- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-22
- Bylos Nr.
- 2A-1627-160/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02807-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- V. B., M. B.
- Ieškovas
- J. D., L. D.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Virgsta“
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. B. ir M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. D., L. D. ieškinį atsakovams V. B., M. B. dėl nuostolių priteisimo (trečiasis asmuo – UAB „Virgsta“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
J. D. ir L. D. prašė priteisti iš V. B. ir M. B. 15900 Lt nekokybiško stogo remonto išlaidų, 1000 Lt stogo ekspertizės atlikimo išlaidų. Paaiškino, kad 2009-06-02 nupirko iš atsakovų dalį žemės sklypo ir nebaigtos statybos butą (faktiškai dalį sublokuoto dvibučio namo), esančio (duomenys neskelbtini). 2010 metų vasarą, pradėjus buto vidaus įrangos darbus, paaiškėjo, kad statinio stogas yra pralaidus vandeniui – stogo konstrukcija ir jam įrengti panaudotos medžiagos neatitinka statybos techninio reglamento ir techninio projekto sprendinių reikalavimų, nes stogas yra nesandarus, prateka atmosferos krituliai, kurie patenka į stogo konstrukciją, stogo danga neatitinka techniniame projekte nurodytos stogo dangos, stogo nuolydis netinkamas stogą dengti profiliuotos skardos lakštais, stogo danga netinkamai pritvirtinta, profiliuoti skardos lakštai tarpusavyje netinkamai sujungti, profiliuotos skardos lakštai vietomis turi kiaurymes, skardos lakštai vietomis pažeisti korozijos, stogo dangai tvirtinti naudoti savisriegiai su nekokybiškomis sandarinimo tarpinėmis, ventiliacijos kanalai apskardinti netinkamai. Todėl būtinas stogo perdarymas, laikantis techninio projekto ir statybos techninio reglamento reikalavimų. Atsakovai atsisakė bendradarbiauti su ieškovais, todėl ieškovai atliko stogo remontą savo lėšomis. Pateikus atsakovams sąskaitą dėl turėtų išlaidų stogui remontuoti, atsakovai atsisakė išlaidas kompensuoti.
V. B. ir M. B. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ginčo stogo danga sumontuota 2007 metais, parduodant butą 2009 metais jokių problemų su stogu nebuvo. Ieškovams buvo suteikta neribota teisė apžiūrėti butą, įvertinti jo būklę, susipažinti su projektine dokumentacija. Ieškovai net tris mėnesius iki buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo apžiūrinėjo butą kartu su statybos specialistais, kurie vertino buto vidų ir išorę. Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai patvirtino, kad turėjo galimybę ir susipažino su žemės sklypo dalies ir buto būkle, naudojimosi paskirtimi ir dėl jų jokių pretenzijų pardavėjams neturi (4.4. p.). Ieškovai, nusipirkę butą, daugiau nei metus nereiškė pretenzijų dėl stogo. Ieškovų nusamdyti darbininkai ne kartą lipo ant stogo, todėl yra tikimybė, jog pažeidimus galėjo padaryti ant stogo vaikščioję darbininkai. Stogas buvo sumontuotas 2007 metais, butas parduotas 2009 metais, per tuos dvejus metus jokių problemų dėl stogo nebuvo. Stogo defektus reiktų laikyti akivaizdžiais, perkant butą juos ieškovai turėjo pastebėti. Stogo keitimas turi būti laikomas ieškovu noru pakeisti stogą ne dėl nekokybiškumo, o tiesiog kitu ir dėl to pakeitimo darbai turėjo būti atliekami ieškovo sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-05 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė solidariai iš atsakovų V. B. ir M. B. 15900 Lt nuostolių, 1000 Lt už stogo ekspertizės atlikimą, bei lygiomis dalimis 2929 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovų J. D., L. D. naudai. Padarė išvadą, kad atsakovo parduotas nebaigtos statybos gyvenamasis būstas neatitiko kokybės reikalavimų, ieškovai pagrįstai pasirinko trūkumų šalinimo būdą - demontuoti ir pakeisti stogo konstrukciją, atitinkančią statinio techninį projektą. Atsakovas parduodamas nekilnojamąjį turtą ieškovui bei žinodamas, kad statydamas nukrypo nuo statinio techninio projekto, netinkamai vykdė pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties 3.5 p., kuriuo atsakovas, kaip pardavėjas, užtikrino, kad <... butas yra tinkami naudoti pagal jų paskirtį, neturi akivaizdžių ir/ar esminių trūkumų, be to nėra jokių paslėptų trūkumų, dėl kurių įsigyto daikto negalima būtų naudoti pagal paskirtį...>. Taigi atsakovas, parduodamas butą, turėjo informuoti pirkėją, kad statant statinį, yra nukrypta nuo statinio techninio projekto, tačiau šią informaciją nuslėpė. Nukrypimus nuo techninio projekto ir stogo defektus ištaisęs pirkėjas turi teisę reikalauti atlyginimo iš pardavėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
V. B. ir M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas teikė prioritetą tik ieškovo pateiktiems 2010-09-09 firmos „Tyrimai ir projektai“ pastato stogo tyrimo aktui ir 2010-10-20 UAB „Givista“ surašytam defektiniam aktui. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai realiai apžiūrėjo nebaigtą statyti butą kartu su ekspertais, jiems buvo pateikta visa projektinė dokumentacija, kad galėtų įvertinti statinio techninę būklę. Ieškovai akivaizdžiai tiek iš dokumentų, tiek iš statinio apžiūros suprato, kad stogo konstrukcija yra medinė ir jis yra dengtas profiliuotais skardos lakštais. Atsakovai neslėpė, kad stogas dengtas profiliuotais skardos lakštais ir pateikė D. K. parengtą projektą, pagal kurį buvo statomas statinys ir skaičiuojamas baigtumas. Ieškovai natūroje įvertino perkamą objektą, matė jo būklę (58 procentai išbaigtumas). Žinodami, kad nusipirko nebaigtos statybos namą bei būdami protingi ir apdairūs, prieš pradėdami vykdyti vidaus apdailos darbus turėjo dėti visas pastangas kuo greičiau pabaigti namo statybą. Visi stogo trūkumai atsirado ieškovo darbininkams mechaniškai pažeidus stogo dangą bei pačiam ieškovui nerūpestingai elgiantis su savo turtu. Visi teisminio proceso metu apklausti liudytojai patvirtino, kad skardinis stogas, kainos prasme, yra lygiavertis arba brangesnis už bitumines čerpes ir ilgaamžiškesnis. Po specialisto V. M. akto surašymo, ieškovai nepranešę apeliantams, priėmė sprendimą pakeisti ne tik stogo dangą iš skardinės į bituminę, bet ir pačią stogo konstrukciją. Ieškovas iš esmės įrengė naują stogą ir dabar prašo priteisti iš apeliantų naujam stogui įrengti turėtas išlaidas.
Atsiliepimas
J. D. ir L. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir ginčą išsprendė teisingai. Apeliaciniame skunde formuojama nuostata, jog techninio projekto sprendinių nesilaikymas statybos metu yra normali ir paplitusi praktika, ir kad tai yra nesunkiai ištaisoma vėliau, kreipiantis į projekto autorių dėl korekcijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).
Pagal CK 6.338 str. 2 d. kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ir tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Sutartimi (b. l. 11-20) termino reikalavimams pareikšti dėl perkamos žemės ir buto paaiškėjusių trūkumų nebuvo nustatyta, todėl ieškovai reikalavimą pagal įstatymą pareiškė įstatymo nustatytu terminu (pirkto turto perdavimo-priėmimo aktas sudarytas 2009-06-02, ieškinys pareikštas 2011-02-24).
Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį šalys susitarė, kad pardavėjai atsako už buto trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po buto perdavimo pirkėjams dėl pirkėjų ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos (Sutarties 3.5 punktas). Šalys sutarė, kad pardavėjai atsako už visus buto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad šie trūkumai atsirado iki buto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki buto perdavimo. Taigi pagal sutartį šalys kiekviena turi įrodyti savo teiginius. Ieškovai savo reikalavimą parėmė ekspertų išvada, kurią pirmosios instancijos teismas priėmė kaip įrodymą, pagrindžiantį ieškovų reikalavimą. Atsakovų pateiktus įrodymus – kad iki pardavimo stogas buvo nepralaidus vandeniui bei kad stogą galėjo sugadinti apdailos darbus atliekantys darbininkai – atmetė. Su šiomis išvadomis, kurios teismo sprendime išanalizuotos detaliai, apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pagal 6.398 str. 4 d. aplinkybė, kad pirkėjas priėmė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų neatitinantį nekilnojamąjį daiktą, nėra pagrindas atleisti pardavėją nuo atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą net ir tais atvejais, kai toks neatitikimas buvo aptartas nekilnojamojo daikto perdavimo dokumentuose. Todėl apeliantų argumentas, kad ieškovai apžiūrėjo stogą ir pretenzijų dėl jo nepareiškė, nėra ta aplinkybė, dėl kurios negali būti pareikštas reikalavimas dėl stogo trūkumų. Po daikto perdavimo paaiškėjus stogo trūkumams, pardavėjas lieka atsakingas už jo kokybę ir pagal sutartį, ir pagal įstatymą.
Pagal CK 6.399 str. jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 str. taisyklės. Pagal CK 6.334 str. 1 d. 3 p. jeigu pardavėjas su pirkėju neaptarė parduodamo daikto trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti. Taigi ieškovas pagal įstatymą pasirinko leistiną būdą nupirkto daikto trūkumams šalinti ir pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė teisingai. Tenkinti apeliacinį skundą teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.
Pagal CKP 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. J. D. teismui pateikė prašymą atlyginti 1936 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą maksimaliai atlygintina suma yra 1200 Lt (8.11 p.). Todėl ieškovui atlygintina suma priteisiama neviršijant rekomendacijose nurodytosios – 1200 Lt – po 600 Lt iš kiekvieno atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.