Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-06-13 · Civilinė byla Nr. 2-873-122/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
2-873-122/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09331-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
AB SEB bankui, Neringos savivaldybes administracijai, Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijai del savininko
Advokatai
Osvaldas Martinkus
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2-873-122/2011.Proceso Nr. 2-06-3-09331-2009-8.Procesinio sprendimo kategorija 113.1.; 113.8.; 114.9.3.; 116.1. (S)
KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 13 d.Klaipeda

Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Elena Pauliukiene, sekretoriaujant Salomejai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui E. G., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakoves Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Budvyciui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo E. G. patikslinta ieškini atsakovei Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims AB SEB bankui, Neringos savivaldybes administracijai, Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijai del savininko teisiu gynimo ir ipareigojimo pašalinti neteisetos statybos pasekmes panaikino,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškovas E. G. kreipesi i teisma su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Klaipedos apskrities viršininko administracijos teisiu peremejai), ji patikslines, prašo panaikinti Klaipedos apskrities viršininko 2009-05-15 Nr. 2-1535-(220) reikalavima pašalinti neteisetos statybos, adresu (duomenys neskelbtini), pasekmes (ieškovas pradiniame ieškinyje praše atnaujinti termina ieškiniui del savininko teisiu gynimo paduoti, kuris 2009-08-20 nutartimi buvo atnaujintas (tomas I, b. l. 23)). Nurode, jog apskrities viršininko reikalavimas yra nepagristas, nes statybos nera neteisetos. Pažymejo, kad pastato, esancio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo butina, kadangi, ieškovo kaimynui pradejus perstatineti nama, ieškovo namas pradejo griuti, be to, ji atitinkamai reikejo priderinti prie kaimyno rekonstruoto statinio. Teige, jog pastato rekonstrukcija buvo atlikta laikantis statybos istatymu reikalavimu, buvo gauti visi istatymu numatyti dokumentai (buvo patvirtintas detalusis planas, išduotas projektavimo salygu savadas sandelio rekonstrukcijai, išduotas statybos leidimas ir t.t.). Rekonstrukcijos atlikimo metu šie statybos dokumentai galiojo ir nebuvo jokio pagrindo abejoti ju teisumu. Teige, jog tas faktas, kad veliau statybai išduoti dokumentai buvo panaikinti, nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad statybos buvo neteisetos. Pažymejo, jog teises principai nesuteikia pagrindo atgrežtine tvarka pripažinti neteisetais veiksmus, kurie ju vykdymo metu buvo teiseti. Taigi atliktai statybai negali buti taikomos pasekmes, kurias istatymas numato neteisetoms statyboms. Istatymo nuostatos del neteisetu statybu negali buti taikomos tokioje situacijoje, kai asmuo buvo pagristai isitikines, jog vykdo teisetus veiksmus. Ieškovas nurode, kad jam buvo suteiktas kreditas rekonstrukcijos atlikimui, rekonstruotas turtas buvo ikeistas bankui. Pažymejo, jog, statini atstacius i iki rekonstrukcijos buvusia padeti, jo verte žymiai nukris ir ieškovas patirs didžiulius nuostolius, ši situacija tures itakos ir banko interesams. Mano, jog nera istatymu nustatyto pagrindo reikalauti atstatyti statini i iki rekonstrukcijos buvusia padeti, todel praše patikslinto ieškinio reikalavima visiškai patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakove atsiliepimu su ieškovo reikalavimais nesutiko. Paaiškino, jog yra isiteisejes Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008-02-01 sprendimas, kuriuo buvo panaikintas statybos leidimas sandelio, esancio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai i sveciu namus. Atsakove, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos istatymo nuostatomis, pateike ieškovui skundžiama reikalavima pašalinti neteisetos statybos padarinius, kadangi pastatytas ar nebaigtas statyti statinys nugriaunamas, kai jis pastatytas ar statomas, pažeidžiant statyba reglamentuojancius istatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus; panaikinus administracinius aktus, turi buti panaikinti ir šiu aktu pagrindu atsirade padariniai. Praše ieškovo reikalavimus kaip nepagristus atmesti. Atsakoves atstovas paaiškino, kad Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendimu buvo panaikinti administraciniai aktai, kuriu pagrindu ieškovas vykde rekonstrukcija, todel atsakove teisetai bei pagristai pareikalavo ieškovo atstatyti pastata i buvusia padeti. Paminejo, jog, nors rekonstrukcijos metu ir galiojo administraciniai aktai, leidžiantys vykdyti rekonstrukcija, juos panaikinus, statinys vis tiek yra pripažintinas kaip neteisetos statybos padarinys, todel pastatas privalo buti sugražintas i buvusia padeti. Teige, kad pastato rekonstrukcija prieštarauja pagrindiniam šioje teritorijoje galiojanciam dokumentui – Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, todel Klaipedos apygardos administracinis teismas sprendimu pripažino, jog neteiseti statiniai privalo buti nugriauti, ginant viešaji interesa. Pažymejo, kad ieškovas turi teise kreiptis del žalos atlyginimo i institucijas, išdavusias neteisetus leidimus.

Treciajam asmeniui Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijai apie teismo posedžio laika bei vieta buvo pranešta tinkamai, taciau posedyje jos atstovai nedalyvavo bei priežasciu nenurode, prašymu atideti bylos nagrinejima negauta.

Atsiliepimas

Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu i patikslinta ieškini su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurode, kad ipareigojimas pašalinti neteisetos statybos padarinius yra teisetas bei pagristas ne tik vadovaujantis Statybos istatymo nuostatomis, bet ir isiteisejusiu 2008-02-01 Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendimu administracineje byloje Nr. I-28-243/2008, kuriame buvo placiai aprašyta ir nustatyta viešojo intereso gynimo savoka bei egzistavimo faktas. Mano, jog teisini pagrinda turintys atsakoves veiksmai prilyginami prie testiniu viešojo intereso gynimo veiksmu. Pažymejo, kad, ieškovui ivykdžius atsakoves ipareigojima, viešasis interesas bus apgintas pilna apimtimi. Paminejo, jog administracines bylos nagrinejimo metu ieškovas pritare atsakoves atstovu pozicijai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra rekomendacinio pobudžio ir valstybes institucijos, priimdamos sprendima del statybos leidimo rekonstrukcijai išdavimo, juo neturejo vadovautis. Taciau Klaipedos apygardos administracinis teismas sprendimu paneige šia pozicija. Pažymejo, jog ieškovo veiksmai (ieškovo nuomone, teises aktai bei istatymai jo ir valstybes instituciju atžvilgiu negalioja ir yra neprivalomi vykdymui) gali buti prilyginami prie privataus asmens interesu ir galimu piniginiu reikalavimu tenkinimo tikslu, siekiant nelegaliai rekonstruotame pastate užsiimti verslu, nes, priešingu atveju, ieškovas butu sutikes su atsakoves ipareigojimu ir tuomet butu keles klausima del žalos jam atlyginimo. Praše patikslinta ieškini atmesti kaip nepagrista.

Tretysis asmuo AB SEB bankas apie teismo posedžio laika bei vieta buvo informuotas tinkamai, taciau posedyje jo atstovai nedalyvavo, gautas prašymas byla nagrineti banko atstovams nedalyvaujant bei vadovautis atsiliepime išdestyta pozicija.

Ieškovo kreditorius (AB SEB bankas) atsiliepimu su ieškovo reikalavimais visiškai sutiko. Nurode, jog pastato rekonstrukcija buvo atlikta, laikantis Lietuvos Respublikos statybos istatymo reikalavimu pagal visus statybos darbams reikalingus dokumentus – detaluji plana, projektavimo salygu savada, statybos leidima. Rekonstrukcijos laikotarpiu visi šie dokumentai galiojo, todel nera tokio pagrindo teigti, kad statinio rekonstrukcija vyko neteisetai. Pažymejo, kad Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008-02-01 sprendimas buvo priimtas po pastato rekonstrukcijos, isiteisejo tik 2009-02-12, o teiseje galioja principas, kad istatymas atgaline tvarka negalioja, taigi šiuo atveju nera pagrindo konstatuoti istatymu normu pažeidimo. Paaiškino, kad 2005-05-04 suteike ieškovui kredita pastato rekonstrukcijai kredito sutartimi Nr. 0460518070946-50 ir tinkamo prievoliu ivykdymo užtikrinimui rekonstruojamas pastatas bei žemes nuomos teise buvo ikeista bankui. Teige, jog del atsakoves reikalavimo pastata pertvarkyti tiesiogiai itakojami banko interesai. Bankas neturejo jokio pagrindo abejoti statybu teisetumu ir, veikdamas apdairiai bei sažiningai, kreditavo ieškovo pastato rekonstrukcija, kadangi statyba buvo vykdoma, turint visus reikiamus dokumentus. Pažymejo, jog banko, kaip kreditoriaus, teises ir interesai neturetu nukenteti, kadangi jis, kredituodamas ieškova, veike sažiningai. Teismui nepatenkinus ieškovo reikalavimu, bankas prarastu kredito užtikrinimo priemone, nes neliktu ikeisto objekto. Nurode, jog jei bankas neatgautu paskolintu lešu, svarstytu klausima del žalos iš valstybes biudžeto atlyginimo. Praše ieškovo reikalavimus visiškai tenkinti. Apie teismo posedžio laika bei vieta bankas buvo informuotas tinkamai, taciau posedyje jo atstovai nedalyvavo, gautas prašymas byla nagrineti banko atstovams nedalyvaujant bei vadovautis atsiliepime išdestyta pozicija.

Tretysis asmuo Neringos savivaldybes administracija buvo tinkamai informuota apie ieškovo reikalavimus bei teismo posedžio vieta bei laika. Teismo posedyje tretysis asmuo nedalyvavo, gautas prašymas byla nagrineti Neringos savivaldybes administracijos atstovui nedalyvaujant. Pranešime buvo nurodyta, jog patikslintame ieškinyje nurodyti motyvai yra pagristi ir Neringos savivaldybes administracija praše ieškovo reikalavimus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Ištyrus byloje esancius rašytinius irodymus, nustatyta, jog ieškovo E. G. vardu nuosavybes teise yra iregistruota 37/100 pastato-gyvenamojo namo, sandelis, ukinis pastatas, 37/100 kiemo statiniu, esanciu (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 11-12). Sandeliui, esanciam (duomenys neskelbtini), yra iregistruota hipoteka (tomas I, b. l. 12-14) - ieškovas su treciuoju asmeniu AB SEB banku 2005-05-04 sudare kredito sutarti Nr. 0460518070946/50 (su velesniais jos pakeitimais ir papildymais) ir tinkamo prievoliu ivykdymo užtikrinimui ieškovas ikeite bankui sandeli, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 13-15). Neringos savivaldybes taryba 2004-09-22 sprendimu Nr. T1-198 „Del žemes sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detaluji plana del šiame sklype esanciu statiniu perstatymo. Mineto detaliojo plano pagrindu buvo priimti administraciniai aktai – Neringos savivaldybes administracijos 2004-10-19 išduotas projektavimo salygu savadas sandelio rekonstrukcijai, pritaikant sveciu namams, esanciam (duomenys neskelbtini); Neringos savivaldybes administracijos 2005-01-12 išduotas projektavimo salygu savadas ukinio pastato rekonstrukcijai pritaikant vasarnamiui, esanciam (duomenys neskelbtini); Neringos savivaldybes administracijos 2005-02-02 išduotas projektavimo salygu savadas ukinio pastato rekonstrukcijai, pritaikant sveciu namams, esanciam (duomenys neskelbtini), Neringos savivaldybes administracijos architekturos skyriaus 2004-11-08 išduotas statybos leidimas Nr. 63 sandelio rekonstrukcijai i sveciu namus, adresu (duomenys neskelbtini); Neringos savivaldybes administracijos architekturos skyriaus 2005-02-07 išduotas statybos leidimas Nr. 01 ukinio pastato rekonstrukcijai, pritaikant sveciu namams, adresu (duomenys neskelbtini) (Klaipedos apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-28-243/2008, tomas II, b. l. 47-58). 2006-10-18 nutartimi administracineje byloje Nr. I-28-243/2008 (senasis bylos Nr. I-1765-243/2006 m.) Klaipedos apygardos administracinis teismas prieme pareiškejo Klaipedos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, prašyma del išduotu statybos dokumentu, adresu (duomenys neskelbtini) panaikinimo (Klaipedos apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-28-243/2008, tomas I, b. l. 3-5). Klaipedos apygardos administracinis teismas 2008-02-01 prieme sprendima, kuris isiteisejo 2009-02-12, patenkinti pareiškejo Klaipedos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, prašyma ir panaikino: Neringos savivaldybes tarybos 2004-09-22 sprendima Nr. T1-198 „Del žemes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo; Neringos savivaldybes administracijos 2004-10-19 išduota projektavimo salygu savada sandelio rekonstrukcijai, pritaikant sveciu namams, esanciam (duomenys neskelbtini), Neringos savivaldybes administracijos 2005-01-12 išduota projektavimo salygu savada ukinio pastato rekonstrukcijai pritaikant vasarnamiui, esanciam (duomenys neskelbtini); Neringos savivaldybes administracijos 2005-02-02 išduota projektavimo salygu savada ukinio pastato rekonstrukcijai pritaikant sveciu namams, esanciam (duomenys neskelbtini); Neringos savivaldybes administracijos architekturos skyriaus 2004-11-08 išduota statybos leidima Nr. 63 sandelio rekonstrukcijai i sveciu namus, adresu (duomenys neskelbtini); Neringos savivaldybes administracijos architekturos skyriaus 2005-02-07 išduota statybos leidima Nr. 01 ukinio pastato rekonstrukcijai pritaikant sveciu namams, adresu (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 15-20). Sprendime buvo nurodyta, jog tinkama aplinkos ir ypac vertingu vietoviu apsauga yra suinteresuota visa visuomene, o ne tik pavieniai asmenys ir bendruomenes, todel egzistuoja viešasis interesas del aplinkos, vertingu vietoviu apsaugos režimo pažeidimu nustatymo ir pašalinimo, ir teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, kad ieškovui išduoti statybos dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtintai Kuršiu nerijos nacionalinio parko schemai (generaliniam planui) ir kitoms istatymu, susijusiu su saugomomis teritorijomis, nuostatoms, taigi šiais dokumentais buvo pažeistas viešasis interesas (Klaipedos apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-28-243/2008, tomas II, b. l. 47-58). Klaipedos apskrities viršininko administracija 2009-05-15 prieme dokumenta Nr. 2-1535-(220), kuriuo ipareigojo ieškova E. G. pašalinti neteisetu statybu Kuršiu nerijoje padarinius – pažymejo, kad yra isiteisejes 2008-02-01 Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendimas del 2004-11-08 statybos leidimo Nr. 63 sandelio rekonstrukcijai i sveciu namus, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo, todel, panaikinus administracinius aktus, turi buti panaikinti iš šiu aktu pagrindu atsirade padariniai (tomas I, b. l. 10). Klaipedos apskrities viršininko administracija reikalavo atstatyti pagal 2004-11-08 statybos leidima Nr. 63 rekonstruota statini i iki rekonstrukcijos buvusia padeti per 4 menesius nuo reikalavimo pašalinti neteisetos statybos pasekmes gavimo (tomas I, b. l. 10).

Pažymetina, jog viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindiniu privatines teises principu – dispozityvumo principo išimtis. Asmens teisiu ir teisetu interesu apsauga bei gynimas ir viešasis interesas yra konstitucines vertybes, kurios negali buti priešpriešinamos, butina užtikrinti teisinga ju pusiausvyra. Viešojo intereso gynyba galima civilinio proceso priemonemis. Teises doktrinoje nera suformuluota viešojo intereso savoka, todel teismu praktikoje yra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas viešasis interesas. Klaipedos apygardos administracinis teismas, 2008-02-01 priimtu ir isiteisejusiu sprendimu panaikindamas statybos dokumentus, nurode, jog jie pažeide viešaji interesa – statybos dokumentai buvo priimti, neatsižvelgiant i Vyriausybes patvirtinta Kuršiu nerijos nacionalinio parko schema (generalini plana) bei kitas istatymu, susijusiu su valstybes saugomomis teritorijomis, nuostatas (tomas I, b. l. 15-20).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 dali nereikia irodineti aplinkybiu, nustatytu isiteisejusiu teismo sprendimu kitoje civilineje ar administracineje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Klaipedos apygardos administracinis teismas padare išvada, jog Neringos savivaldybe neteisetai išdave ieškovui statybos dokumentus sandelio, esancio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir šiuos dokumentus panaikino, todel Klaipedos apygardos administracinio teismo isiteisejusiu sprendimu nustatyti faktai neirodinetini šioje civilineje byloje.

Svarbu pamineti, jog igyti nuosavybe i statini ir kartu visas savininko teises bei savininko teisiu garantijas galima ne del bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradeta ir vykdoma, laikantis jos procesa reglamentuojanciu norminiu aktu reikalavimu, t. y. jei statybos procesas buvo teisetas. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teises normu nustatytu reikalavimu, tas daiktas negali buti pripažistamas nuosavybes teises objektu ir statytojas neturi teises tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina visuotinai žinoma taisykle, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisetumo teise neatsiranda).

Savavališkos (neteisetos) statybos samprata yra pateikta Lietuvos Respublikos statybos istatyme. Pagal šio istatymo 2 straipsnio 71 dalies nuostatas savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje), neturint istatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbu vykdymas, kai statybos leidimas jau netekes galios, taip pat kai teismas statybos leidima pripažino neteisetu, statinio (jo dalies) statyba, turint galiojanti statybos leidima, taciau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Taigi statybos neteisetomis laikomos taip pat ir tuo atveju, kai jos vykdomos neteiseto statybos leidimo pagrindu. Nagrinejamoje administracineje byloje kartu su kitais administraciniais aktais buvo nustatytas ir Neringos savivaldybes administracijos architekturos skyriaus 2004-11-08 ir 2005-02-07 išduotu statybos leidimu Nr. 63 ir Nr. 01 neteisetumas, todel atsakove pagristai konstatavo teisini pagrinda taikyti normatyviniu statybos techniniu dokumentu pažeidimo civilinius teisinius padarinius - esant nustatytoms aplinkybems, atsakove, kaip valstybine statybos priežiura atliekanti institucija, teisetai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos istatymo 35 straipsniu (2007-05-03 redakcija), suraše ipareigojima pašalinti neteisetu statybu Kuršiu nerijoje padarinius (tomas I, b. l. 10).

Pažymetina, jog, sprendžiant del neteisetos statybos civiliniu teisiniu pasekmiu, butina laikytis ginco šaliu interesu derinimo principo. Taciau tose bylose, kuriose pareiškiamas ieškinys, ginant viešaji interesa, neteisetu statybu šalinimo padariniu parinkimas yra specifinis. Konstatuotina, jog viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turetu buti nukreiptas i šios teritorijos mokslines, ekologines, kulturines ir kitokios vertes, kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojima ar atkurima (Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymo 2 str. 32 d.). Šiuo atveju buvo nustatyta, kad neteisetu administraciniu aktu pagrindu yra rekonstruotas statinys ir jo statyba pažeide viešaji interesa, kuris gali buti apgintas neteisetos statybos teisiniu padariniu pašalinimu, bet ne vien administraciniu aktu, kurie leme šias statybas, panaikinimu. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos istatymo 35 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad, pripažinus neteisetais ir panaikinus statybos dokumentus, atsakove pagristai sprende klausima del padariniu šalinimo, taip galutinai apgindama viešaji interesa.

Klaipedos miesto apylinkes teismas šioje byloje 2010-07-08 nutartimi kreipesi i Lietuvos Respublikos Konstitucini teisma, prašydamas spresti, ar 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo istatymas Nr. X-858 bei Lietuvos Respublikos 2006 m. spalio 17 d. statybos istatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25,27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsniu pakeitimo istatymo Nr. X-857 9 straipsnis, kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos statybos istatymo 28 ir 35 straipsniai, ta apimtimi, kuria nera numatyta galimybe teismui, atsižvelgus i teises pažeidimo pobudi, jo masta, atsakomybe lengvinancias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspresti, kad neteisetos (savavališkos) statybos padariniu arba statinio statyba pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teises aktu reikalavimus, pašalinimas galimas tik ipareigojant statytoja per nustatyta termina reikiamai pertvarkyti (dali statinio nugriauti, perstatyti, sugražinti i pirmine bukle ar pan.), nes del tam tikru itin svarbiu aplinkybiu yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teises pažeidimui ir del to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisines valstybes principams (tomas II, b. l. 24-30). 2011-01-31 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas prieme nutarima, kuriuo pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija, Žin., 2006, Nr. 116-4403) 3 dalis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai; Lietuvos Respublikos statybos istatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija, Žin., 2006, Nr. 116-4402) 3 dalis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai; Lietuvos Respublikos statybos istatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkricio 19 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 144-6352) 3 dalis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai (tomas II, b. l. 69-76). Taciau, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ir pripažino, jog galimybes nebuvimas kompetentingoms institucijoms priimti kitoki sprendima nei ipareigoti neteiseta statini nugriauti arba pertvarkyti prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nagrinejamos bylos atveju konstatuotina, jog atsakove prieme pagrista sprendima del neteisetos statybos padariniu pašalinimo, kadangi ieškovo ivykdyta rekonstrukcija prieštarauja viešajam interesui. Kuršiu nerijos nacionaliniam parkui nustatytas specialus teisinis režimas tuo tikslu, kad butu išsaugotas unikalus kraštovaizdis, savita Kuršiu nerijos augalija, miškai su sengires fragmentais, gyvunija, savitas kulturos paveldas, autentiškos pamario nekilnojamosios kulturos vertybes, etnografines žveju sodybos, senosios vilos Nidos, Juodkrantes, Preilos, Pervalkos gyvenvietese, užpustyti senuju gyvenvieciu kulturiniai sluoksniai, memorialines vietos; puoselejamos budingos medines architekturos tradicijos; atkurti sunaikinti ir pažeisti gamtos, kulturos kompleksai ir objektai; vykdomi tyrimai ir stebejimai, kaupiama informacija gamtosaugos, kulturos paveldo apsaugos srityse; pletojama pažintine rekreacija; reguliuojama ukine veikla ir urbanizacijos pletra pagal Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalini plana); ribojami statiniu formos ir turiai pagal gamtos ir kulturos vertybiu apsaugos reikalavimus; iškelti iš parko teritorijos gamybos objektai, teršiantys aplinka ir nesusije su parko veikla, jo gyventoju interesais, arba pakeistas ju veiklos pobudis; propaguojamos Kuršiu nerijos gamtos vertybes, materialines ir dvasines kulturos paveldas bei apsauga (Vyriausybes 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintu Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatu 6 punktas). Esant prieštaravimui tarp ieškovo atliktos rekonstrukcijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršiu nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano), darytina išvada, jog nera galimybes priimti kitoki sprendima del ieškovo atliktos neteisetos statybos padariniu pašalinimo kaip kad prieme atsakove.

Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinejus visas bylos aplinkybes, irodymus, šaliu ir ju atstovu paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakove pagristai ir teisetai prieme prašoma panaikinti reikalavima del neteisetos statybos padariniu šalinimo, todel nera pagrindo ji panaikinti. Vadovaujantis išdestytomis aplinkybemis, ieškovo patikslintas ieškinys yra atmestinas. Ieškovui išaiškintina, jog jis, patyres žala del neteisetai priimtu administraciniu aktu, turi teise reikalauti žalos atlyginimo iš administracinius aktus priemusiu asmenu.

Patikslinta ieškini atmetus, atsakovei iš ieškovo bylinejimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi byloje nera pateikta duomenu apie ju turejima. Tretysis asmuo AB SEB bankas 2009-12-18 pateike teismui prašyma priteisti jam iš atsakoves 2105,40 Lt patirtu bylinejimosi išlaidu (tomas I, b. l. 59-60). Atsižvelgiant i tai, kad tretysis asmuo AB SEB bankas, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu, dalyvauja byloje ieškovo E. G. puseje, o ieškovo patikslintas ieškinys yra atmestinas, todel treciojo asmens prašymas del jo turetu bylinejimosi išlaidu priteisimo iš atsakoves yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo E. G. ieškini atmesti.

Treciojo asmens AB SEB banko prašyma del bylinejimosi išlaidu priteisimo iš atsakoves Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atmesti.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo ir paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Teiseja Elena Pauliukiene