrinėjamu atveju, Agentūros ir pareiškėjos, kaip Sutarties šalių teisės nėra lygios. Agentūrai nustatyti įgaliojimai ir procedūriniai reikalavimai nustatyti iš esmės ne Sutartimi tarp šalių, o Aprašu, Taisyklėmis ir kitais teisės aktais, todėl Apraše nustatyta tvarka dėl konkrečių Agentūros sprendimų apskundimo yra skirta Agentūrai, kaip viešojo administravimo įstaigos statusą turinčios institucijos, sprendimams apskųsti. Pažymi, kad Agentūra atitinka visus viešojo sektoriaus subjektui keliamus reikalavimus, o kilęs ginčas neprieštarauja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje išdėstytiems ribojimams, todėl Agentūros argumentai nutraukti bylą, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai, atmestini kaip nepagrįsti.

Akcentuoja Aprašo 31.1., 31.2., 31.3, 31.4.,31.5. punktais įtvirtintą reguliavimą ir pažymi, kad Agentūra, siekdama pagrįsti savo sprendimą pripažinti išlaidas netinkamomis, turėjo motyvuoti vienu iš aukščiau nurodytų punktų, konkrečiai nurodant, kodėl šios išlaidos nepatenka į vieną iš aukščiau nurodytų punktų ir yra netinkamos finansuoti. Teigia, kad Agentūros nurodytos priežastys išeina už Aprašo ribų, nes tokių pagrindų tiesiog nėra Apraše. Nurodytos priežastys yra nekonkrečios ir neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Pabrėžia, kad Agentūra parengė Sutartį ir pati nustatė, kokio dydžio lėšos bus skiriamos 2021 m., Agentūrai nekilo klausimų dėl išlaidų tinkamumo ar pagrįstumo. Jokių naujų duomenų ar situaciją keičiančių aplinkybių teikiant finansinę ataskaitą nebuvo pateikta, buvo pateikti tik išlaidų faktinį patyrimą įrodantys buhalterinės apskaitos dokumentai. Akcentuoja, kad dėl jiems nežinomų priežasčių susiklostė situacija, kuomet Agentūra jau po Sutarties pasirašymo, vertindama finansines ataskaitas, atliko pakartotinį paraiškos vertinimą, iš naujo įvertino B formoje pateiktą informaciją ir priėmė iš esmės kitokį sprendimą, pakeisdama savo ankstesnį sprendimą. Teigia, kad šie tariami paraiškos trūkumai turėjo būti Agentūros pašalinti dar paraiškos vertinimo etape. Jeigu jie arba pareiškėja būtų žinoję, kad šios išlaidos pareiškėjai bus pripažintos netinkamomis, tokia Sutartis tiesiog nebūtų buvusi pasirašyta. Pažymi, kad Agentūra ne tik pažeidė Aprašo nuostatas, bet ir suklaidino kitas bylos šalis dėl išlaidų tinkamumo.

Pakartotinai atkreipia dėmesį, kad visos projekto veiklos už 2021 m. yra įvykdytos, rezultatai per itin trumpą laiką pasiekti pilna apimtimi Pripažinus Agentūros sprendimą pagrįstu, gautųsi situacija, kuomet valstybė skirdama paramą verslui vystyti inovatyvius produktus vėliau šį sprendimą pakeičia nesant tam jokių objektyvių aplinkybių ir pagrindų ir nesant nei trečiojo suinteresuoto asmens, nei pareiškėjos kaltės, o pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo turi skirti papildomas ir nenumatytas lėšas užbaigti produktą.

Pažymi, kad Agentūros sprendimas nėra paremtas konkrečiais faktais ir teisės normomis, nėra pateikti konkretūs motyvai ar tyrimo medžiaga. Agentūros argumentai išdėstyti neišsamiai. Agentūra savo sprendime konkrečiai neįvardija, kokios Aprašo ar Sutarties nuostatos buvo pareiškėjos pažeistos, šalių pateiktos faktinės aplinkybės įrodo, kad visos išlaidos buvo patirtos tinkamai, todėl prašo atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja 2022 m. sausio 24 d. pateikė patikslintą finansinę ataskaitą.

Agentūra 2022 m. vasario 4 d. priėmė Agentūros sprendimą, kuriame nurodė, kad vertindama pareiškėjos finansinę ataskaitą, Agentūra, atsižvelgdama Sutartyje pareiškėjai skirtas lėšas, Sutarties B priede patvirtintą 2021 m. biudžetą ir pateiktus patirtas išlaidas įrodančius dokumentus, nustatė, kad pareiškėja viršijote Sutarties B priede nustatytą 2021 m. darbo valandų skaičių Projekte per mėnesį. Įvertinus Sutarties B priede nustatytą valandų skaičių projekte per mėnesį ir nustatytą darbo grupės valandinį įkainį, Agentūra nurodė apskaičiavusi 16 974,48 Eur grąžinamą sumą.

Tuo pačiu Agentūros sprendime atkreiptas dėmesys, kad Sutartyje nustatomas maksimalus galimas įmonės projektui įgyvendinti skiriamas finansavimas remiantis B priede patvirtintu projekto biudžetu. Priemonės atveju, finansavimas buvo skiriamas avansu ir jis iki 2022 m. sausio 7 d. turėjo būti pagrįstas pateikiant visus patirtas išlaidas įrodančius dokumentus, atitinkančius B priede nustatytas normas. Pareiškėjai nurodyta, kad jos pateikti dokumentai nepatvirtina patirtų išlaidų dydžio ir neatitinka B priede patvirtintų normų, todėl visos lėšos, kurios jas viršija yra laikomos netinkamomis finansuoti. Agentūros sprendime paaiškinat, kad Priemonė įgyvendinama valstybės biudžeto lėšomis, todėl nepanaudotos 2021 m. lėšos negali būti keliamos į 2022 m., 2022 m. darbo užmokesčio išlaidos negali būti avansu apmokamos iš 2021 m. Projekto biudžeto. Be to, Agentūros sprendime nurodyta, kad Paraiškos forma yra standartinis dokumentas, naudojamas visuose Agentūros kvietimuose. Priemonės informacinės dienos metu, o taip pat viešinant Priemonę buvo kviečiama konsultuotis dėl paraiškos rengimo su Agentūros konsultantais, jei kyla klausimų dėl paraiškos pildymo ar biudžeto formavimo. Agentūros sprendime teigiama, kad nei iš pareiškėjos, nei iš kitų asmenų konsultacijų jokių pastabų šiuo klausimu gauta nebuvo. Pareiškėjai nurodyta vadovaujantis Sutarties 4.6. ir 7.3. punktais ne vėliau, nei per 3 darbo dienas, skaičiuojamas nuo Agentūros sprendimo gavimo dienos, grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas į Sutartyje nurodytą Agentūros banko sąskaitą (Komisijos byla Nr. AG-124/03-2022, t. 1, b. l. 168).

Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimu, 2022 m. vasario 24 d. kreipėsi į Komisiją.

Pagal Agentūros sprendimo priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 4-305/V-546 patvirtintų Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros nuostatus Agentūra yra valstybės įstaiga prie Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto (1 punktas). Agentūros paskirtis – įgyvendinti inovacijų plėtrai, naujų technologijų atsiradimui reikalingų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – MTEP) politiką (2 punktas). Agentūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14-1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, kitais įstatymais ir kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, ekonomikos ir inovacijų ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais (3 punktas). Agentūra yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Agentūros teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Juridinio asmens kodas – 188730854. Agentūros buveinės adresas – Vilnius, (duomenys neskelbtini) (4 punktas). Agentūra yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Kitas Agentūros lėšas gali sudaryti Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinių fondų, institucijų finansinė parama (piniginės lėšos), subsidijos ir kitos teisėtai gautos lėšos (5 punktas). Agentūros savininkė yra Lietuvos Respublika. Agentūros savininko teises ir pareigas įgyvendina, išskyrus sprendimų dėl Agentūros reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu, kurios vykdo Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas funkcijas, koordinuoja ir kontroliuoja Agentūros veiklą, bendru ekonomikos ir inovacijų ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu tvirtina ir keičia Agentūros nuostatus, priima sprendimą dėl Agentūros buveinės pakeitimo, sprendžia kitus teisės aktuose jų kompetencijai priskirtus klausimus (6 punktas). Agentūra, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, be kita ko, ekonomikos ir inovacijų ministro ir (arba) švietimo, mokslo ir sporto ministro pavedimu administruoja MTEP ir inovacijų programas ir teisės aktų nustatyta tvarka finansuoja šių programų projektų įgyvendinimą valstybės biudžeto, užsienio ir tarptautinių fondų bei institucijų lėšomis (10.1 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Agentūra neabejotinai yra viešojo administravimo subjektas. Sutartis, dėl kurios vykdymo priimtas Agentūros sprendimas, sudaryta pagal Aprašo 87 punkto nuostatas, todėl ji nėra civilinė sutartis, nes šalys neturėjo galimybės tartis dėl kitokių, nei Apraše įtvirtintų sąlygų. Agentūros sprendimas yra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, jis patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintų administracinių teismų nagrinėjamų bylų sąrašą, todėl pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatas galėjo būti Komisijos nagrinėjamo administracinio ginčo dalyku, kaip nurodyta ir pačiame Agentūros sprendime.