Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-316-350/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-21
Bylos Nr.
1S-316-350/2014
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00452-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
Teisėjas Gytis Stasevičius Nr. 1S-316-350/2014
Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00452-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.12.; (S) 2.12.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 21 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei teismo posėdyje išnagrinėjęs M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutarties, kuria laikinai apribotos nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., padarymu. Eismo įvykio metu žuvo žmogus, todėl nukentėjusieji D. P. ir K. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš atsakingo asmens prašo priteisti 488 831,76 Lt dydžio turtinę ir neturtinę žalą (1 t., b.l. 128 – 162). Civilinio ieškinio užtikrinimui nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai D. P. ir K. P. 2014-02-27 pateikė teismui prašymą laikinai apriboti M. B. nuosavybės teises į nekilnojamą turtą (2 t., b.l. 79).

Utenos rajono apylinkės teismas skundžiama 2014-03-03 nutartimi ieškovų prašymą tenkino, laikinai apribodamas M. B. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą, neviršijant pareikštų reikalavimų sumos – 488831, 76 Lt, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. B. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutartį panaikinti. Nesant pagrindo minėtą nutartį naikinti, M. B. prašo laikiną nuosavybės teisių apribojimą nukreipti į turtą, kurio vertė neviršytų 100 000 – 150 000 Lt sumos. Prašymą M. B. grindžia tuo, kad jo vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., ieškovų visa turtinė žala bei 5000 eurų dydžio neturtinė žala turi būti atlyginama draudimo bendrovės lėšomis.

Skunde nurodoma, kad 488 831,76 Lt ieškinio suma yra nepagrįsta, neproporcinga ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, pagal kurią šios kategorijos bylose iš fizinių asmenų priteisiama nuo 20 000 iki 100 000 Lt. M. B. teigia, jog palikus galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutartį, bus sužlugdytas jo asmeninis gyvenimas bei verslas. M. B. nesutinka su teismo išvada, kad gali turtą paslėpti ar perleisti kitiems asmenims. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013 m. birželio mėnesį, tačiau savo nuosavybėje turimą turtą jis nebandė nei paslėpti, nei perleisti kitiems asmenims, nors iki civilinio ieškinio pareiškimo tokią galimybę turėjo. Be to, nusikaltimas, už kurį jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra priskiriamas prie neatsargių nusikaltimą, transporto priemonę vairavo būdamas blaivus. Minėtomis aplinkybėmis M. B. tvirtina, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutartis, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, yra neteisinga, nepagrįsta ir perteklinė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutartis yra teisėta - laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo M. B. turtui pritaikytas pagrįstai, esant įstatymo numatytam pagrindui.

Procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo procesą numato BPK 151 straipsnis. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą arba BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Skundžiama teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. B. pritaikytas, nustačius vieną iš pirmiau minėtų pagrindų – civilinio ieškinio užtikrinimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. kaltinamas nusikalstama veika kelių transporto eismo saugumui, kurios metu žuvo žmogus. Nukentėjusieji asmenys pareiškė 488 831,76 Lt dydžio ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei pateikė teismui prašymą šio ieškinio užtikrinimui laikinai apriboti M. B. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiųjų prašymą, apribojo nuosavybės teises į M. B. priklausantį turtą trijų mėnesių terminui ir neviršijant pareikštų reikalavimų sumos. Taigi, skundo argumentas, jog pritaikytos procesinės prievartos priemonės yra akivaizdžiai perteklinės ir neproporcingos yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

M. B., remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teigia, kad pareikštas ieškinys yra per didelis, dalį jo turėtų atlyginti AB „(duomenys neskelbtini)“, Tačiau apygardos teismas šioje proceso stadijoje nevertina padarytos žalos dydžio - civilinio ieškinio klausimą galutiniu procesiniu sprendimu (nuosprendžiu ar nutartimi) išspręs bylą nagrinėjantis teismas.

M. B. nurodo, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo bus sužlugdytas jo asmeninis gyvenimas bei verslas. Teismas pažymi, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš tiesų pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamybę, tačiau toks nuosavybės teisės suvaržymas yra numatytas įstatyme ir nustačius, jog nuosavybės teisė apribota pagrįstai, yra teisėtas. Beje, teismo nustatyta laikinoji apsaugos priemonė pasireiškia tik draudimu turtą disponuoti (perleisti, parduoti, dovanoti ar kt.), todėl turto saugotoju paskirtas kaltinamasis M. B. turės galimybę šiuo turtu ir naudotis, ir jį valdyti. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje turtas, kurio atžvilgiu turėtų būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė, nekonkretizuotas, teismas įpareigojo surasti turtą ir jį aprašyti nukentėjusiųjų pasirinktą antstolį. Jeigu nuosavybės teisių suvaržymas, t.y. draudimas disponuoti tam tikrą antstolio surastą ir aprašytą turtą trikdys M. B. ūkinę veiklą, jis įstatymų nustatyta tvarka turės galimybę kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės į šį turtą panaikinimo (BPK 151 str. 8 d.)

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą skunde nurodytos aplinkybės - padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jo metu M. B. buvo blaivus - nevertinamos, į jas atsižvelgiama kvalifikuojant veiką.

Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 5 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. B. skundą atmesti.

Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis