Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-85-450/2011, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Regrista“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimas naikintinas, byla perduotina Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 265 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Regrista“ ieškinį dėl 397 135,11 Lt skolos priteisimo pareiškė, remdamasis savo teiginiais, kad jis tinkamai įvykdė 2007 m. liepos 26 d. buto remonto ir apdailos darbų sutarties Nr. 2007/07-2 sąmatoje numatytus dviejų butų, esančių (duomenys neskelbtini), apdailos darbus, taip pat užsakovės J. K. užsakytus papildomus darbus, tačiau užsakovė (atsakovė) J. K. už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2007 m. liepos 26 d. buto remonto ir apdailos darbų sutarties Nr. 2007/07-2 2.1 punktą, bendra darbų sąmatinė vertė, už kurias rangovas (ieškovas) įsipareigojo atlikti apdailos darbus įtvirtintose lokalinėse sąmatose Nr. 1.4.-1 ir Nr. 1.4-3, yra 477 395 Lt (3 b. l., 1 t.). Sutartyje šalys nustatė šias pagrindines sutarties sąlygas: rangovas įsipareigojo atlikti darbus pagal pateiktus techninius architekto projektus, užsakovas įsipareigojo juos priimti, pilnai ir laiku atsiskaityti (1.1., 1.2 p.); darbų atlikimo terminas: pradžia – 2007 m. liepos 26 d., pabaiga – 2007 m. spalio 31 d. (3.1.4 p.); sutartinė kaina gali būti keičiama, užsakovui keičiant patvirtintus projektinius sprendimus, kurių pagrindu buvo nustatyta sutartinė kaina, ir kitais sutartyje nurodytais atvejais (2.2 p.). Ieškovas patvirtino, kad atsakovė sumokėjo 160 000 Lt avansą (5.1 p., 1, 34-36 b. l., 1 t.). Pagal sutarties 5.1.3 punktą, atsakovė įsipareigojo mokėti rangovui pagal kiekvieno einamojo mėnesio pateiktus ir patvirtintus atliktų darbų aktus. Galutinis atsiskaitymas numatytas 5.1.4 punkte – atsakovė likusias galutines atliktų darbų sumas įsipareigojo sumokėti per 10 kalendorinių dienų nuo darbų perdavimo – priėmimo akto, ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos, atėmus pirminių avansų sumas.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovas savo atliktus darbus užfiksavo devyniolikoje atliktų darbų aktų (11-33 b. l., 1 t.). Atsakovės J. K. parašu yra patvirtintas tik atliktų darbų aktas už 2007 m. rugpjūčio mėnesį (11 b. l., 1 t.). Kitų aktų atsakovė nepasirašė. Aktus atsakovei ieškovas išsiuntė elektroniniu paštu (152, 155, 158, 161-166 b. l., 1 t.), vėliau įteikė L. J. 2008 m. kovo 18 d. perdavimo-priėmimo aktu (218 b. l., 1 t.).

Kita vertus byloje yra pateikta 2007 m. lapkričio 9 d. tarp UAB „Medžio apdaila“ ir J. K. sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 20071109 (71-73 b. l., 1 t.), kuria minėta bendrovė įsipareigojo atlikti Haro Parket Manufaktur Ąžuolas Arabica lentų įrengimo darbus ant lygaus, sauso, tvirto pagrindo. UAB „Medžio apdaila“ atsakovei išrašė 2008 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą (70 b. l., 1 t.) už šiuos atliktus darbus: betono grindų išsivalymą, grindų užklojimą gofrokartonu, grindjuosčių, profilių tvirtinimą, apsauginį alyvavimą, parketlenčių klojimo darbus (70 b. l., 1 t.). Tuo tarpu iš pagal UAB ,,Regrista“ pateiktus atliktų darbų aktus, UAB „Regrista“ adresu (duomenys neskelbtini), atliko keraminių plytelių grindjuostės klijavimą, parketo lentelių grindų dangų rengimą, tvirtinant ant paruošto medinio pagrindo, parketo grindų dangų tonavimą ir lakavimą (16, 21 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sutartis su UAB „Medžio apdaila“ buvo sudaryta tik po kelių mėnesių nuo sutarties sudarymo su UAB „Regrista“. Iš 2007 m. lapkričio 9 d. sutarties Nr. 20071109 ir 2008 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos – faktūros nėra aišku, kokiose konkrečiai patalpose UAB „Medžio apdaila“ vykdė darbus ir ar šie atlikti darbai nesidubliuoja su UAB „Regrista“ atliktų darbų aktuose nurodytais darbais, šių aplinkybių nesiaiškino ir pats pirmosios instancijos teismas, o iš pateiktos bylos medžiagos šių faktinių aplinkybių neįmanoma nustatyti ir apeliacinės instancijos teisme.

Be to, nustačius, jog UAB „Medžio apdaila“ darbus vykdė bute, adresu (duomenys neskelbtini), būtų pagrindas taip pat spręsti, ar 2009 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (103-106 b. l., 2 t.) užfiksuoti dangos defektai nebuvo UAB „Medžio apdaila“ netinkamai vykdytų darbų pasekmė. Kita vertus, svarstytina, ar minėtame protokole užfiksuoti defektai atsirado ne dėl kitų priežasčių, kadangi jis buvo surašytas praėjus nemažai laiko po ieškovo darbų vykdymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiame protokole užfiksuotų faktinių aplinkybių detalios analizės nepateikė, taip pat nesprendė šio rašytinio įrodymo ir 2008 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (kartu su vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių) teisinės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovo atliktų darbų kokybės. Tik nustačius, jog 2009 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti defektai nėra ieškovo netinkamų darbų rezultatas, galima spręsti dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už šiuos darbus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu nusprendė neperžiūrėti vaizdo medžiagos, esančios prie faktinių aplinkybių protokolo, todėl nebuvo nustatytas vaizdo medžiagos turinys ir nebuvo užduoti klausimai teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims dėl jame užfiksuotų aplinkybių, kas galėjo nulemti neteisingą ginčo išsprendimą.

Kaip jau nurodyta aukščiau, apeliantė teigia, jog dalį ieškovo neatliktų darbų atliko ir UAB „A Kvadratas“, tačiau nedetalizuoja kokius būtent darbus jis atliko. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kokie tiksliai darbai buvo atlikti UAB „A Kvadratas“ pagal 2008 m. birželio 2 d. su atsakove sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 08-06-01 (21-25 b. l., 2 t.). To negalima nustatyti ir iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į šios sutarties sudarymo datą, galima pagrįstai manyti, jog jie buvo atlikti po UAB „Regrista“ darbų vykdymo, nes visi atliktų darbų aktai atsakovės sutuoktiniui L. J. buvo perduoti 2008 m. kovo 18 d. (218 b. l., 1 t.). Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar su UAB „A Kvadratas“ sutartis papildomiems darbams atlikti buvo sudaryta dėl to, kad ieškovas neatliko tam tikrų jo ir atsakovės sudarytoje sutartyje numatytų darbų, ar dėl to, kad atsakovė nusprendė, jog tam tikrus darbus atliks ne ieškovas, o kitas rangovas - UAB „A Kvadratas“.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog atsakovė priėmė visus ieškovo darbus, kurie yra nurodyti nepasirašytuose atliktų darbų aktuose (12-33 b. l., 1 t.), o atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovas netinkamai ir nekokybiškai atliko dalį darbų.

CK 6.694 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

2007 m. liepos 26 d. buto remonto ir apdailos darbų sutartimi atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus šioje sutartyje numatyta tvarka; priimti iš rangovo (ieškovo) pagal sutartį kokybiškai atliktą darbą per dvi darbo dienas nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pateikimo dienos; per dvi darbo dienas nuo priėmimo – perdavimo akto pateikimo pasirašyti rangovo atliktų darbų aktą arba pateikti motyvuotas nepasirašymo priežastis (sutarties 3.2.3, 3.2.4, 3.2.5 p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovė dėl ieškovo atliktų darbų kokybės pretenzijų nepareiškė, tačiau šiai išvadai prieštarauja paties ieškovo į bylą pateiktas atsakovės 2008 m. kovo 27 d. raštas „Pastabos dėl darbų atlikimo aktų, butuose (duomenys neskelbtini), pagal 2007 m. liepos 26 d. buto remonto ir apdailos darbų sutartį Nr. 2007/07-02“ (181 b. l., 1 t.), kuriame atsakovė pareiškė savo nesutikimus, prieštaravimus dėl ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų.

Sprendžiant atsakovės pareigos atsiskaityti už darbus pagal ieškovo pateiktas sąskaitas klausimą, svarbu nustatyti, ar tarp ieškovo atliktų darbų aktuose nurodytų darbų nėra atsakovės nepriimtų darbų, kuriuos galbūt atliko atlikti kiti rangovai. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, kokiu būdu šalys išsprendė pretenzijoje nurodytas pastabas. Kadangi atsakovės parašu patvirtintų darbų priėmimo ir perdavimo aktų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kokios buvo ieškovo pateiktų atliktų darbų aktų nepatvirtinimo priežastys (ar jie buvo nepasirašyti būtent dėl to, jog ieškovas atliko darbus su trūkumais, atliko nesutartus darbus ir pan.), tuo labiau, kad iš pačios elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, jog atsakovė aptarinėjo su ieškovu netinkamo darbų vykdymo klausimus (pvz., 171, 178, 180, 185-186 b. l., 1 t.).

Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nurodo, jog ieškovas neturi pagrindo reikalauti sumokėti už atliktus papildomus darbus (elektros instaliacijos, santechnikos, apdailos), kurie nebuvo įtraukti į šalių patvirtintą sutarties sąmatą, kadangi pagal sudarytą sutartį sutartinė kaina gali būti keičiama tik rašytiniu susitarimu. Pažymi, kad ji nesikreipė į ieškovą dėl papildomų darbų atlikimo, su ja nebuvo derinamas sąmatos kainų pasikeitimas, ji neprašė ieškovo atlikti nenumatytų darbų ir netvirtino jų vertės.

Išvadą, jog buvo susitarta dėl papildų darbų, pirmosios instancijos teismas padarė, atsižvelgęs į byloje pateiktus projektus (117-125 b. l., 1 t.) ir elektroninių susirašinėjimų medžiagą (137, 139, 145, 159, 160, 169-173 b. l., 1 t.).

Tai, kad šalys aptarinėjo santechnikos ir elektros darbų vykdymą, patvirtina 2007 m. gruodžio 17 d., 2008 m. kovo 26 d. atsakovės elektroniniai laiškai, adresuoti ieškovui (148, 178, 185 b. l., 1 t.), UAB „Regrista“ atsakymas (179 b. l., 1 t.) ir 2008 m. kovo 26 d. elektroninis laiškas, adresuotas atsakovei (180 b. l., 1 t.) ir kt.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jau aukščiau minėta 2008 m. kovo 27 d. pretenzija (181 b. l., 1 t.) atsakovė nesutiko su pateiktais elektros ir santechnikos atlikimo darbų aktais, nurodydama nesutikimo priežastis. Pastabas dėl šių aktų atsakovė jau buvo pateikusi 2008 m. kovo 26 d. elektroniniame laiške, adresuotame ieškovui (178 b. l., 1 t.). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių teisinės reikšmės bylos išsprendimui nevertino, dėl jų nepasisakė ir nenustatė, ar šalys susitarė dėl pretenzijoje nurodytų pastabų ir ar atsakovė darbus priėmė, ir jei nepriėmė, tai dėl kokių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog byloje yra pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (103-109 b. l., 2 t.), kuriame užfiksuoti defektai grindyse atsirado garantiniu terminu, todėl atsakovė turėjusi teisę kreiptis į ieškovą dėl tokių pažeidimų ištaisymo. Tačiau, kaip paaiškino ieškovas jokių pareiškimų, pretenzijų iš atsakovės nėra gavęs. Todėl teismas konstatavo, kad užsakovui pradėjus darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį, t. y. faktiškai jam priėmus darbų rezultatą, rangovas turi teisinį pagrindą reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus.

Pagal CK 6.666 straipsnio 5 dalies nuostatą, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas. Kaip matyti iš 2007 m. liepos 26 d. sutarties, šalys atskirai nėra sutarę, nuo kurio momento pradedamas skaičiuoti garantinis terminas, tik nustatė, jog atliekamiems darbams yra suteikiamas 3 m. garantinis terminas. Taigi, šiuo atveju taikytina civilinio proceso įstatyme numatyta taisyklė, jog garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas. Todėl, nagrinėjamu atveju paaiškėjus, jog atsakovė buvo pareiškusi pretenziją ieškovui dėl atliktų darbų aktų ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų neįmanoma nustatyti, ar atsakovė priėmė visus, ar tik dalį darbų, dėl kokių priežasčių atsakovė nepasirašė ieškovo pateiktų atliktų darbų aktų, ar faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti būtent ieškovo atliktų darbų trūkumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė darbų kokybės garantijos institutą.

Byloje yra pateikta 2007 m. birželio 4 d. panaudos sutartis (115-116 b. l., 2 t.), kuria atsakovė J. K. įsipareigojo perduoti Advokatų profesinei bendrijai „Pranckevičius ir partneriai“ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis 193,64 kv. m. bendro naudingo ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 aukšte esančias 96,25 kv. m. neįrengtas patalpas (sutarties 1.1. p.). Šios sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad panaudos gavėjas savo lėšomis ir savo sąskaita, suderinęs su panaudos davėju, įrengs (atliks apdailos ir remonto statybos darbus) turtą taip, kad jis atitiks panaudos gavėjo poreikius ir tiks naudotis sutarties nurodytai paskirčiai. Apeliantė teigia, jog su ieškovu dėl šio buto remonto darbų turėjo atsiskaityti Advokatų profesinė bendrija. Taip pat nurodo, jog advokatų profesinė bendrija UAB „Regrista“ įvykdė 194 396,14 Lt mokėjimą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus, jog už buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsiskaitė Advokatų profesinei bendrijai „Pranckevičius ir partneriai“, atsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, jog jis su bendrija turėjo atskirą susitarimą dėl remonto darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė prie atsiliepimo į ieškinį buvo pateikusi 2007 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija REG Nr. 00152 (67 b. l., 1 t.), kurią UAB „Regrista“ išrašė Advokatų profesinei bendrijai „Pranckevičius ir partneriai“ už palanges. Šią sąskaitą faktūra advokatų profesinė bendrija apmokėjo 2008 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu (69 b. l., 1 t.) ir pateikė sąskaitą atsakovei šių išlaidų kompensavimui (68 b. l., 1 t.). Ieškovas dublike dėl šių rašytinių įrodymų pasisakė, jog ši suma nėra įtraukta į reikalaujamos iš atsakovės priteisti skolos sumą (107 b. l., 1 t.), tačiau nepaneigė fakto, jog Advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“ vykdė mokėjimus UAB „Regrista“ už atliktus darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo atveju, siekiant nustatyti, kada, kokio dydžio ir už kokius darbus Advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“ vykdė mokėjimus UAB „Regrista“, yra būtina ne tik išsireikalauti papildomų rašytinių įrodymų, bet ir apklausti Advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ atstovą, kuris galėtų paaiškinti, ar buvo vykdomi kokie nors mokėjimai UAB „Regrista“ už buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs tik į vienos šalies paaiškinimus ir įvertinęs tik dalį rašytinių įrodymų, neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog Advokatų profesinei bendrija „Pranckevičius ir partneriai“ nevykdė mokėjimų UAB „Regrista“ už atliktų darbų aktuose nurodytus darbus.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovas pavėluotai užbaigė darbus dėl to, kad atsakovė laiku ir tinkamai nesudarė sąlygų ieškovui tokius darbus atlikti: sutriko elektros ir vandens tiekimas į butus, vandens nebuvo nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. iki 2007 m. spalio 2 d.; tik 2007 m. spalio 19 d. buvo įjungta elektra; buvo sutrikęs ir medžiagų tiekimas.

CK 6.688 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartyje numatytais atvejais ir tvarka užsakovas privalo įrengti laikinus energijos ar vandens tiekimo tinklus. pagal CK 6.686 straipsnio 1 dalies nuostatą, statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga.

Kaip matyti iš 2007 m. liepos 26 d. sutarties Nr. 2007/07-2, dėl elektros, vandens ir medžiagų tiekimo šalys atskirai nebuvo susitarę, todėl sprendžiant klausimą, ar ieškovas, ar atsakovė yra atsakingi už darbų neatlikimą sutartyje nustatytu terminu, būtina nustatyti ar ieškovas, ar atsakovas buvo atsakingi už elektros, vandens ir medžiagų tiekimą. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nesiaiškino.

Iš byloje esančių prekių užsakymo (190 b. l., 1 t.), medžiagų perdavimo-priėmimo aktų (191-193 b. l., 1 t.) matyti, jog prekių ir medžiagų užsakovu, perkant buitinius prietaisus ir statybines prekes, buvo nurodyta J. K.. Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kada buvo atlikti šie užsakymai ir ar medžiagas teikianti bendrovė įvykdė užsakymą laiku. Be to, nėra aišku, ar medžiagų, išvardintų medžiagų perdavimo-priėmimo aktuose (191-194 b. l., 1 t.), įsigijimo poreikis buvo atsiradęs daug anksčiau, nei buvo atliktas užsakymas, ar atvirkščiai, jų poreikis atsirado vėliau ir tik tada buvo atliktas užsakymas, kodėl šių aktų nepasirašė atsakovė J. K., ar būtent šios medžiagos buvo naudojamos ginčo objekte. Kaip matyti iš kitų bylos duomenų, kai kurias medžiagas užsakydavo ir pats ieškovas UAB „Regrista“ (194 b. l., 1 t.). Todėl svarbu nustatyti, ar šiuos užsakymus ieškovas atliko dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, ar dėl to, kad jis pats buvo atsakingas už statybos aprūpinimą medžiagomis. Atitinkamai, yra pagrindas aiškintis, ar ir paties ieškovo veiksmai (neveikimas) galėjo nulemti, jog tam tikrų darbų vykdymas buvo užsitęsęs.

Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu, jog civilinė byla buvo išnagrinėta remiantis tik ieškovo pateiktais įrodymais ir paaiškinimais.

Iš bylos medžiagos (77, 78, 84, 85, 86, 157 b. l., 2 t.) matyti, jog teismas kvietė į teismo posėdį liudytojus D. L. ir L. J., tačiau L. J. nei į vieną posėdį neatvyko, nors jam buvo tinkamai įteikti šaukimai, o D. L. žinomais adresais nepavyko įteikti šaukimo. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolų, pirmosios instancijos teismas 2010 m. liepos 7 d. teismo posėdį atidėjo, nes apie teismo posėdį nepranešta atsakovei (61-62 b. l., 2 t.), 2010 m. lapkričio 5 d. teismo posėdį atidėjo ir žodine protokoline nutartimi nutarė į kitą teismo posėdį kviesti liudytojus, įpareigoti atsakovę patikslinti liudytojos D. L. adresą, kviesti atsakovę (121-128 b. l., 2 t.). Iš atsakovei siųstų ir neįteiktų teismo šaukimų matyti, jog ant jų teismas pažymėjo, jog jos dalyvavimas yra būtinas (51, 65 b. l., 2 t.). Taigi, iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs, jog teisingam bylos išnagrinėjimui būtina apklausti atsakovę ir aukščiau minėtus liudytojus.

2011 m. kovo 3 d. atsakovė pateikė teismui prašymą atidėti 2011 m. kovo 4 d. teismo posėdį, nurodydama, jog ji negali dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime dėl savo sveikatos būklės ir pateikė šią aplinkybę patvirtinantį įrodymą (158-159 b. l., 2 t.), tačiau teismas šio atsakovės prašymo netenkino ir bylą išnagrinėjo iš esmės, išklausęs tik ieškovo pozicijos ir argumentų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog yra būtina apklausti tiek liudytojus, tiek atsakovę, bylą iš esmės išnagrinėjo, jų neapklausęs ir neišnaudojęs visų procesinių galimybių tai padaryti, o taip pat nepašalino byloje esančių rašytinių įrodymų prieštaravimų ir nenustatė reikšmingų, esminių šios bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Kadangi pirmosios instancijos teismui pateiktas atsakovės priešieškinys nebuvo priimtas (82-86 b. l., 1 t.), apeliantės argumentai dėl jos patirtų nuostolių ir negautų pajamų bei netesybų, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šie klausimai nepatenka į ginčo objektą. Taigi, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesprendė atsakovės priešieškinio pagrįstumo ir skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nesiaiškinus ir netyrus šioje nutartyje nurodytų faktinių aplinkybių, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos nevisapusiškai ir neišsamiai. Neatlikus visapusiško tyrimo, ieškinio pagrįstumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 str.). Iš to seka išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo UAB „Regrista“ ieškinys dėl įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo buvo patenkintas, yra priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškovo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, taip pažeidžiant proceso teisės normas, dėl šių pažeidimų liko neatskleista bylos esmė, o pagal pateiktus byloje įrodymus apeliacinės instancijos teisme bylos iš esmės išnagrinėti negalima ir tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, kad apeliacinės instancijos teismui yra apribotos galimybės priimti naujus įrodymus (CPK 314 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad civilinės bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti iš esmės negalima, sprendžia, jog nebuvo pagrindo tenkinti ir atsakovės J. K. prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti šią bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.