Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., teistas 2012-12-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 3 d. trijų mėnesių viešųjų darbų bausme, 2013-03-18 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 10 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. 2014 m. balandžio 11 d., apie 23 val. prie alaus baro pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) m., konflikto metu kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. B. į dešinį smilkinį ir nosį, padarydamas odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje bei nosies sumušimą ir suduotais smūgiais pargriaudamas A. B. ant žemės, dėl ko nukentėjusysis krisdamas patyrė atvirą kairio blauzdikaulio lūžimą, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą.

Kaltinamasis J. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. balandžio 11 d. buvo draugo T. D. gimtadienis ir jis kartu su T. D. ir G. J. atvyko į (duomenys neskelbtini) miesto centre esantį alaus barą ir pasveikino draugą su gimtadieniu. Draugai vartojo alkoholį, o jis negėrė. Po kažkiek laiko į barą atėjo E. R.. Ji bare buvo apie 10-15 minučių ir bendravo su aplinkiniais. Kažkuriuo metu E. R. užsiminė, kad ji atvažiavo su A. B.. A. B. anksčiau gyveno su jo motina ir ją buvo sumušęs, todėl jis išėjo į lauką pasiaiškinti su A. B.. A. B. sutiko baro tarpduryje. Su A. B. susiginčijo, susistumdė. A. B. ant jo puolė ir jam norėjo suduoti smūgį, todėl jis gindamasis A. B. sudavė vieną smūgį atgal. A. B. nuo jo suduoto smūgio nugriuvo, tačiau remdamasis į barą atsistojo. Daugiau su A. B. nebendravo ir išėjo į namus. Po to jį pakeliui iki namų pavežė G. J. draugė. Būnant namuose iš brolio I. Ž. sužinojo, kad A. B. lūžo koja ir jis yra ligoninėje. Pagalvojo, kad A. B. susižalojo dėl jo suduoto smūgio, tačiau, kadangi buvo išsigandęs į ligoninę nevažiavo. Kitą dieną nuvažiavo pas A. B. į ligoninę Panevėžyje ir jo atsiprašė. A. B. jam atleido. Iš esmės pripažįsta, kad A. B. susižalojo koją dėl jo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta:

Nukentėjusiojo A. B. parodymais. Jis parodė, kad 2014 m. balandžio 11 d. po 22 val. kartu su E. R., kuris vairavo automobilį, ir E. R. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miesto centre esančią aludę nusipirkti cigarečių. E. R. nuėjo į aludę, o jie jos laukė automobilyje. Praėjus 5-10 minučių ir nesulaukiant E. R., galvodamas, kad gal jai kas nors atsitiko, ėjo jos ieškoti. Nuo pagrindinės gatvės įėjus į skersgatvį ir paėjus apie 10 metrų link alaus baro, susitiko J. Ž., kuris ėjo tiesiai link jo. Prie jo priėjęs J. Ž. iš karto jam sudavė du smūgius ranka į galvą. Nuo smūgių prarado sąmonę ir kas vyko toliau nepamena. Kai sąmonę atgavo J. Ž. šalia jo nebebuvo, o prie jo buvo priėjusi E. R. ir dar lygtai matė E. R.. Atgavęs sąmonę taip pat pajuto didelį skausmą kairiojoje kojoje ir pamatė kojos atvirą lūžį. Kaip lūžo koja nesuprato, nes buvo be sąmonės. Ten šalia buvo tik neaukštas bordiūras. E. R. iškvietė greitąją ir jį išvežė į ligoninę. Jį pristačius į ligoninę buvo atėjęs J. Ž. brolis I. Ž., kuris prašė „ant J. Ž.“ nerašyti pareiškimo. I. Ž. nieko nepasakė, nes jautė didelį skausmą. Tą pačią dieną jį išvežė į Panevėžio ligoninę ir ten jį operavo. Po dienos ar dviejų dienų pas jį į ligoninę Panevėžyje buvo atvykęs J. Ž., kuris prašė nerašyti pareiškimo, prašė atleisti, atsiprašinėjo, kad sulaužė koją, kad kvailai pasielgė. Iš J. Ž. gavo 400 Lt, todėl juos vertina kaip žalos atlyginimą ir prašo juos įskaityti į prašomą priteisti turtinę žalą.

Liudytojos E. U. (buvusios R.) parodymais. Ji parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, pas ją atvažiavo motinos draugas A. B. ir jie su E. vairuojamu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį barą nusipirkti cigarečių. A. B. tą vakarą buvo truputį gėręs alkoholio. Atvažiavus, ji viena nuėjo į barą, o A. B. su E. pasiliko automobilyje. Bare susitiko pažįstamus T. D., J. Ž. ir G. Kai T. D. paklausė su kuo ji atvažiavo, ji atsakė, kad su A. B.. J. Ž. tai išgirdęs išbėgo iš baro į lauką. Ji dar pabuvusi keletą minučių bare kartu su T. D. ir G. taip pat išėjo į lauką. Lauke baro kieme pamatė ant žemės sėdintį A. B.. Panašiai penkių žingsnių atstume nuo A. B. pamatė J. Ž.. Daugiau kitų žmonių aplink nematė. Priėjus prie A. B. šis dejavo, kad jam skauda koją. Tuo pat metu pamatė atvirą kojos kaulo lūžį. A. B. sakė, kad J. Ž. jam trenkė į koją ir sudavė dar daugiau smūgių. Žinojo, kad A. B. su J. Ž. konfliktavo iš anksčiau. Ji kvietė greitąją ir tuo pačiu matė, kad J. Ž. su T. D. ir G. išvažiavo. Sulaukus greitosios kartu su A. B. važiavo į ligoninė priėmimą. Tuomet taip pat pastebėjo nubrozdintą A. B. veidą. Kai ji buvo ligoninės priėmimo skyriuje, į ligoninę atvažiavo J. Ž. brolis I. Ž., kuris priėjęs prie A. B. prašė nerašyti pareiškimo ir nekaltinti J. Ž., žadėjo atsilyginti.

Liudytojo E. R. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną, vakare, pažįstamas A. B. paprašė pavežti iki baro nusipirkti cigarečių. Jis tuomet buvo kartu su tėvu E. R. ir su tėvo automobiliu „Audi“ A. B. kartu su E. R. pavežė iki (duomenys neskelbtini) miesto centre esančio baro. Sustojus ant pagrindinės gatvės E. R. išėjo pirkti cigarečių, o jie visi pasiliko automobilyje. Kai panašiai po 10 minučių E. R. negrįžo, A. B. išėjo jos ieškoti. A. B. išėjus panašiai po 5 minučių skersgatvyje vedančiame link baro išgirdo triukšmą, lyg kažkas ant kažko šaukė, todėl ėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Nuėjęs į kiemelį, esantį prie baro, pamatė ant žemės gulintį A. B.. Prie A. B. pamatė E. R.. Dar lygtai netoliese matė ir J. Ž., kuris greit pasišalino. Toje vietoje buvo ganėtinai tamsu. Ant A. B. matėsi kraujo. A. B. visuomet gulėjo, atsistoti negalėjo. Tuomet kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir atvykę medikai pasakė, kad A. B. kažkas blogai su koja. A. B. pristačius į ligoninę sužinojo, kad jam yra lūžusi koja.

Liudytojo T. D. parodymais. Ji parodė, kad 2014 m. balandžio 11 d. vakare, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame alaus bare jis baliavojo kartu su draugais J. Ž. ir G. J.. Išgėrė šiek tiek degtinės. Kažkuriuo metu pamatė, kad į barą užėjo pažįstama E. R.. Su ja pradėjo bendrauti, paklausė su kuo ji atvyko. Kai E. R. pasakė, kad atvyko kartu su A. B., tai išgirdęs J. Ž. išėjo iš baro. Panašiai po 5 minučių iš baro išėjo ir jis. Pamatė, kad lauke, šiek tiek toliau nuo baro, ant žemės gulėjo A. B., o šalia jo, panašiai metro atstumu, stovėjo J. Ž. ir kažką kalbėjo bei girdėjo kaip šaukė „koks aš tau gaidys“. Pagalvojo, kad jie susimušė, todėl A. B. ir guli, tačiau jokių muštynių nematė. Daugiau aplink nieko nebuvo. Tuomet G. J. paskambino savo draugei ir jai atvažiavus ji juos parvežė į namus. Apie tai, kad tarp J. Ž. ir A. B. konfliktiniai santykiai žinojo, girdėjo, kad A. B. mušė J. Ž. motiną.

Liudytojo G. J. parodymais. Jis parodė, kad 2014 m. balandžio 11 d. apie 19 val. kartu su J. Ž. ir T. D. nuėjo į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. Ten išgėrė šiek tiek alaus. J. Ž. negėrė. Apie 22 val. į barą atėjo E. R.. Pastebėjo, kad ji kalbėjosi su T. D. ir J. Ž.. Pokalbio metu J. Ž. išėjo į lauką. Po keleto minučių jiems taip pat išėjus į lauką pamatė prie įvažiavimo gulintį žmogų – A. B.. Prie jo kitų asmenų nematė. E. R. pribėgo prie A. B. ir šaukė, kad iškvies policiją. Kadangi tuo metu baras užsidarinėjo, todėl paskambino savo draugei, kuri atvažiavusi jį su T. D. parvežė namo. Važiuojant jam paskambino J. Ž., kurį važiuodami pakeliui, taip pat paėmė ir parvežė namo. Vežant J. Ž. į namus jis buvo užsiminęs, kad aiškinosi santykius su A. B., su juo susistumdė. Iš J. Ž. žodžių suprato, kad jis sumušė A. B..

Liudytojos D. Š. parodymais. Ji parodė, kad 2014 m. balandžio 11 d. vėlai vakare jai paskambino draugas G. J. ir paprašė parvežti namo. Ji atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mieste esančio (duomenys neskelbtini) pastato ir paėmė G. J. ir T. D.. Dar kažkiek pavažiavę pakeliui paėmė ir J. Ž.. Apie jokį konfliktą prie jos niekas nekalbėjo. Po to dar kažkas prašė nuvežti J. Ž. brolį iki Rokiškio ligoninės priėmimo skyriaus. Kai nuvežė į priėmimo skyrių J. Ž. brolis ten nuėjo vienas, o kai sugrįžo pasakė, kad lūžo koja. Kam lūžo koja, kas atsitiko ir dėl ko, prie jos niekas nekalbėjo.

Liudytojo I. Ž. parodymais. Jis parodė, kad panašiai prieš metus, tikslios datos nepamena, jam būnant namuose jam paskambino patėvis A. B. ir pasakė, kad jam lūžo koja. Neužilgo į namus sugrįžo brolis J. Ž., kuris taip pat pasakė, kad A. B. ligoninėje. Tuomet jis nusprendė nuvažiuoti iki ligoninės. Iki ligoninės jį nuvežė J. Ž. draugai. Ligoninėje jam A. B. pasakė, kad jam lūžo koja. Kojos lūžimo aplinkybių nepasakojo.

Liudytojos J. B. parodymais. Ji parodė, kad ji su A. B. gyveno apie 15 metu, turi bendrą vaiką. Pastaruoju metu jų santykiai buvo pašliję, dėl buitinių konfliktų buvo kviečiama policija, buvo pradėtas skyrybų procesas. Apie tai žinojo ir jos sūnus J. Ž.. Kitą dieną po įvykio ji skambino A. B., kuris sakė, kad yra ligoninėje ir, kad jam sulaužyta koja. Jis sakė, kad buvo susitikęs su J. Ž., kad su juo įvyko konfliktas, tačiau, kad jam koją sulaužė J. Ž. nesakė. Su J. Ž. ji taip pat kalbėjo apie šį įvykį. J. Ž. taip pat jai minėjo, kad kažkur prie(duomenys neskelbtini) susistumdė su A. B..

Liudytojos J. K. parodymais. Ji parodė, kad kaip policijos pareigūnė dirbo operatyvinėje grupėje ir įvykio dieną apie 23 val. gavo pranešimą, kad į ligoninės priėmimo skyrių pristatytas A. B. su sulaužyta koja. Nuvykus į priėmimo skyrių su A. B. pabendrauti nepavyko, nes jis buvo nelabai sąmoningas. Su A. B. buvusi E. R. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje A. B. buvo sumuštas. Ji minėjo J. Ž. ir T. D. pavardes, tačiau konkrečių įvykio aplinkybių nenupasakojo. Kadangi konkrečios įvykio vietos nežinojo, todėl įvykio vietos apžiūrą atliko tik remdamasi E. R. paaiškinimais.

Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapu, kuriame nurodyta, kad 2014-04-11 23.10 val. į Rokiškio ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas A. B., kuriam diagnozuotas atviras kairio blauzdikaulio lūžis. Skiltyje „Traumos aplinkybės“ nurodyta, kad A. B. buvo sumuštas iš matymo pažįstamo asmens (tomas 1, b. l. 23).

Teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad A. B. nustatytas atviras kairio blauzdikaulio lūžis, odos nubrozdinimas dešiniame smilkinyje, nosies sumušimas. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Radiologinio tyrimo metu diagnozuotas kairio blauzdikaulio spiralinis lūžis. Esant tokiam lūžio pobūdžiui tikėtina, kad lūžis galėjo įvykti nuo stipraus kojos sukamojo judesio esant pėdai fiksuotoje padėtyje, tai yra ne nuo tiesioginio traumavimo į lūžio sritį. Dėl atviro kairio blauzdikaulio lūžio A. B. sveikata sutrikdyta sunkiai (tomas 1, b. l. 26, 28 ).

Apibendrinant išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje iš esmės nustatytos aplinkybės ir jas pripažįsta tiek J. Ž., tiek A. B., kad 2014-04-11 apie 23 val. J. Ž. norėdamas išsiaiškinti jo motinos galimas sumušimo aplinkybes, išėjęs iš baro, priėjo prie A. B., buvusio lauke, ir jam sudavė smūgius ranka į galvą. Nors J. Ž. nurodo sudavęs vieną smūgį A. B., tačiau A. B. nurodė, kad jam J. Ž. sudavė du smūgius į galvą. Teismas tiki A. B. nurodytu patirtų smūgių skaičiumi, nes jo parodymus patvirtina ir specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, kad A. B. nustatyti sužalojimai - odos nubrozdinimas dešiniame smilkinyje, nosies sumušimas, tai yra dviejose skirtingose galvos vietose ir pagal specialisto paaiškinimus jie padaryti ne mažiau kaip dviejų smūgių pasėkoje.

Taip pat, teismo vidiniu įsitikinimu, laikytina nustatytu ir įrodytu, kad nuo J. Ž. suduotų smūgių A. B. praradęs ligsvarą bei galimai netekęs sąmonės ar praradęs orientaciją, krito ant žemės, ko pasėkoje patyrė atvirą kairio blauzdikaulio lūžį. Tikėtina, kad J. Ž. smūgiai A. B. į galvą buvo pakankamai stiprūs, vienas iš jų suduotas į dešinį smilkinį, dėl ko A. B. kūnas krisdamas ant žemės sukėsi, o jo kairė koja buvo likusi fiksuotoje padėtyje ir tokiu būdu įvyko atviras kairio blauzdikaulio lūžis. Teismo nuomone tokį teiginį bei išvadą patvirtina ir papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytas teismo medicinos eksperto teiginys, kad esant tokiam lūžio pobūdžiui (diagnozuotas kairio blauzdikaulio spiralinis lūžis) tikėtina, kad lūžis galėjo įvykti nuo stipraus kojos sukamojo judesio esant pėdai fiksuotoje padėtyje, tai yra ne nuo tiesioginio traumavimo į lūžio sritį.

Nors A. B. dėl nuo patirtų smūgių ir prarastos sąmonės kojos lūžio aplinkybių nepamena, tačiau pamena, kad jam sudavė smūgius į galvą būtent J. Ž., o šalia kitų asmenų nebuvo. Taip pat pamena, kad kai jis, gulėdamas ant žemės, atgavo sąmonę, šalia jo jau buvo tik su juo atvykę draugai E. R. ir E. R.. Liudytojai E. U. (buvusi R.), T. D. patvirtino aplinkybę, kad už keleto minučių po to kai į lauką išėjo J. Ž., sužinojęs, kad prie baro gali būti A. B., jie taip pat išėjo į lauką ir pamatė prie gulinčio A. B. J. Ž.. Kitų asmenų prie A. B. nebuvo. Iš to seka, kad tik nuo J. Ž. pavartotų smurtinių veiksmų, sužalojimus patyrė A. B.. Teisminio nagrinėjimo iškelta versija, kad A. B. galėjo būdamas neblaivus pagriūti ant žemės ir susižaloti pats, teismo nuomone, atmestina, nes tam prieštarauja jau paminėtos specialisto išvadoje nurodytos A. B. patirtos traumos aplinkybės ir mechanizmas.

Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad A. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra atvirą kairio blauzdikaulio lūžį patyrė ne nuo tiesioginio J. Ž. smūgio į kairę koją, o nuo J. Ž. smurtinių veiksmų – suduotų smūgių į galvą, kas sąlygojo A. B. kritimą ant žemės bei patirtą atvirą kairio blauzdikaulio lūžį. Iš to seka, kad J. Ž. veiksmai (smūgių sudavimas) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis (A. B. patirtu kojos kaulo lūžiu). J. Ž. veiksmai pasireiškė netiesiogine tyčia, tai yra J. Ž. tyčia suduodamas smūgius A. B. į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą, privalėjo suvokti pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (bet kokio sunkumo sveikatos sutrikdymas A. B.) ir nors tikėtina, kad jis sunkesnių padarinių, tai yra padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo A. B. nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais, teismas laiko įrodytu, kad J. Ž. 2014 m. balandžio 11 d., apie 23 val. prie alaus baro pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) m., konflikto metu kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. B. į dešinį smilkinį ir nosį, padarydamas odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje bei nosies sumušimą ir suduotais smūgiais pargriaudamas A. B. ant žemės, dėl ko nukentėjusysis krisdamas patyrė atvirą kairio blauzdikaulio lūžimą, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą, todėl tokia J. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

J. Ž. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Parenkant straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį J. Ž., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, šį nusikaltimą padarė esant netiesioginės tyčios formai, kas, teismo nuomone, šiek tiek mažina padarytos veikos pavojingumą, J. Ž. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, J. Ž. kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai (praeityje baustas administracine tvarka, taip pat nurodyta, kad praeityje teistas, tačiau teistas 2012-12-03 už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 str. 3 d. padarymą, kas pagal šiuo metu galiojančią BK 190 str. 1 d. redakciją nebelaikytina nusikalstama veika). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis J. Ž. skirtinas bausmės dydis mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

J. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo procese buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2015-03-16 14.35 val. (tomas 2, b. l. 39-40) iki šiol, tai yra iki 2015-04-10, todėl šis jo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę (BK 66 str.)

Kaip minėta J. Ž. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, tačiau jį padarė esant netiesioginės tyčios formai, laikytina, kad jis anksčiau neteistas, tik vieną kartą baustas administracine tvarka. Nors savo kaltės J. Ž. pilnai ir nepripažįsta, tačiau esmines veikos padarymo aplinkybes nurodė, jis nukentėjusiojo atsiprašė, iki suėmimo buvo įsidarbinęs, dalis turtinės žalos nukentėjusiajam atlyginta. Išdėstytos aplinkybės rodo į tai, kad J. Ž. nėra linkęs sistemingai nusikalsti ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o jos vykdymą atidedant ir J. Ž. paskiriant įpareigojimus ar poveikio priemones, kurios darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ateityje (BK 75 str. 1 d.).

Byloje ieškinį dėl 155 eurų turtinės ir 14481 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškė A. B..

Prašoma priteisti turtinė žala grindžiama tuo, kad dėl patirto sužalojimo A. B. turėjo 30 eurų išlaidų perkant kurą kelionei į gydymosi įstaigas bei į teisėsaugos institucijas, taip pat turėjo 125 eurus išlaidų perkant medikamentus. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. B. ne vieną kartą vyko į gydymo įstaigas, dėl atliekamo tyrimo vyko į teisėsaugos institucijas, todėl tikėtina, kad turėjo ne mažesnes nei 30 eurų išlaidų kurui. A. B. gydydamasis sužalojimus pirko vaistus. Iš pateiktų kvitų matyti, kad išlaidos vaistams sudarė 431,81 litų, tai yra 125,06 eurų (vaistų pirkimo kvitai pridedami). Teismas laiko, kad A. B. nurodytas išlaidas patyrė dėl J. Ž. prieš jį panaudotų nusikalstamų veiksmų, todėl J. Ž. ir yra atsakingas už šią padarytą žalą. A. B. reikalavimas atlyginti jam padarytą turtinę žalą yra pagrįstas pateikiamais dokumentais, todėl laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. pareiškė, kad jam dalis turtinės žalos, tai yra 400 Lt atlyginta ir šiai daliai prašomos priteisti turtinės žalos dydį mažina, todėl jo prašoma priteisti turtinė žala mažintina 115,85 eurų (400 Lt) suma.

Vertinant A. B. prašomą priteisti neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. dėl jam J. Ž. padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, jis buvo sužalotas ir jis dėl to patyrė nepatogumus, nes buvo gydomas, kreipėsi pas gydytojus, patyrė pergyvenimus, pažeminimą bei stresą, todėl tai vertintina kaip J. Ž. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas netiesioginės tyčios forma. Šis A. B. sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas pažeidžiamiausioje žmogaus kūno vietoje ir nebuvo susijęs su negrįžtamu kūno funkcijų netekimu. Fizinis smurtas ir sužalojimo padarymas buvo momentinis ir nebuvo susijęs su daugybinių kūno sužalojimų padarymu A. B.. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. B. gydymasis buvo pakankamai ilgalaikis ir komplikuotas, kas jam sukėlė didesnius išgyvenimu bei nepatogumus. Teismas, įvertindamas veikos padarymo aplinkybes, išdėstytus argumentus ir motyvus dėl neturtinės žalos, mano, kad A. B. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas.

Byloje ieškinį dėl 766,81 Eur (2647,64 Lt) turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa (atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015-01-01 Lietuvos piniginiu vienetu tapo euras, todėl ieškinio suma konvertuota į Lietuvos nacionalinę valiutą – eurą, santykiu 3,4528). Ieškinys reiškiamas dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų A. B. buvo gydomas ir jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos už 766,81 Eur (2647,64 Lt) sumą. Šią sumą patvirtina prie ieškinio pridėti suteiktų paslaugų įkainiai ir paskaičiavimai. A. B. gydymas buvo apmokėtas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurias administruoja teritorinės ligonių kasos. Kadangi byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį reikėjo gydyti dėl kaltinamojo J. Ž. nusikalstamų veiksmų, todėl laikytina, kad jis šią žalą ir padarė bei yra už ją atsakingas. Iš to seka, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

A. B. taip pat prašo priteisti atstovavimo išlaidas. Iš byloje pateiktų dokumentų žinoma, kad A. B. šioje byloje atstovavo jo įgaliotas atstovas advokatas I. Ruželė. Nukentėjusysis už šias atstovavimo paslaugas atstovui sumokėjo 750 eurų (pinigų priėmimo kvitas 2015-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi šios nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su J. Ž. nusikalstamų veiksmų tyrimu, todėl jos išeiškotinos iš J. Ž. nukentėjusiajam (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (3,70 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnis, 105 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nuspren d ė:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į J. Ž. paskirtą bausmę įskaityti jo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2015-03-16 14.35 val. iki šiol, tai yra iki 2015-04-10 (25 suėmimo dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 3 dalimi, J. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. Ž.: mėnesio laikotarpyje pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; dviejų metų laikotarpyje kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. J. Ž. taip pat skirti BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant J. Ž. per tris mėnesius atlikti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir J. Ž. paleisti teismo posėdžių salėje, o kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,15 Eur (trisdešimt devynis eurus 15 ct) turtinės žalos atlyginimo, 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų;

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a.1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679) 766,81 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 81 ct) (2647,64 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

Valstybei 3,7 Eur (tris eurus 70 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.