Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arisanda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti civilinėje byloje Nr. e2-679-372/2015 pagal ieškovės AAS „Baltikums“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arisanda“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Dovirma“ dėl piniginių lėšų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arisanda“ priešieškinį ieškovei AAS „Baltikums“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė UAB „Arisanda“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015-12-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertina trūkumų šalinimo instituto nagrinėjamoje byloje taikymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismui įpareigojus apeliantę apmokėti jos paduodamą apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu ir sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui.

Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus - taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 str.). Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015).

CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinį skundą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliantė apeliaciniu skundu ginčija sprendimą pilna apimtimi, todėl ji turi mokėti tokį žyminį mokestį, koks buvo sumokėtas už ieškinį, t. y. 1 820 Eur. Apeliantė atskirajame skunde kelia klausimą dėl ginčo kvalifikavimo (turinis ar neturtinis). Apeliantė nurodo, kad apeliaciniu skundu ji reiškia tokius pačius reikalavimus, kokie buvo pareikšti nagrinėjamoje byloje pateiktame priešieškinyje, t. y. priešieškiniu apeliantė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti - pripažinti nesudaryta ir negaliojančia laidavimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, jos pareigos sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą nebuvimą taip pat patvirtina ir tokia aplinkybė, kad ji nemokėjo šio mokesčio už priešieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismo šis procesinis dokumentas buvo priimtas ir išnagrinėtas. Be to, priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia, pasak apeliantės, laikytinas neturtiniu reikalavimu, nes tokio reikalavimo patenkinimo atveju jos turtinė padėtis nepasikeistų, taigi toks reikalavimas galėtų būti apmokėtinas žyminiu mokesčiu tik kaip neturtinis reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, kad tokie apeliantės skundo argumentai, jog jos priešieškinis nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu, bet teismo priimtas, paneigiami bylos medžiaga. Kaip matyti iš 2015-07-24 mokėjimo nurodymo Nr. DU858, UAB „Arisanda“ yra sumokėjusi 41 Eur, mokėjimo paskirtis- žyminis mokestis civilinėje byloje Nr.e2-679-372/2015. Kita vertus, net jei apeliantė nebūtų sumokėjusi žyminio mokesčio už pateiktą priešieškinį, tai nesudarytų teisinių prielaidų jo nemokėti ir už apeliacinį skundą. Kaip minėta, už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, o turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Šiaulių apygardos teismas 2015-12-29 sprendimu apeliantės priešieškinį atmetė, o ieškovės ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 126 820,26 Eur skolos, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu apeliantė šį sprendimą ginčija pilna apimtimi, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo padavimo tikslas yra realiai išvengti turtinių padarinių, t. y. priteistos sumos sumokėjimo ieškovei. Vadinasi, apeliacinio skundo patenkinimo atveju apeliantė išvengtų turtinės prievolės ieškovei, t. y. nepatirtų turtinių padarinių, todėl, priešingai nei nurodoma atskirtajame skunde, toks materialusis reikalavimas neabejotinai laikytinas turtiniu reikalavimu, už kurį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotas žyminis mokestis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus apeliaciniam skundui ir taikė jo trūkumų ištaisymo institutą, todėl nutartis paliktina nepakeista. Apeliantei nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą jau yra pasibaigęs, todėl, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją, nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti. Nesumokėjus žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantei (CPK 316 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Arisanda“ terminą iki 2016 m. balandžio 21 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 1 820 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.