Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. A., A. S., tretieji asmenys S. S., A. S., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-22-630/2024 medžiagos nustatyta, kad:

„Liudytojas G. P. parodė, kad pagal skelbimą rado telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“ ir paskambino, atvažiavo dviese su traliuku, sakė, kad iš (duomenys neskelbtini), vienas iš jų supildė pirkimo–pardavimo deklaraciją, jie patys pildė, užsikrovė automobilį ir išsivežė. Jis nepatikrino pirkėjo dokumentų, nes mašiną pardavė kaip metalo laužą. Dabar neatpažintų tų asmenų.

Teisėja pagarsina liudytojo G. P. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 5-6). Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pardavinėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susiskambino pagal skelbimą, atvažiavo du vyrai su nedideliu tralu iki 3,5 tonos, geltonos spalvos kabina. Šių vyrų nepažinojo, matė pirmą kartą. Jo namų kieme vienas iš tų vyrų užpildė pirkimo–pardavimo sutartį, sutartyje jis užrašė, kad pirkėjas yra S. S.. Šis vyras pilnai pildė sutartį nuo pradžios iki galo. Jis gavęs sutartį, pardavė automobilį ir jie užtempę automobilį ant tralo išvažiavo. Vyras, kuris pildė sutartį, buvo apie 30-35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, jis šio asmens neatsimena, jo dabar neatpažintų. O vyro, kuris vairavo tralą visiškai neatsimena, nes su juo mažiau bendravo. Asmuo, kuris pildė sutartį jokio savo asmens dokumento nebuvo išsiėmęs, kaip minėjo abu pasirašė vietoje pildant sutartį. Liudytojas G. P. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi (t. 11, b. l. 12-13).

Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš (duomenys neskelbtini), išmainė į kitą jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentus pildė, bet Regitroje neįregistravo. Po to tą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) su kažkuo taip pat mainė, vėliau sužinojo, kad tas „(duomenys neskelbtini)“ pateko į avariją (t. 11, b. l. 89).

Liudytojas E. K. parodė, kad neprisimena aplinkybių dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo. Teisėja pagarsina liudytojo E. K. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 15-16). Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neatsimena aplinkybių kada ir iš kur įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažįsta A. S. iš internetinio puslapio, su juo susipažino grupėje, kurioje keičiamasi automobiliais. Su minėtu asmeniu yra mainęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas E. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingai ir papildomai parodė, kad iš tikrųjų susikeitė su A. S. automobiliais. Nei V. A. nei A. S. nepažįsta (t. 11, b. l. 88-89).

VĮ ,,Regitra“ pateikė automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, sudarytą tarp pardavėjo G. P. ir pirkėjo S. S. 2019 m. rugpjūčio 1 d. 17.00 val. (t. 5, b. l. 9, sutarties originalas pateiktas teismo posėdžio metu (t. 11, pridėtas kaip atskiras dokumentas)).“ (Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1 -22-630/2023, 29 epizodas, 32 – 33 nuosprendžio lapai).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. A. pripažino, kad pirko automobilį (duomenys neskelbtini) iš G. P. ir rašė pirkimo – pardavimo sutartį, buvo su kažkuo kartu atvykęs, neprisimena, ar su A. S.. A. S. nurodytų aplinkybių nepripažino.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme apklaustas nukentėjęs asmuo S. S. patvirtino, kad tokios transporto priemonės nėra turėjęs.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-jo poskyrio vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinė teisena dėl 2020 m. gegužės 23 d. eismo įvykio nutraukta, kadangi pasibaigė administracinio teisęs pažeidimo nuobaudos terminas, pagal turimus duomenis konstatuota, kad automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinti automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini)Tiesioginiai eismo įvykio savininkai nenustatyti (neatpažinti), tikslūs transporto priemonės savininkai nenustatyti.

2020 m. liepos 8 d. draudimo įmonė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 2 771,88 Eur žalos atlyginimo, kuriuos ieškovas draudimo įmonei kompensavo 2020 m. rugsėjo 18 d. Ginčo dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nėra.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kas atsakingas už 2020 m. gegužės 23 d. transporto priemone (duomenys neskelbtini), valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, arba, kas neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 23 straipsnyje įtvirtinta teisė reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 270 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30d. nutartis byloje Nr. 3K-3-382/2009).

TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010).

TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovas, kompensavęs tretiesiems asmenims draudimo išmokas už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis).

Transporto priemonės priskiriamos padidinto pavojaus šaltinių. Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta kitoms transporto priemonėms. Transporto priemonės taip pat yra registruojamos specialiame registre, kurį tvarko valstybės įmonė „Regitra“. Ir ši aplinkybė tik patvirtina, kokia atsakomybė tenka transporto priemonių savininkams ir valdytojams. Naudodami, valdydami ir disponuodami transporto priemonėmis jie privalo elgtis itin atidžiai, laikytis įstatymo reikalavimų ir nustatytos tvarkos. Sutartims dėl transporto priemonių perleidimo taip pat yra nustatyta speciali tvarka, sutartys turi būti registruojamos, perleidus (pardavus) transporto priemonę, pirkimo pardavimo sutartį gali įregistruoti tiek perleidęs asmuo (pardavėjas), tiek įgijėjas (pirkėjas). Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju aiškiai ir neginčijamai nustatyta, kad G. P. pardavė savo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) kaip jis pats nurodė, į metalo laužą, sutartį S. S. vardu surašė V. A.. Kaip vėliau paaiškėjo, sutartis buvo suklastota, o V. A. ir A. S. dėl to nuteisti. Atsakovai nepateikė teismui jokių įtikinamų, neginčijamų ir abejonių nekeliančių įrodymų dėl transporto priemonės perleidimo kitiems asmenims, pavyzdžiui pirkimo pardavimo sutarties. Pagal suklastotą dokumentą įgydami transporto priemonę atsakovai elgėsi itin nesąžiningai, kas sudarė pagrindą susidaryti esamai situacijai. V. A. ir A. S. elgesys dėl transporto priemonės naudojimo, valdymo ir disponavimo vertintinas kaip nerūpestingas ir neatsakingas. Taip nederėtų elgtis jokiam transporto priemonės valdytojui. Nagrinėjamu atveju, ne valstybės institucijos, o būtent atsakovai, galėjo ir turėjo nurodyti atsakingus asmenis. Priešingu atveju galima daryti išvadą, kad iki eismo įvykio dienos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojai buvo atsakovai V. A. ir A. S..

Atsižvelgiant į tai kas aukščiau yra išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka iš atsakovų yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ir iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteistina 2 771.85 Eur suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Patikslintas ieškinys atsakovų atžvilgiu priimtas 2024 m. sausio 18 d., kai ieškovui atsirado teisė reikšti reikalavimą atsakovams. Ieškovo prašymu, iš atsakovų priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos (2 771,85 Eur) nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šioje byloje susidarė 60,86 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, didžiąja dalimi dėl teismo šaukimų siuntimo trečiajam asmeniui, kuris į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas atsakovų prašymu. Todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovų valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovų V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), solidariai ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 2 771,85 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 85 ct) nuostolių atlyginimui regreso teise ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 771,85 Eur) nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos 2024 m. sausio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, iš kiekvieno po 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą).

Priteisti iš atsakovų V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis valstybės naudai 60,86 Eur (šešiasdešimt eurų 86 ct), po 30,43 Eur (trisdešimt eurų 43 ct) iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimui.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5662

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiajam komisariatui administracinės teisenos pagal (duomenys neskelbtini) medžiagą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.