Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

T. Ž. kreipėsi į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka, prašydama patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. K. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį. Skundą motyvuoja tuo, kad A. K. T. 2013 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-712-730/2013, kuriame nurodė T. Ž. įžeidžiančią ir šmeižiančią informaciją, be to, šią informaciją paskleidė viešai, minėtą apeliacinį skundą išsiuntusi Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkei, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui bei kitiems pareigūnams ir valstybės tarnautojams. Be to, A.K. T. neteisėtai rinko privataus pobūdžio informaciją apie pareiškėjos T. Ž. ir jos šeimos narius gyvenimą ir šią informaciją atskleidė tretiesiems asmenims. Skunde cituojami A. T. apeliacinio skundo teiginiai : „Darbuotojai R. P. ir B. K. gaudami iš apvogtos ir nualintos įmonės dėl T. Ž. veiksmų po pusę etato suprato, kad jei įmonės veikla sustabdyta dėl nemokumo, o teisėja E. K. dar nori pinigų T. Ž., ėmiausi darbo, kuris duos rimtų vaisių...", „ ar T. Ž. nepiktnaudžiavo teisine nemokama advokato pagalba, kai eina jau baudos? Už advokatus už melagingą deklaraciją ?", „Ar gaudavo D. B. ir T. Ž. į vokišką banką po 500 eurų iš apgauto vokiečio, kuriam skundėsi, kad bute nėra elektros, kai tuo tarpu iš kompiuterio buvo siunčiamos mano adresu šmeižiški įžeidimai, su lentele ant krūtinės (Genus)", "Ar gaudavo D. B. ir T. Ž. po 300 eurų alimentų iš vokiečio ?", „Ar algalapiuose T. Ž. parašai ar ne?", "Kodėl teisėja slepia T. Ž. nėštumus ir sirgimo fiktyvių pažymų tikrumą, kodėl?", "Teismo byloje pridėta E. O. paaiškinimas..., kad net neįtarė, kad T. Ž. galėjo eiti į darbą, nes slapstėsi, o vežiojo S. G. rašė T. Ž. skundus ir visus pralaimėjo visose bylose, nes pats buvo terorizuojamas, D. B. kai norėjo atsiimti savo dokumentus labai ilgai teko pavargti „žmogus gavo atidirbti vežiodamas kol atgavo savo dokumentus, o po to naktimis skambindavo, kad reikia kranus taisyti ir t.t.", kas pareiškėjos manymu yra prasimanyta ir yra jos tyčinis ir jos nepilnametės dukros įžūlus šmeižimas bei įžeidimas. Tuo A.K. T. stengėsi ją apjuodinti, padaryti jai žalą, paveikti teismą bei teisėjus, nes tokiais metodais teismui brukama žinia, esą sistemingai ji daro pravaikštas, neateidavo į darbą, nedirbo, kad yra apgavikė, kas yra melas, prasimanyta informacija ir jos asmens tyčinis įžeidimas bei šmeižimas. Tokiais savo neteisėtais veiksmais A.K. T. tyčia rinko informaciją apie pareiškėjos privatų gyvenimą, alimentus iš buvusio vyro ir apie vaiką, neteisėtai sekė, šnipinėjo, neteisėtai slapta rinko duomenis apie pareiškėjos privatų gyvenimą, tuo pažeidė teisę į privatumą, tyčia atskleidė pašaliniams asmenims neteisingą informaciją įmonės darbuotojams, teismui, teismo darbuotojams, pareigūnams ir net neapibrėžtam pašalinių asmenų ratui klaidingą, prasimanytą informaciją apie jos privatų gyvenimą, kuris saugomas įstatymu. Skunde nurodoma, kad ji sąžiningai ir kruopščiai dirbo UAB " S. S." administratorės pareigose nuo 2012-04-13 iki 2012-09-28, už savo darbą iš darbdavio negaunant iki šiol net 0,5 numatyto minimalaus atlyginimo, t.y. dirbant 4 val. per dieną, kaip buvo numatyta darbo sutartyje, savo darbo funkcijas pagal darbdavio reikalavimą ji atlikdavo name. Visa informacija yra civilinėje byloje Nr.2-712-730/2013. Dėl A.K. T. padarytų nusikalstamų veikų pareiškėja T. Ž. buvo pažeminta, patyrė stresą, fizinį skausmą, patyrė dvasinių ir moralinių išgyvenimų, padaryta žala jos sveikatai.

Šalies argumentai

T. Ž. prašo patraukti A. K. T. baudžiamojo atsskomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1d., 155 str. 1d., 168 str. 1d., tai pagal tris nusikalstamas veikas – šmeižimą, įžeidimą ir neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ir panaudojimą. Iš skundo turinio nėra aišku, kokie konkrečiai A. T. teiginiai 2013-12-10 apeliaciniame skunde yra žinomai melagingi prasimanymai, žeminantys pareiškėjos garbę ir orumą, o kurie yra įžeidžiantys, kuo pasireiškė pareiškėjos įžeidimas, nes tai yra esminiai nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str., įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Nuomonė yra subjektyvus kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonė nelaikoma žinia, tačiau ji turi remtis faktais. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Įžeidimas žodžiu ar raštu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, savybes. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vetinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad asmens garbę ir orumą gina ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, bet ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, jog pagal LR Civilinio kodekso antrosios knygos 2.24 straipsnio “Asmens garbės ir orumo gynimas“ 9 dalies nuostatas, teismo proceso dalyviai už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.

Be to, T. Ž. prašo patraukti A.K. T. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 168 str. 1 dalį, tai yra kaltinant A.K. T. neteisėtai renkant informaciją apie pareiškėjos ir jos šeimos narių privatų gyvenimą bei šią informaciją panaudojus. LR BK 168 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose numatytą veiką. Taigi, norint patraukti asmenį atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina, kad informacija apie žmogaus privatų gyvenimą būtų sužinota dėl jo tarnybos ar profesijos arba atliekant laikiną užduotį, arba surinkta darant šio kodekso 165–167 straipsniuose numatytas veikas. Iš pateikto skundo neaišku, kaip informacija apie nukentėjusiosios ir jos šeimos narių asmeninį gyvenimą pateko kitiems asmenims, šiuo atveju A.K. T., ar tai buvo daryta neteisėtai renkant informaciją apie privatų asmens gyvenimą (BK 167 str.), dėl ko turėtų būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, ar kitokiu BK 168 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytu būdu.