- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-358-40/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- S. M., G. K.
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas R. Antanavičius Procesinio sprendimo kategorijos: 30.8.
NUTARTIS
2008 m. lapkričio 11 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-470-785/2008 pagal pareiškėjos G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2518-147/2007 pagal pareiškėjo S. M. prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-2518-147/2007 tenkino. Nustatė faktą, jog S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamus daiktus: gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį be pagrindinio pastato sudaro priestatas, pažymėtas indeksu(duomenys neskelbtini), ir veranda, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), pagrindinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juos sudaro ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), ir daržinė, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kuriuos jis sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė laikotarpiu nuo 1975 m. iki savo mirties.
Šalies argumentai
Pareiškėja G. K. 2008 m. sausio 31 d. Mažeikių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir prašė atnaujinti procesą Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2518-147/2007; panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2518-147/2007 ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo S. M. pareiškimą atmesti. Pareiškėja nurodė, kad ji yra B. P., gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra ir vienintelė pirmos eilės įpėdinė. Po mamos B. P. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama valdyti B. P. iš P. P. paveldėtą turtą, tai yra namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi kaip savo turtu. Nurodė, kad S. M. tėvas V. M. nesukūrė turto ir neturėjo teisinio pagrindo jį valdyti, o tik gyveno šiame name kaip B. P. sugyventinis, kaip nurodyta Mažeikių rajono Sedos apylinkės Dagių kaimo 1991-1998 m. ūkinės knygos išraše. Pareiškėjo S. M. tėvas iki savo mirties neįgijo pastatų nei pagal sandorį, nei statybos būdu, todėl nėra pagrindo nustatyti faktą įgyjamosios senaties pagrindu, kaip nurodė pareiškėjas S. M.. Pareiškėja pažymėjo, jog 2008-01-23 sužinojo apie jos teises pažeidžiantį teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje, kurioje ji nebuvo įtraukta dalyvauti, o pareiškėjas S. M. žinojo, jog pareiškėja G. K. prižiūri, rūpinasi jos mamai priklausiusiu turtu, tai yra pastatais ir žeme apie juos, tačiau teismo neinformavo ir neįtraukė pareiškėjos dalyvauti suinteresuotu asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi G. K. prašymą tenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-2518-147/2007. Teismas nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas nepažeidžiant įstatymo numatyto trijų mėnesių termino, nes 2008 m. sausio 23 d. pareiškėja sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kadangi pareiškėja nebuvo į civilinę bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu, o teismas tokiu būdu nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų, procesą atnaujino.
Išnagrinėjęs bylą Mažeikių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu prašymą tenkino – panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2518-147/2007 ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjo S. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė. Įpareigojo VĮ Registrų centrą panaikinti įrašą apie nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Priteisė iš pareiškėjo S. M. suinteresuotam asmeniui G. K. 2596,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, jog nuo ginčo namo statybos pradžios šis nekilnojamas daiktas nuosavybės teise priklausė P. P.. Po P. P. mirties 1985 m., jos įpėdinė pagal įstatymą B. P., kuri iki savo mirties gyveno ginčo name, perėmė savo motinos palikimą faktiniu valdymu ir tapo teisėta ginčo namo savininke. Teismas nurodė, jog V. M. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo galėjo valdyti ginčo gyvenamąjį namą tik nuo 1996-08-29, kai mirė B. P., iki savo mirties 2006-04-13, tai yra mažiau nei 10 metų. Apie tai, jog 2006-04-13 nutrūkusį V. M. valdymą perėmė jo įpėdiniai , byloje duomenų nėra. Teismas konstatavo, jog V. M. valdymas neatitiko LR CK IV knygos V skyriaus trečio skirsnio reikalavimų, todėl nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąjį namą bei pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu jam neperėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens G. K. prašymą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2518-147/2007 panaikinimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neturėjo teisės priimti iš suinteresuoto asmens G. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo, kuris netinka šiam procesiniam dokumentui keliamo reikalavimo – prie prašymo atnaujinti procesą pridėti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 115 str. 3 d., 369 str. 2 d.). Teismas netinkamai išsiaiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas dėl proceso atnaujinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos;Teismas priėmė kardinaliai priešingą sprendimą, nes nustatė, kad jo tėvas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo galėjo valdyti ginčo pastatus tik nuo 1996-08-29, kai mirė jo sugyventinė B. P., ir iki savo mirties 2006-04-13, tai yra mažiau nei 10 metų, ir kad byloje nėra duomenų, jog 2006-04-13 nutrūkusi tėvo valdymą perėmę jo įpėdiniai. Teismo sprendime padarytos išvados visiškai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina jo pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį išdėstytas aplinkybes, kad jo tėvas, sąžiningai įgijęs ginčo pastatus, juos valdė teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų, o po to valdymą perėmė jis;Pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, nes buvo priimtas iš esmės pažeidus LR CPK 185 str. nuostatas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vienas iš nuosavybės įgijimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje, yra įgyjamoji senatis. Būtinos sąlygos įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį yra nustatytos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje: įgyti nuosavybės teisę į daiktą gali asmuo, kuris nėra to daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Remiantis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, teismų praktika suformavo sąlygų visetą, kuris būtinas konstatuoti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įgyjamąja senatimi: pirma, asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t.y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.); antra, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 str.); trečia, asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23; 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė; ketvirta, daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 str.); penkta, nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 str.). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį. Tokių reikalavimų viseto būtinumą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta byloje V. M. ir T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje UAB ,,Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008).
Iš išdėstyto įstatyminio reglamentavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių normų aiškinimo matyti, kad vienas jame nustatytų reikalavimų yra valdymo terminas – jis turi būti ne trumpesnis kaip dešimt metų. Būtent dėl šio daikto valdymo termino trukmės, suteikiančios teisę įgyti nuosavybės teises į valdomą daiktą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad gyvenamo namo ir pagalbinių pastatų valdymas truko mažiau nei dešimt metų. Daiktas turi būti valdomas teisėtai, o teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str.). Bylos duomenys tvirtina, jog V. M. sąžiningai, teisingai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo galėjo valdyti gyvenamąjį namą ir jo priestatus tik nuo 1996 m. rugpjūčio 29 d., kai mirė B. P., ir iki savo mirties 2006 m. balandžio 13 d., tai yra mažiau nei dešimt metų. Jog po tėvo V. M. mirties 2006 m. balandžio 13 d. turto valdymą perėmė įpėdiniai, apeliantas teismui duomenų nepateikė, todėl teismo išvada, jog V. M. valdymas neatitiko nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąjį namą bei pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu jam neperėjo yra teisėta ir pagrįsta.
Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina į bylą pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų laikėsi ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Apeliantas nepateikė jokių argumentų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi 2008-05-14 nutartis, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-2518-147/2007, apeliacine tvarka neskundžiama (LR CPK 370 str. 3 d.) ir jos nėra teisiškai reikšmingos.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, apelianto jo atstovo, pareiškėjos argumentus, išdėstytus apeliacinės instancijos teisme ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.