Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-574-450/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-27
Bylos Nr.: 2S-574-450/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-11160-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Radzevičienė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos

Kategorijos

118.9pavadinimo nepavyko patikrinti
122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-574-450/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11160-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 118.9; 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, dėl teisių pažeidimo ir atsakovo įpareigojimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismų institucijos, tame tarpe ir Kauno r. apylinkės teismas, pažeidė LR Konstitucijos 25 str., 29 str. numatytas teises, nesuteikdamas ir vilkindamas suteikti pilną ir teisingą informaciją apie baudžiamosios bylos Nr. I-37-540/2011 eigą; 2) įpareigoti atsakovą – Lietuvos Respubliką užtikrinti LR Konstitucijos 25, 29 str. str. nepažeidimą ir kontrolę Lietuvos Respublikos teismų institucijose ieškovo atžvilgiu, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2011-09-26 pareiškimu kreipėsi į Kauno r. aplinkės teismą dėl informacijos apie baudžiamosios bylos Nr. I-37-540/2011 eigą suteikimo, pranešant ar vyks 2011-09-29 posėdis nurodytoje byloje. Informacijos ieškovas negavo, todėl 2011-10-06 kreipėsi pakartotinai. Negavus informacijos, 2011-11-11 skundais kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir Kauno apygardos teismą. Šias aplinkybes patvirtina 2011-09-26, 2011-10-06, 2011-11-11 pareiškimai ir jų įteikimo pažymos. 2011-11-23 rašte Kauno apygardos teismas pateikė nepilną ir neteisingą informaciją apie baudžiamosios bylos eigą, todėl ieškovas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Šis 2011-12-14 raštu skundą persiuntė Kauno apygardos teismui. Ieškinyje nurodoma, kad negavus prašomos teisingos ir pilnos informacijos iš Kauno apygardos teismo, 2012-01-23 pateikė ieškinį Vilniaus m. 2-os apylinkės teismui dėl teisių pažeidimo. Pateikus ieškinį Kauno rajono apylinkės teismas jam išsiuntė 2012-01-16 tikslinio patikrinimo aktą, kuriame pateikta pavėluotai šališka ir priklausoma paties Kauno rajono apylinkės teismo neteisinga prašoma informacija. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas solidariai ir organizuotai minėtam ieškiniui nedavė eigos civilinėje byloje Nr. 2-2348-433/2011 ir ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl pateikė šioje byloje patikslintą ieškinį. Atsakovo Lietuvos Respublikos teismų institucijoms neužtikrinus ieškovo konstitucinės teisės gauti pilną ir teisingą informaciją ir tyčia vilkinus šios informacijos apie baudžiamosios bylos eigą suteikimą iš Kauno rajono apylinkės teismo, buvo suvaržytos ir pažeistos ieškovo konstitucinės teisės ir laisvės minėtoje baudžiamojoje byloje, kas yra esminis procesinių teisių pažeidimas, todėl atsakovas yra įpareigotas užtikrinti jo konstitucinių teisių ir laisvių nepažeidinėjimą ir kontrolę Lietuvos teismų institucijose.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad asmuo reiškiantis ieškinį privalo aiškiai suformuluoti jo dalyką ir pagrindą, t.y. išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimą, bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus. Ieškovas, negalėdamas pateikti įrodymų, pateikia teismui prašymą juos išreikalauti, nenurodydamas negalėjimo pateikti įrodymų priežasties. Atsakovo nuomone, 2012-01-16 Kauno rajono apylinkės teismo patikrinimo aktas patvirtina aplinkybę, kad jokių pažeidimų dėl informacijos suteikimo padaryta nebuvo, tačiau ieškovas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, vis tiek kreipėsi į teismą. Pažymėjo, jog antras ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tai reikštų, kad Teisingumo ministerijai suteikiama teisė kontroliuoti teismus, jiems nurodyti, kaip turi būti organizuojamas darbas.

Bylos nagrinėjimui buvo rengiamasi žodine tvarka parengiamajame posėdyje, į kurį ieškovas buvo įpareigotas pateikti ieškinio priedų originalus ar patvirtintas jų kopijas. Į 2013-08-29 parengiamąjį posėdį ieškovas neatvyko, pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai ir nurodė, jog 2013-07-17 įpareigojimą (pateikti ieškinio priedų originalus ir patvirtintas kopijas) įvykdys, kai bus išspręstas jo pareiškimas dėl nušalinimo. Ieškovas 2013-09-23 pareiškime nurodė, jog į parengiamąjį posėdį negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių (tėvo ligos, kuriam būtina nuolatinė slauga ir nepilnamečių vaikų priežiūros, išvykus ieškovo žmonai į komandiruotę), taip pat negali įvykdyti 2013-07-17 nutarties įpareigojimų pateikti ieškinio priedų originalus bei duomenis dėl informacijos apie baudžiamąją bylą nesuteikimo. Dėl šių priežasčių patenkinus ieškovo prašymą, 2013-09-23 parengiamasis posėdis buvo atidėtas, o 2013-09-25 nutartimi ieškovui nustatytas terminas iki 2013-10-14 pateikti ieškinio priedų originalus ir patvirtintas kopijas (skirtas atsakovo atstovui), taip pat visus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės pareikštus reikalavimus. 2013-10-17 ieškovas pateikė nepatvirtintas dokumentų kopijas ir nurodė, jog dokumentų originalus pateiks į 2013-11-05 posėdį. 2013-11-05 ieškovas pateikė pareiškimą, kuriuo prašė bylą parengiamajame posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant dėl atsakovo vykdomos politikos jo atžvilgiu. Taip pat nurodė, jog staiga pablogėjus tėvo sveikatai, negali atvykti į 2013-11-05 posėdį, taip pat negali pateikti ieškinio priedų originalų. Dokumentų originalus išsiųs registruotu paštu arba jie bus nuvežti teismui patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl teisių pažeidimo ir atsakovo įpareigojimo, pareikštą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, nutraukė. Priteisė iš ieškovo A. B. valstybės naudai 48,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas konstatavo, kad prašymas pripažinti, jog teismai nesuteikė pilnos ir teisingos informacijos apie baudžiamosios bylos Nr. I-37-540/2011 eigą ir tokiu būdu suvaržė bei pažeidė ieškovo konstitucines teises ir laisves minėtoje baudžiamojoje byloje, kas lėmė esminį procesinių teisių pažeidimą, nėra reikalavimai pripažinti ieškovui kokias nors teises ar ginti jo teises kuriuo nors kitu teisių gynimo būdu, nurodytu CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme. Tokie reikalavimai negali būti laikomi materialiaisiais teisiniais reikalavimais, tačiau aplinkybės, nurodytos minėtuose reikalavimuose, galėtų būti pareikšto reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą faktinis pagrindas. Pažymėtina, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje nekelia klausimo dėl žalos, padarytos teisėjo veiksmais, nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlyginimo. Taigi, reikalavimo pripažinti, jog teismai nesuteikė pilnos ir teisingos informacijos apie baudžiamosios bylos eigą, patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai. Teismas darė išvadą, kad tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, todėl teismo nespręstinas ir tuo atveju, kai jis išdėstytas ieškinyje kaip materialinis teisinis reikalavimas. Konstatuota, kad ieškovo ieškinyje suformuluotas reikalavimas negali būti laikomas materialiniu teisiniu reikalavimu, nes juo prašoma pripažinti faktą, o ne teisę.

Teismas nurodė, kad teismo (teisėjo) veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, tai yra skundžiant priimtą teismo sprendimą, nuosprendį ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas, nuosprendis ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismas konstatavo, kad tuo atveju, jei ieškovas siekia procesinių teisių pažeidimo, padaryto baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, pašalinimo, teismo (teisėjo) veiksmai turėtų būti skundžiami instancine tvarka pagal baudžiamojo proceso nuostatas. Todėl teismas šią civilinę bylą nutraukė CPK 293 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti naują procesinį sprendimą - patenkinti ieškinį. Taip pat prašė CPK 299 str.pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl tyčinių įstatymų pažeidimų ir žyminio mokesčio plėšikavimo bei prievartavimo teisėjos I. P. veiksmuose ir informuoti apie tai Teisėjų tarybą dėl drausminės bylos iškėlimo. Nurodė, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos, yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, todėl yra naikintina. Pažymėjo, kad pažeistas CPK 329 str. 3 d. l p., nes apie 2013-11-25 teismo posėdžio vietą ir laiką, kuriame buvo paskelbta ir priimta minėta nutartis, ieškovui nebuvo žinoma ir nepranešta LR CPK nustatyta tvarka. Nurodė, kad jam buvo žinoma tik apie 2013-11-05 teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, tačiau skundžiamoje nutartyje nustatyta, jog civilinės bylos išnagrinėjimas vyko 2013-11-25 teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog nutartyje netinkamai taikomi CPK 5 str., CK 1.138 str., nes pažeidžiamas CPK 137 str. 2 d. l p., 3 d., kai nustatoma, kad neva šis ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi ieškinio reikalavimai yra neva dėl fakto, o ne dėl teisės pripažinimo, kuriais neva prašoma pašalinti baudžiamojoje byloje galimai padarytus procesinius pažeidimus. Nurodė, kad teisėja šališkai ir priklausomai atsisakė išnagrinėti ieškinį iš esmės, pažeisdama CPK 5 str., kadangi pagal CK 1.138 str. pažeistų teisių gynimo vienas iš būdų yra tokių teisių pažeidimo pripažinimas ir nepažeidinėjimo užtikrinimas. Pažymėjo, kad tiek civiliniame procese, tiek baudžiamajame procese dalyvaujantis asmuo turi teisę CPK ar BPK nustatyta tvarka gauti informaciją teismo šaukimo ar pranešimo forma apie paskirtų teismo posėdžių vietą ir laiką ir ši subjektyvi teisė ir jos pažeidimas yra šio ieškinio pagrindas, nes informacijos tyčiniu nepateikimu Lietuvos teismų institucijos, tame tarpe ir Kauno rajono apylinkės teismas, tyčia vykdė nusikalstamą atsakovo Lietuvos politiką BK 100 str. pagrindu ieškovo atžvilgiu ir nepagrįstai ir neteisėtai vykdė persekiojimą kardomosios priemonės suėmimo skyrimu, ką patvirtina pateikti kartu su 2013-10-14 pareiškimu į šią civilinę bylą rašytiniai įrodymai - nutartys ir kita. Teigė, kad apelianto subjektyvi teisė gauti minėtą informaciją ir jos pažeidimas buvo įrodytas ir pagrįstas ieškinyje, o taip pat nurodytas ieškinio dalykas su reikalavimu prašant apginti pažeistą minėtą teisę, įpareigojant atsakovą, Lietuvą, nepažeidinėti minėtos teisės ir užtikrinti nepažeidimo kontrolę. Pažymėjo, jog tai paneigia nutartyje padarytą išvadą, kad pateikti reikalavimai nėra materialūs reikalavimai, kai nepagrįstai aiškinama, jog prašoma pripažinti pažeidimo faktą ar pašalinti baudžiamoje byloje galimai padarytus procesinius pažeidimus, kai faktiškai prašoma pripažinti subjektyvią teisę gauti informaciją įstatymo nustatyta tvarka lygiomis prieš įstatymą ir teismą sąlygomis ir teisę užtikrinti nepažeidinėjimą ir nepažeidinėjimo kontrolę Lietuvos teritorijoje. Apeliantas nurodė, kad ieškinys buvo pateiktas 2012-10-29, o 2012-11-23 nutartimi teisėja I. P. CPK 138 str. pagrindu nurodė pašalinti ieškinio trūkumus, tame tarpe patikslinti faktines ieškinio aplinkybes ir sumokėti žyminį mokestį. 2012-12-12 nutartimi ta pati teisėja nutarė ieškinį laikyti nepaduotu. 2013-01-15 nutartimi teisėja panaikino savo pačios neteisėtą ir nepagrįstą 2012-12-12 nutartį ir 2013-02-01 nutartimi nutarė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą spręsti po apeliacinio teismo procesinio sprendimo išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl žyminio mokesčio. 2013-03-29 nutartimi teisėja iš dalies atleido nuo žyminio mokesčio ir 2013-05-07 nutartimi nustatė, kad ieškinio trūkumai pašalinti ir ieškinys priimtas nagrinėti LR CPK nustatyta tvarka. Todėl nutartis atsisakyti išnagrinėti ieškinį motyvuojant, kad ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, jau vienareikšmiškai nepagrįsta. Pažymėjo, kad tokia nutartimi teisėja atsisako pripažinti, kad ieškovas turi subjektyvinę teisę prieš įstatymą ir teismą gauti informaciją tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procese apie paskirtų teismo posėdžių vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka, kad dėl to būtų užkirstas kelias neteisėtam ir nusikalstamam piktnaudžiavimui persekioti suėmimais ir subjektyvios teisės nepažeidinėjimo kontrolė. Pažymėjo, kad CPK 137 str. 2 d. 1 p. yra taikomas, kai ieškinys yra apskritai nenagrinėtinas teisme ir tada pagal CPK 137 str. 3 d. teismas privalo motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją reikia kreiptis apginti pažeistą subjektyvią teisę. Nutartyje nėra nurodyta privalomų motyvų, į kurią instituciją reikia kreiptis su ieškiniu, jeigu nustatoma, kad ieškinys neva nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, bet daromos prielaidos, kad jeigu ieškovas siekia procesinių teisių pažeidimo, padarytų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, pašalinimo, tai teismo veiksmai turėtų būti skundžiami instancine tvarka pagal BPK nuostatas. Ši išvada prieštarauja ir pažeidžia CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., kadangi ne tik nėra privalomų motyvų, į kurią instituciją kreiptis, nes nutartyje pripažįstama, jog ieškinys yra nagrinėtinas teisme, tačiau neva baudžiamojo proceso tvarka, nors ieškiniu neprašė pašalinti padarytus procesinių teisių pažeidimus baudžiamoje byloje ir dar nebuvo teismų praktikoje atvejo, kad dėl teisės į informaciją gavimą pažeidimo ir pažeidimo pašalinimo reiktų kreiptis į teismą LR BPK nustatyta tvarka, kadangi tokio pagrindo nenustato minėto įstatymo nuostatos. Apeliantas taip pat nurodė, kad yra pažeisti CPK 24, 87, 94 straipsniai ir nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Pagal CPK 24 str., jeigu bent vienas reikalavimas yra nagrinėtinas teisme, tai visi reikalavimai yra ir turi būti nagrinėtini teisme, nes pagal CPK l, 2, 3, 5 straipsnius civilinio proceso tvarka vadovaujantis Konstitucija ir kitais įstatymais turi būti ginamos subjektyvinės teisės, tame tarpe ir konstitucinė teisė į informacijos gavimą tiek civiliniame, tiek baudžiamame procese lygiomis teisėmis prieš įstatymą ir teismą, ir šios teisės nepažeidinėjimo užtikrinimą ir kontrolę. Atsisakydamas išnagrinėti ieškinį iš esmės tyčia pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, nes tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1468-67/2007 ir kitose bylose nagrinėjo tokius pačius reikalavimus atsakovui kriminalinei ir antikonstitucinei Lietuvai. Be to pagal CPK 84 str., jeigu byla nenagrinėtina teisme, tai yra grąžinamas žyminis mokestis, ką pamiršo nutartyje teisėja I. P.. Dar daugiau, jeigu byla nenagrinėtina teisme, tai negalimas ir CPK 94 str. pagrindu bylinėjimosi išlaidų priteisimas, nes tyčinis ieškinio neišnagrinėjimas iš esmės įvyko dėl teisėjos I. P. kaltės ir neteisėtų veiksmų vilkinus ieškinio priėmimą dėl neva ieškinio trūkumų šalinimo, o po to priėmus ieškinį kaip nagrinėtiną civilinio proceso tvarka, tyčia atsisakius ieškinį išnagrinėti iš esmės kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Todėl neteisinga nutartis yra naikintina, o priimtinas naujas sprendimas - patenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jo netenkinti. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartyje (c. b. Nr. 2-1755/2013) konstatavo, jog pareikšti minėti materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo reiškia ne ką kitą kaip faktų, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, pripažinimą, t. y. ieškovas prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ieškovo prašomų nustatyti reikalavimų šioje byloje konstatavimas - kad nepagrįstai nenusišalino bylą nagrinėję teisėjai, pažeisti ieškinio priėmimo terminai ir išnagrinėjimas ir kt., tokiu būdu pažeidžiant ieškovo teises, iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog prieš tai išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1007-392/2009 (Nr. 2-3658-392/2013) procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t. y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau neteisėti (suinteresuoto asmens požiūriu) teismų veiksmai (ir materialinės, ir procesinės teisės prasme) nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Ieškovo nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindą bei dalyką. Pažymėjo, kad esminiai BPK pažeidimai gali būti nustatyti tik bylą nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka arba atnaujinus procesą byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokio pobūdžio reikalavimas yra ne materialiniai teisiniai reikalavimai, todėl negali būti nagrinėjami teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, dėl teisių pažeidimo ir atsakovo įpareigojimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad byla pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus, nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nutraukė.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė, tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d., 293 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškinys buvo pateiktas 2012-10-29 (b. l. 1), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi teisėja I. P. nurodė pašalinti ieškinio trūkumus, tame tarpe patikslinti faktines ieškinio aplinkybes ir sumokėti žyminį mokestį (b. l. 3 - 4). 2012 m. gruodžio 12 d. teismo nutartimi teisėja nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui (b. l. 10), tačiau gavus ieškovo atskirąjį skundą teisėja I. P., 2013 m. sausio 15 d. nutartimi panaikino savo pačios 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį (b. l. 30 - 31) ir 2013 m. vasario 1 d. nutartimi nutarė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą spręsti po apeliacinio teismo procesinio sprendimo išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl žyminio mokesčio (b. l. 34) priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi teisėja iš dalies atleido ieškovą nuo žyminio mokesčio (b. l. 55) ir 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatė, kad ieškinio trūkumai pašalinti ir ieškinys priimtas nagrinėti LR CPK nustatyta civilinio proceso tvarka (b. l. 66 - 67). 2013 m. liepos 17 d. nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2013-08-29, 15.00 val., ieškovas įpareigotas pateikti ieškinio originalus ar patvirtintas jų kopijas bei pasiūlyta iki parengiamojo posėdžio pradžios pateikti duomenis dėl informacijos suteikimo baudžiamojoje byloje Nr. I-37-540/2011 (b. l. 73 - 74). 2013-08-29 parengiamasis posėdis buvo atidėtas, kadangi ieškovas pareiškė teisėjai nušalinimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkei atmetus ieškovo pareiškimą dėl teisėjos I. P. nušalinimo, paskirtas parengiamasis posėdis 2013-09-23, 15.00 val., kuris buvo atidėtas ir paskirtas 2013-11-05, 9.00 val., o 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovas įpareigotas pateikti ieškinio priedų originalus ir patvirtintas jų kopijas bei įrodymus iš baudžiamosios bylos, kuriais ieškovas įrodinėja pareikštus reikalavimus (b. l. 96). 2013-11-05 parengiamojo posėdžio metu teismas nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės bei sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2013-11-25, 16.30 val. (b. l. 137). Į nutarties paskelbimą šalys neatvyko (b. l. 139).

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

Apeliantas teigia, kad skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta CPK 329 str. 3 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. kai teismas išnagrinėja bylą nedalyvaujant kuriai nors šaliai, kuriai apie bylos nagrinėjimą nebuvo tinkamai pranešta. Pasak apelianto, jam buvo žinoma tik apie 2013-11-05 teismo posėdį, tačiau skundžiamoje nutartyje nustatyta, jog civilinės bylos išnagrinėjimas vyko 2013-11-25 teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Su šiuo teiginiu sutikti nėra pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, jog bylos duomenys patvirtina, kad apie 2013-11-05 įvyksiantį parengiamąjį teismo posėdį, kuriame buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, ieškovui buvo pranešta tinkamai. Tai patvirtina šaukimo įteikimo pažyma (b. l. 138). CPK 231 str. 5 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 str. nurodytos nutarties. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai ir teisėtai perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės, kadangi nutarė, kad bylai yra pasirengta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovas prašė parengiamajame teismo posėdyje bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei nepereiti iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės, net du (2013-08-29 ir 2013-09-23) parengiamieji posėdžiai buvo atidėti ieškovo prašymu. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę spręsti ar yra pasirengta bylos nagrinėjimui iš esmės, todėl ta aplinkybė, jog ieškovas nebuvo davęs sutikimo pereiti iš parengiamojo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeista CPK 231 str. 5 d. Vadovaujantis CPK 269 str. 1 d. teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų. Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data. Šio straipsnio 2 d. numato, kad nutartis dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti teismo priimta ir neišeinant į sprendimų priėmimo kambarį. Šiuo atveju teismas 2013-11-05 teismo posėdžio metu išnagrinėjo bylą iš esmės ir nutarė, kad sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidedamas 2013-11-25, 16.30 val. ir išėjo į sprendimų priėmimo kambarį. Pagal CPK 258 str. teismo sprendimai priimami sprendimų priėmimo kambaryje, o priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir sprendimą ar nutartį paskelbia. Įstatymas nenumato teismui pareigos pranešti apie atidėtą teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, o netgi atvirkščiai CPK 42 str. 5 d. numato pareigą šalims joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovui apie teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, buvo pranešta tinkamai, o pats ieškovas turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Todėl konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, dėl ko nutartis turėtų būti naikintina dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 3 d. 1 p.) nėra pagrindo.

Apeliantas atskirajame skunde nesutiko su teismo padarytomis išvadomis, kad reikalavimas pripažinti, jog teismai nesuteikė pilnos ir teisingos informacijos apie baudžiamosios bylos eigą negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, o konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas, nuosprendis ar nutartis yra neteisėti, gali tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, nes Lietuvos Respublika nevykdo Lietuvos Respublikos teismų institucijų kontrolės. Apeliantas nurodė, kad jo subjektyvi teisė gauti informaciją ir jos pažeidimas buvo įrodytas ir pagrįstas ieškinyje, taip pat nurodytas ieškinio dalykas su reikalavimu apginti pažeistą minėtą teisę įpareigojant atsakovą, Lietuvos valstybę, nepažeidinėti minėtos teisės ir užtikrinti nepažeidimo kontrolę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo apelianto dėstomus argumentus laikyti pagrįstais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pareikštas materialinis reikalavimas - pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismų institucijos, tame tarpe ir Kauno rajono apylinkės teismas, pažeidė LR Konstitucijos 25, 29 straipsniuose numatytas teises, nesuteikdamas ir vilkindamas suteikti pilną ir teisingą informaciją apie baudžiamosios bylos Nr. I-37-540/2011 eigą - reiškia faktų pripažinimą. Teismo tvarka faktai nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikšmę; ieškovas pareikštais reikalavimais prašė teismo nustatyti faktus, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, t. y. prašė pripažinti egzistuojant jo reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad šioje byloje ieškovas nekelia klausimo dėl žalos, padarytos teisėjo veiksmais, nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlyginimo. Pažymėtina, jog reikalavimą užtikrinti LR Konstitucijos 25 str., 29 str. nepažeidimą ir kontrolę Lietuvos Respublikos teismų institucijose ieškovo atžvilgiu, sprendimo vykdymą, negalima pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kadangi LR teisingumo ministerija neatlieka teismų kontrolės funkcijos. Teismų veiksmai (materialiosios ir proceso teisės prasme) yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus. Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos, todėl tuo atveju, jei ieškovas siekia procesinių teisių pažeidimo, padaryto baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, pašalinimo, teismo (teisėjo) veiksmai turėtų būti skundžiami instancine tvarka pagal baudžiamojo proceso nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasakęs, jog bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato. Pirmasis ir antrasis pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra tokie, kurių patenkinimas pats savaime ieškovui nesukeltų jokių materialiojo pobūdžio teisinių pasekmių, todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė juos priimti kaip nenagrinėtinus teisme. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje paaiškino, kad reikalavimo pripažinti, jog teismai nesuteikė pilnos ir teisingos informacijos apie baudžiamosios bylos eigą, patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai. Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, todėl teismo nespręstinas ir tuo atveju, kai jis išdėstytas ieškinyje kaip materialinis teisinis reikalavimas. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tokio pobūdžio reikalavimai nėra laikytini materialiaisiais reikalavimais. Pareikšti materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo reiškia ne ką kitą, kaip faktų, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, pripažinimą, t. y. ieškovas prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ieškovo prašomų nustatyti reikalavimų šioje byloje konstatavimas iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog prieš tai išnagrinėtoje byloje procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t. y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Tačiau neteisėti (suinteresuoto asmens požiūriu) teismų veiksmai (ir materialinės, ir procesinės teisės prasme) nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Ieškovo nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtoje civilinėje byloje pagrindą bei dalyką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. byloje Nr. 2-1755/2013, 2014 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 2-564/2014, 2014 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. 2-564/2014 ).

Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatė, kad ieškinio trūkumai pašalinti ir ieškinys priimtas nagrinėti LR CPK nustatyta civilinio proceso tvarka, todėl nutartis atsisakyti išnagrinėti ieškinį motyvuojant, kad ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka jau vienareikšmiškai nepagrįsta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė ieškovui patikslinti faktines ieškinio aplinkybes, 2013 m. liepos 17 d. nutartimi įpareigojo pateikti papildomus duomenis, susijusius su ieškinio reikalavimu, 2013-09-23 parengiamojo posėdžio metu nustatė ieškovui terminą papildomiems įrodymams ir kitiems dokumentams, reikšmingiems bylos nagrinėjimui pateikti, tačiau tai, kad teismas neįvardijo, jog ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas turėjo pagrįstai manyti, jog jo ieškinio reikalavimai yra be trūkumų. Įstatymas nenustato, kurioje proceso stadijoje teismas privalo nustatyti, kad ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme. Ši aplinkybė gali paaiškėti ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, bet ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tokiu atveju ši aplinkybė sudaro bylos nutraukimo pagrindą (CPK 293 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. byloje Nr. 2-564/2014). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismų institucijos, tame tarpe ir Kauno rajono apylinkės teismas, pažeidė LR Konstitucijos 25 str., 29 str. numatytas teises, nesuteikdamas ir vilkindamas suteikti pilną ir teisingą informaciją apie baudžiamosios bylos Nr. I-37-540/2011 eigą, ieškinio teisenos tvarka negali būti nagrinėjamas kaip materialinis reikalavimas, nes tai yra procedūrinis reikalavimas pateikti informaciją apie kitų bylų procesinę eigą (apie baudžiamosios bylos Nr. I-37-540/2011 eigą), o reikalavimas įpareigoti atsakovą – Lietuvos Respubliką užtikrinti LR Konstitucijos 25 str., 29 str. nepažeidimą ir kontrolę Lietuvos Respublikos teismų institucijose ieškovo atžvilgiu, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijose.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį

Apeliantas atskirajame skunde prašė CPK 299 str. pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl tyčinių įstatymų pažeidimų ir žyminio mokesčio plėšikavimo bei prievartavimo teisėjos I. P. veiksmuose ir informuoti apie tai Teisėjų tarybą dėl drausminės bylos iškėlimo. CPK 299 str. nustatyta, kad jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmuo pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį, kurią nusiunčia atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiroji nutartis atlieka informacinę ir prevencinę funkciją, ja teismas reaguoja į teisėtumo pažeidimus bei esminius valstybės, savivaldybės institucijų, įstaigų, kitų organizacijų tarnautojų darbo trūkumus, siekiant užtikrinti viešo intereso apsaugą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą priimti atskirąjį nutartį dėl teisėjos I. P. veiksmų. Teismų įstatymo 84 str. 4 d. numato, kad siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie Teismų įstatymo 83 str. 2 d. numatytą nusižengimą: teisėjo vardą žeminantį poelgį, kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ar įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas nenustatė Teismų įstatymo 83 str. 2 d. numatytų nusižengimų, už kuriuos teisėja I. P. galėtų atsakyti drausmine tvarka. Pažymėtina, kad įstatymai suteikia bet kuriam asmeniui galimybę kreiptis į institucijas, atliekančias ikiteisminį tyrimą (policiją, prokuratūrą), ir inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą, jei jis turi pakankamą pagrindą tvirtinti, kad yra padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 4 p. sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi atleido ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio ir įpareigojo sumokėti 50 Lt žyminį mokestį. Ieškovas teismui pateikė mokėjimo nurodymo kvitą, kad sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio (b. l. 65). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukęs bylą, neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, todėl apeliacinis teismas nutaria grąžinti ieškovo sumoktą 50 Lt žyminio mokesčio dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė civilinę bylą, todėl teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį neturi (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 87 str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui A. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminį mokestį už ieškinį, sumokėtą Lietuvos pašte 2013 m. balandžio 29 d.

Teisėja Asta Radzevičienė