Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-416-946/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
1-416-946/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29415-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
P. J.
Nukentėjusysis
A. R.
Advokatai
Ramūnas Gudašius, Ramūnas Putinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-416-946/2016Teisminio proceso Nr.1-01-1-29415-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.5.; 2.10.1.6.; 2.3.2.2.12.; 2.3.5.3; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.balandžio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujantprokurorei Editai Sangavičiūtei,kaltinamajam P. J.,kaltinamojo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,nukentėjusiajam A. R.,nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Putinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., a.k. gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis apsaugos firmoje „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju ir AB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis Kauno raj., Akademijoje, (duomenys neskelbtini), neteistas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-16 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 38 str. pagrindu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2015 m. balandžio 30 d., laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 03.00 val., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju striptizo klube „DE VAMP“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu tarp jo ir kliento A. R., panaudodamas fizinį smurtą - tyčia suduodamas vieną kartą rankos kumščių nukentėjusiajam A. R. į veido sritį, padarė jam abipusio apatinio žandikaulio lūžimą kairėje ir dešinėje kampų srityse, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. J. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą neprisipažino ir parodė, kad nepamena, kuri buvo diena, kuri valanda. Pamena tik tai, kad du jaunuoliai išėjo su striptizo šokėjom parūkyti. Nukentėjusysis ir liudytojas B. su merginom išėjo parūkyti, o po 3-5 minučių grįžo panelės ir pasakė, kad tų jaunuolių nebeįleisti. Prieš jiems išeinant matėsi, kad jie girti. Kai grįžo merginos, po 2 min grįžo jaunuoliai. Jis jiems pasakė, kad vakaras baigtas ir jie apsisuko, išėjo į lauką. Po kokių 5 min., jie vėl grįžo ir klausė kodėl jų neįleis. Pasakė jiems, kad jie išgėrę ir vakaras dėl to baigtas. Jie sakė, kad yra nusipirkę bilietus ir nesupranta, kaip jų gali neįleisti. Jie vis kartojo, kad jie turi pinigų. Po to prasidėjo užgauliojimas. Jis buvo klubo viduje, o vaikinai buvo lauke. Jis jų neįleido į vidų ir laikė duris iš vidaus. Jis norėjo uždaryti duris, bet jos neužsidarė, nes tie vaikinai jas laikė. Jie brovėsi į vidų. Jis sakė jiems paleisti duris. Taip tampėsi kurį laiką. Po to uždarė duris su skląstimi ir nuėjo į kambariuką. Girdėjo dar apie 40 min., kaip jie rėkavo lauke. Kai baigėsi triukšmas, pradaręs duris pamatė, kad jie jau buvo išvažiavę. Mano, kad nukentėjusysis tą traumą galėjo patirti su durimis, nes jie brovėsi, o durys judėjo. Galėjo jį užkabinti su durimis. Jis nebuvo su vaikinais išėjęs į lauką, nes jo darbo vieta viduje. Jeigu kažkas vyktų lauke, spaustų reagavimo mygtuką. Su ranka nukentėjusiajam nesudavė. Gal su durimis ir galėjo užgauti. Tą vakarą jis klube dirbo tik vienas iš apsaugos darbuotojų. Neatsimena, ar matė, kaip jam buvo prispausta galva. Tų vaikinų daugiau klube neteko matyti.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu buvo kaltinamas, jo kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad buvo su B. boulinge, žaidė, išgėrė po du bokalus alaus. J. juos nuvežė į striptizo klubą. Pasitiko juos apsauginis ir administratorė ir įleido. Pinigų turėjo, nupirko šampano merginom, jie gėrė kokteilius. Pasiūlė šokėjom eiti kartu parūkyti. Apsauginis juos išleido. Parūkius pirmos grįžo šokėjos. Kai jie norėjo grįžti, apsauginis pasakė, kad nebeįleis. Sakė, kad jie neturi pinigų. Pradėjo tada ginčytis, buvo necenzūriniai žodžiai ir apsauginis juos išstūmė į lauką. Vėl bandė įeiti, prasidėjo konfliktas. Tuo metu buvo lauke. Jo rankos buvo kišenėse. Jis nesitikėjo ir buvo staiga smūgis, po kurio parkrito. Buvo vienas smūgis iš kairės į dešinę pusę. Smūgis buvo kumščiu. Jis vėl norėjo smogti. Kai draugas pasakė palikti ramybėje, tai jis grįžo į klubą. Parašė J. ir jis atvažiavęs juos paėmė. Kai po smūgio atsikėlė, labai skaudėjo. Patinimas atsirado iš karto, labai skaudėjo. Pradžioje galvojo, kad sumušimas. Žandas buvo ištinęs, pamėlynavo. Dar po svaitės apmažėjo skausmas, tačiau sukandus dantis jautėsi negeras sukandimas. Tada kreipėsi į gydymo įstaigą ir pamatė, kad žandikaulis lūžęs. Dėjo įtvarus, paguldė į ligoninę. Tada nusprendė kreiptis į policiją. Klube po įvykio buvo dar nuėjęs sekantį vakarą, nes labai skaudėjo, galvojo bus tas pats apsauginis. Nuėjus į klubą, susimokėjo už bilietą, pakalbėjo su kitu apsauginiu, kalbėjo su šokėjomis. Viena šokėja nuėjo ir atnešė kokteilį, ir pasakė, kad tai atsiprašymo dovana. Tą vakarą klube buvo kitas apsauginis, kuris nežinojo, kas dirbo prieš tai. Kai ikiteisminio tyrimo metu darė atpažinimą iš nuotraukų, nebuvo įsitikinęs, ar tai ten parodytas yra tas žmogus, kuris dirbo apsauginiu ir sudavė jam smūgį. Šio atpažinimo metu jam davė lapus su nuotraukomis ir klausė, kuris buvo žmogus. Vieną parodė, kad lyg šitas. Sakė tyrėjai, kad stambus ir aukštas buvo. Kai jam parodė žmogų ir ji paklausė, ar tikrai, jis ir suabejojo. Kadangi iš nuotraukų jam buvo sunku atpažinti ir ji sakė, kad bus galima gyvai atpažinti ir bus aiškiau. Gyvi asmenys man buvo aprodyti ir jis atpažino žmogų, kuris buvo apsauginiu. Gyvą jį pamačius, nebuvo sunku atpažinti. Tyrėja viską sureguliavo. Civilinio ieškinio turtinę dalį sudaro išlaidos atstovui. Neturtinė 4000 Eur, nes kol nesikreipė pas gydytoją, mažai valgė, daug svorio numetė, kai sukabino, negalėjo prasižioti, nevalgė, į viešumą negalėjo eiti ir noro nebuvo. Kai jį peršvietė, buvo dedami sutvirtinimai iš vielos, kad negalėtų prasižioti. Tie sutvirtinimai išdraskė lūpas. Kai nuėmė, dantenos išdraskytos buvo. Užeina dar dabar žandikaulio maudimas. Dantys išsikraipė ir sakė, kad reikės briketus nešioti.

Liudytojas D. B. parodė, kad jis su R. vakare buvo nuvažiavę į striptizo klubą, sumokėjo po 40 eurų už įėjimą, klubas juos pavaišino po kokteilį. Prieš tai dar buvo išgėrę po du butelius alaus 0,33 talpos. Buvo kažkiek apsvaigę, bet elgėsi kultūringai. Po kurio laiko nusprendė eiti aprūkyti su merginomis. Rūkydamas užsiminė P., kad nebeturi pinigų. Merginos, parūkiusios su jais, grįžo pirmos į klubo vidų. Paskui jas ir jie grįžti norėjo, bet jų nebeįleido. A. tada dėl neįleidimo konfliktavo su apsaugos darbuotoju kaltinamuoju P. Tame klube buvo tik tas vienas apsauginis. Jis stovėjo prie įėjimo. P. to konflikto metu trenkė jam su kaire ranką į žandikaulį. Po to bandė dar kartą suduoti, bet A. išsisukto. Buvo smūgiai suduoti šalia įėjimo, kumščiu į dešinę žandikaulio pusę. Trenkė su kaire ranka į dešinę pusę. Nukentėjusysis stovėjo susikišęs rankas ir nesitikėjo smūgio. Jis nukrito po smūgio ir bandė keltis. Daugiau smūgių nebebuvo. Merginų jau nebuvo, kai sudavė smūgį. Po konflikto jis paskambino draugui ir jis atvažiavęs parvežė juos namo. Po konflikto A. patino žandikaulis, sakė, kad jam skauda labai. Žino, kad paskui jam klinikose pasakė, kad sulūžo žandikaulis. Iš bendravimo su nukentėjusiuoju žino, kad po įvykio jam buvo sunku valgyti, negalėjo iš viso kramtyti. Po įvykio nukentėjusį matė jau kitą dieną. Skundėsi, kad skaudą, kad neina valgyti, kad vos stipriau pakanda ir skauda. Todėl nemano, kad jis galėjo patirti tokią traumą kitur, nes kai važiavo namo, jis sakė, kad jam labai skauda. Jį guldė į klinikas, dėjo gumas.

Liudytoja M. I. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Jis yra apsaugos firmos darbuotojas, o ji dirba UAB „De vamp“ administratore – direktore. Klubas dirba nuo 22 iki 6 ryto, kartais trumpiau. Kaltinamasis šiuo metu nebedirba šiame klube. Jis dirbo anksčiau klube apsaugoje, informuodavo ją apie tvarką. Jis paskambindavo ir pasakydavo, kad yra klientų, ir ji nuspręsdavo, ar gali pasilikti klientas. Jei klientas išeina parūkyti, jis gali grįžti, nes turi bilietą. Žmonės atsiskleidžia eigoje, kai išgeria. Kai kurie tampa agresyvus, tačiau jeigu jis išleido pinigus, tai jis pramogauja, dėl to neįleisti negalima. Kaltinamasis dirbdamas apsaugos darbuotoju šiame klube konfliktų su klientais neturėjo, nes jai neteko to girdėti. Darbo metu visuomet būna po vieną apsaugos darbuotoją. Iš klientų nusiskundimų apie kaltinamąjį girdėti neteko. Klube yra rūkomasis. Darbuotojai rūko rūkomajame, o klientai lauke. Kiti darbuotojai neturi teisės pasakyti, kad apsauga neįleistų kokio asmens. Nieko apie šį konfliktą nežino ir negirdėjo, net atgarsio nebuvo, kol nepakvietė į apklausą. Jeigu įvyksta konfliktas, jie spaudžia reagavimą. Niekas nebuvo atėjęs pasiaiškinti dėl sulaužyto žandikaulio. Apsaugos kamerų klube nėra.

Liudytojas E. R. parodė, kad atsimena, kad jaunuolis buvo atėjęs į klubą jam dirbant apsaugos darbuotoju. Tai buvo nukentėjusysis. Jis išeidamas po 2 val. uždavė klausimus apie kameras. Jis sakė, kad buvo sukonfliktavęs su kažkuo, gal apsauga matė. Jis išėjo ir išvažiavo. Po kažkiek laiko kitame klube šį jaunuolį vėl sutiko, pačiam teko jį išlydėti lauk. D. B. buvo kartu su nukentėjusiuoju klube „Atlantas“, Maironio g.. Nukentėjęs į Savanorių gatvės klubą buvo atėjęs ne tą naktį. Kai buvo atėjęs, tai nepastebėjo ant jo nieko, mėlynių, kraujosruvų. Jis klausė, ar nematė konfliktų, ar nėra kamerų viduje ar lauke. Sakė, kad buvo konfliktas lauke. Tame klube kamerų nėra. Nėra tekę girdėti, kad į klubą ko nors būtų neįleidę, kad nebeturi pinigų. Su P. J. kartu tenka dirbti, pasimato per renginius. Su juo yra gerai dirbti, jis taktiškas, mandagus. Nekalbėjo, ar jis turėjo konfliktų su klientais. Jei reikia, jis policijai skambina. Jei būna rimtas įvykis, galima paskambinti savo valdžiai, bet tokiu atveju nėra tekę skambinti. Kaltinamasis jam sakė, kad tokio įvykio nebuvę. Jis sakė, jei būtų buvęs įvykis, tai būtų išsikvietęs policiją.

Liudytoja G. J. parodė, kad dirbo padavėja tuo metu, kai viskas buvo. Prie manęs niekada nieko nėra buvę. Ji dirba klube „De vamp“ Savanorių pr. ir dabar ten dirba. 2015-04-30 dirbo. Tuo metu buvo padavėja. Jos darbas buvo paduoti gėrimus, pasiklausti ko nori. Administratorė nusprendžia įleisti ar ne žmogų. Jeigu mato, kad žmogus visiškai girtas, būna, kad pasako apsaugai. Būna, kad išprašo, jei žmogus girdas. Dažniausiai išprašo dėl alkoholio arba dėl to, kad miega. Dėl kitų priežasčių neišprašomi klientai. Niekada nežinoma, kiek klientas turi pinigų. Su klientais nerūko. Klube dirbančios merginos rūko rūkomajame, o berniukai eina į viršų. Neteko girdėti, kad klientui buvo sulaužytas žandikaulis. P. J. iš matymo žino, tačiau nebendrauja. Kiekvienas dirba savo darbą. Klubo patalpos nefilmuojamos.

Liudytojas V. J. parodė, kad jis žino, kad sumušė jo draugą, kai neįleido jo į klubą, ir trenkė jam į dešinį žandą. Nepamena, kada čia viskas buvo, bet A. su jo draugu tą vakarą paėmė iš boulingo, pasivažinėjo kartu ir paleido juos jį prie klubo. Žino, kad konfliktas įvyko striptizo klube, bet nepamena, kur jis yra. Jis pats su jais klube nepasiliko. Po kurio laiko parašė jam žinutę, kad atvažiuotų jų pasiimti. Jie tame klube pabuvo kelias valandas. Kai jis atvažiavo jų paimti, jie stovėjo dviese prie kelio. Kai jie įsėdo į mašiną, A. buvo susiėmęs už dešinio žando, matėsi patinimas. Jam atrodė jie blaivūs, nors ir jautėsi silpnas alkoholio kvapas. D. B. sužalotas nebuvo. A. sakė, kad apsauginis jam trenkė į veidą dėl to, kad neįleisti į vidų, dėl ko jis su juo susiginčijo. Kitą dieną nuvažiavo pas A., tačiau jis nieko nepasakojo. Jo veidas buvo ištinęs, negalėjo nieko valgyti.

Ekspertė Z. M. paaiškino, kad teko tirti šį sužalojimą. Buvo padarytas lūžis dviejuose vietose. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejuose vietose vieno smūgio metu, nes pasislenka žandikaulis. Nukentėjusysis kreipėsi į gydytojus gegužės 15 d.. Dvi savaites jis galėjo jausti skausmą, pilnai išsižioti. Vėliau atsirado žandikaulio tirpimas. Tirpimas gali atsirasti ir po savaitės ir po dviejų. Iš karto tirpimo nebūna. Sužalojimas būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui, suduodant smūgį. Maža tikimybė, kad galėjo taip sužaloti su durimis. Šiuo atveju veikiant tiesioginiam trauminiam poveikiui į dešinę pusę buvo padarytas sužalojimas. Tai patvirtina ir įvykio aplinkybės, kurias nurodė nukentėjusysis. Po tokių traumų kartasi būna ir kraujo, bet ne visada, priklauso nuo smūgio jėgos. Šiuo atveju dokumentuose nebuvo užfiksuoti sužalojimai. Su durimis galėjo būti padaryti nubrozdinimai, bet šiuo atveju nebuvo to padaryta. Tinimas yra uždegiminė reakcija, kuri gali atsirasti iš karto arba po poros dienų. Pagal nukentėjusiojo pasakojimą, prieš pusmetį jis turėjęs dar kitą traumą, bet ji buvo sugijusi. Tuo metu buvo lūžis be dislokacijos. Todėl prieš šį įvykį pas nukentėjusįjį lūžio nebuvo. Prieš keturis mėnesius turėjo būti susiformavę viskas ir tai neturėjo įtakos. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis valgyti galėjo tik skystą maistą, nes jautė skausmingumą.

Specialisto išvada Nr. G1390/15(02) iš kurios matyti, kad A. R. konstatuota abipusio apatinio žandikaulio lūžimas kairėje ir dešinėje kampų srityse, Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.9-10).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad D. B. atpažino P. J., kaip asmenį, kuris sudavė jo draugui A. R. į veido sritį. (b.l.67-68)

Asmens parodymo atpažinti protokolas, iš kurio matyti, kad D. B. atpažino P. J., kaip asmenį, kuris A. R. sulaužė žandikaulį (b.l.69-70).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su į klubą atsisakytu įleisti A. R. metu tyčia smurtavo jo atžvilgiu ir vieną kartą smogė kumščiu į veidą, ko pasėkoje padarė abipusį apatinio žandikaulio lūžimą. Nors pats P. J. viso proceso metu neprisipažino kaltinime nurodytu būdu smurtavęs A. R. atžvilgiu ir neigė iš viso smurtavęs bei sudavęs jam smūgius, tokius jo parodymus, o taip pat paaiškinimus, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti uždarant duris, paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis iš esmės neneigia paties fakto, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tai yra 2015 m. balandžio 30 d., laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 03.00 val., jam dirbant apsaugos darbuotoju striptizo klube „DE VAMP“, esančiame Savanorių pr. 192, Kaune, įvyko incidentas su nukentėjusiuoju A. R. bei kartu buvusiu liudytoju D. B., kai šie buvo neįleisti grįžti į klubą po to, kai parūkė lauke prie įėjimo.

Tačiau kaltinamasis kategoriškai neigė tą kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, kad jis nukentėjusiajam šio incidento ir kilusio žodinio konflikto metu smogė kumščiu į veidą ir sulaužė žandikaulį. Jo teigimu, nukentėjusiajam šis sužalojimas galėjo būti padarytas įėjimo į klubą durimis, kai jis stumdėsi su nukentėjusiuoju bei liudytoju tarpduryje, nes norėjo uždaryti duris, o pastarieji neleido. Tačiau tokie juo parodymai ir kartu keliama versija, kad jis smūgio kumščiu nukentėjusiajam nesudavė ir sužalojimų nepadarė, yra paneigti byloje ikiteisminio tyrimo metu gautais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada bei paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais.

Kaip matyti iš paties nukentėjusiojo parodymų, jis viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad būtent apsaugos darbuotojas sudavė jam staigų smūgį, kurio jis net nesitikėjo ir po kurio parkrito. Smūgis kumščiu buvo tik vienas iš kairės į dešinę pusę. Be to, nukentėjusysis parodė, kad apsaugos darbuotojas norėjo smogti dar kartą, tačiau kartu buvęs D. B. liepė palikti jį ramybėje, po ko apsaugos darbuotojas grįžo į klubo patalpas.

Tokias nukentėjusiojo parodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. B.. Jis analogiškai nukentėjusiajam parodė, kad būtent apsaugos darbuotojas striptizo klube „DE VAMP“, esančiame Savanorių pr. 192, Kaune, į kurį jie atvyko iš boulingo klubo, kilusio konflikto dėl jų neįleidimo į klubą po parūkymo lauke metu, smogė smūgį nukentėjusiajam A. R. į veidą, nuo ko šis parkrito. Trenkė su kaire ranka į dešinę pusę. Matė, kad po konflikto A. patino žandikaulis, o jis pats skundėsi, kad jam labai skauda. Po konflikto juos abu iš ten išvežė V. J.

Pastarasis liudytojas (V. J.) parodė, kad jis tą vakarą nukentėjusįjį A. R. ir D. B. atvežė į striptizo klubą iš boulingo ir ten paliko, o po kelių valandų, kai jam paskambino, nuvyko jų paimti iš ten. Atvykęs matė, kad A. patinęs žandikaulis, jie abu sakė, kad klubo apsauginis sudavė kumščiu A. R.

Taigi, tokie nukentėjusiojo bei liudytojų D. B. bei V. J. parodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimas - abipusis apatinio žandikaulio lūžis buvo padarytas būtent tą dieną, o ne galimai kitą dieną, striptizo klube dirbusio apsaugos darbuotojo suduotu smūgiu kumščiu. Šias nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais nustatytas aplinkybes vienareikšmiškai patvirtina ir byloje gauta specialisto išvada bei ją pateikusios specialistės Z. M. teisiamajame posėdyje pateikti paaiškinimai žodžiu.

Kaip matyti, specialisto išvada (t 1, b.l. 9-10) bei paaiškinimai (t. 1, b.l. 88, t. 2, b.l. 34) patvirtina, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, tai yra abipusio apatinio žandikaulio lūžimas kairėje ir dešinėje kampų srityse, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti būtent 2015-04-30 vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje paveikus nurodytas sritis kietu buku daiktu. Nustatyti sužalojimai nebūdingi griuvimui. Taip pat specialistė paaiškindama savo pateiktą išvadą nurodė, kad sužalojimas, pasireiškęs lūžimu dviejose vietose galėjo būti padarytas ir vieno smūgio metu, nes tokiu atveju nuo smūgio pasislenka žandikaulis. Šiuo atveju nustatytas sužalojimas būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui, suduodant smūgį, todėl maža tikimybė, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas su durimis. Šiuo atveju sužalojimas buvo padarytas esant tiesioginiam trauminiam poveikiui į dešinę pusę.

Kaip matyti iš specialistės išvados bei paaiškinimų, jie patvirtina ne tik nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytas aplinkybes apie sužalojimo padarymo laiką, suduotų smūgių skaičių, tačiau ir apie paties trauminio poveikio pobūdį bei kryptį. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas D. B. buvo parodę, kad smūgis suduotas buvo būtent iš kairės į dešinę, ką patvirtino ir specialistė.

Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, juos patvirtinančiais liudytojų parodymais, nes jie visiškai atitinka ir šioje byloje jokio suinteresuotumo neturinčios specialistės išvadą bei paaiškinimus. Šie aptarti įrodymai tuo pačiu visiškai paneigia kaltinamojo parodymus, kurių nepatvirtina nei vienas byloje iš skirtingų šaltinių gautas įrodymas. Todėl teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais bei iškelta versija apie tai, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė ne dėl nuo jo suduoto smūgio, o kitu būdu, galimai atsitrenkus į įėjimo duris ar visai net kitoje vietoje, dėl ko šią versija laiko tik kaip kategorišką, tačiau niekuo nepagrįsta, gynybinę poziciją.

Įvertinus dar ir tai, kad liudytojas D. B. tiek asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, tiek ir asmens parodymo atpažinti metu atpažino P. J. kaip asmenį, kuris sudavė jo draugui A. R. į veido sritį ir to pasėkoje sulaužė žandikaulį (t. 1, b.l. 67-70), nekyla abejonių, jog ne kas kitas, o tik kaltinamasis P. J. 2015 m. balandžio 30 d., laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 03.00 val., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju striptizo klube „DE VAMP“, esančiame Savanorių pr. 192, Kaune smurtavo prieš į klubą atsisakytą įleisti A. R. smogdamas jam kumščiu į veido sritį.

Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu atlikto asmens parodymo atpažinti metu taip pat atpažino iš jam parodytų asmenų P. J. kaip asmenį, kuris jam smogė kumščiu ir sulaužė žandikaulį (t. 1, b.l. 58-59). Tačiau prieš tai vykusio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu jis neatpažino nei vienoje iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų vienoje jų buvusio P. J. (t. 1, b.l. 56-57). Paaiškinti, kuo skiriasi jo parodymuose nurodytas jam smūgį kumščiu sudavęs asmuo nuo nuotraukose esančių asmenų, nukentėjusysis negalėjo. Esant tokioms aplinkybėms teismas šiuos parodymo atpažinti metu gautus duomenis vertina kaip nepatikimus, kadangi yra pagrindas manyti, kad nukentėjusysis vykusio asmens parodymo atpažinti metu P. J. galėjo atpažinti ne dėl to, kad atsiminė, kaip atrodė įvykio metu jo atžvilgiu smurtavęs asmuo, apie kurį davė parodymus apklausos metu, o vien tik dėl to, kad prieš tai vykusio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu matė jį vienoje iš šešių jam pateiktų fotonuotraukų. Todėl šie duomenys, teismo vertinimu, negali būti laikomi kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, dėl ko teismas jais nesivadovauja.

Nežiūrint to, teismas sprendžia, kad nepripažinimas minėtų parodymo atpažinti metu nukentėjusiojo pateiktų duomenų įrodymais lemiamos reikšmės šioje byloje neturi, nes šie duomenys yra reikšmingi tik vertinant, ar kaltinamasis, o ne kas kitas, buvo ir veikė įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku. Kadangi byloje, remiantis kitais išanalizuotais įrodymai abejonių dėl to, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo ir kumščiu jam sudavė P. J., nėra, tai minėtų su nukentėjusiuoju atliktų procesinių veiksmų – parodymo atpažinti metu gautų duomenų nepripažinimas įrodymais lemiamos reikšmės šioje byloje neturi ir nelemia kitokio teismo įrodymų visumos vertinimo bei šiuo vertinimu grindžiamo vidinio įsitikinimo dėl kaltinamojo padarytos veikos. Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis ir pats neneigia, kad kaltinime nurodytą dieną jis dirbo klube De Vamp apsaugos darbuotoju, nes klube vienu metu dirba visuomet tik vienas apsaugos darbuotojas. Minėta, kad liudytojas D. B., buvęs betarpiškai įvykio vietoje su nukentėjusiuoju, atpažino tiek iš jam parodytų nuotraukų, tiek ir iš parodytų asmenų kaltinamąjį P. J. kaip asmenį, kuris sudavė kumščiu A. R.. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas savo parodymuose nuo pat proceso pradžios nuosekliai tvirtino, kad smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu būtent apsaugos darbuotojas, o ne kitas klubo darbuotojas ar ten iš viso nedirbantis asmuo. Be to, tą faktą, kad kaltinime nurodytą dieną minėtame klube dirbo apsaugos darbuotojas P. J. patvirtina ir raštu UAB“Vyčio komisarai“ pateikta informacija (t. 1, b.l. 25).

Taigi, ištirti ir išanalizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo P. J.) ir jo padarytos veikos (suduoto smūgio kumščiu), nei dėl tokia veika, pasireiškusia akivaizdžiu smurtavimu, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Tai, kad P. J. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš A. R. smurtavo po to, kai faktiškai be jokios dingsties tyčia jos neįleido į klubą, tokiu būdu išprovokuodamas konfliktą. Tiesioginę tyčia rodo ir tai, kad nustatytas vienintelis smūgis buvo suduotas pakankamai stipriai, ką patvirtina ir sukelti padariniai (sulaužytas žandikaulis), taikyta ir pataikyta į galvą, veido sritį, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslą tik sužaloti. Tokia veika buvo aiškiai pavojinga ir tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiškiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš A. R., dėl ko smurtaudamas jo atžvilgiu turėjo aiškų tikslą jį sužaloti, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumą, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.

Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam A. R. jį mušdamas ir suduodamas vieną smūgį kumščiu į galvą, veido sritį, jos atžvilgiu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą P. J. pripažinti kaltu padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

P. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau neteistas, tačiau 2011-03-16 teismo nuosprendžiu jau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, yra dirbantis, vedęs, turi du mažamečius vaikus, kas rodo, kad jis nėra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia savo rūšimi iš visų BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių - laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu artima šios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui (pagal įstatymą laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų laikotarpiui).

Nukentėjusysis A. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, reikalaudama iš P. J. priteisti 4000 Eurų neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat prašė priteisti iš P. J. 700 Eurų išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai.

Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant P. J. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo A. R. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuotas abipusio apatinio žandikaulio lūžimas kairėje ir dešinėje kampų srityse. Nukentėjusysis dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, žandikaulio tirpimą, dėl to patyrė nepatogumą ir diskomfortą. Dėl padaryto lūžimo jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir taikomas skausmingas gydymo metodas suveržiant žandikaulį vielos sutvirtinimais, dėl ko buvo sumažėjusios ir jo bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, taip pat yra nustatyta duomenų apie tam tikrus liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai dėl patirto sveikatos sutrikdymo. Kaip nurodė nukentėjusysis, po šio sužalojimo jam išsikraipė dantys, kartais prasideda žandikaulio skausmai.

Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, tačiau buvo sudėtingas ir skausmingas bei dėl to pakankamai komplikuotas, nes nepavyko visiškai išvengti liekamųjų reiškinių, įvertinus dar ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 1200 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl P. J. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Minėta, nukentėjusysis A. R. prašė priteisti atstovavimo išlaidas, pateikė pinigų priėmimo kvitą (t. 2, b.l. 23) 700 Eurų, pagal kurį šiuos pinigus sumokėjo advokato padėjėjui Ramūnui Putinui.

BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokato padėjėjui už jo atstovavimą ir suteiktą teisinę pagalbą byloje pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas išieškoti iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiškia, kad tokių išlaidų dydis neturi būti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra prašoma, turi būti išieškomos.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Todėl ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokią teisinę pagalbą, teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių išlaidavimo procese. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Spręsdamas dėl advokato ar advokato padėjėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui jį atstovaujant ir teikiant kitokią teisinę pagalbą baudžiamajame procese tokiai pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio realumo, būtinumo ir pagrįstumo, teismas pagal analogija vadovaujasi CPK 98 str. 2 d. Tokiais atvejais teismų praktikoje vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. atsižvelgiama į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, kurios buvo pakeistos 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Kadangi šioje byloje sprendžiama dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų išlaidų jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui išieškojimo iš kaltinamojo, o šios išlaidos susijusios su civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos priteisimo parengimu, dėl to nukentėjusiojo atstovavimu teisme, tai nagrinėjamu atveju ir šiame procese, nežiūrint to, kad tai baudžiamasis procesas, sprendžiant tokių išlaidų dydžio pagrįstumą, privalu vadovautis aukščiau nurodytais teisės aktais bei praktika.

Vertinant patirtų išlaidų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, atkeiptinas dėmesys, kad visa byla faktiškai išnagrinėta faktiškai per 3 posėdžius, bendra nagrinėjimo trukmė yra pakankamai nedidelė, posėdžiuose buvo apklausti tik aštuoni asmenys, teikiama teisinė pagalba nukentėjusiajam A. R., sumokėjusiam už pagalba pinigus, pagal savo pobūdį nebuvo didelės apimties, nes surašytas ieškinys yra nedidelės apimties, jis nebuvo susiję su sudėtingais teisės aiškinimo klausimais ar situacijomis. Be to, nors kaltinamasis ir yra dirbantis, jo pajamos (t 2, b.l. 26) yra vidutinės, jis turi du mažamečius vaikus. Dėl to teismas sprendžia, kad būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. R. 700 Eur už jo atstovavimą šioje byloje. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos bei jų dydis aiškiai neatitinka jau minėtų tokioms išlaidoms taikomų būtinumo, realumo bei pagrįstumo kriterijų, todėl prašoma iš nuteistojo išieškoti procesinių išlaidų sumą mažintina.

Įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. R. prašymas dėl patirtų procesinių išlaidų už atstovo (advokato padėjėjo) teisinę pagalbą turi būti tenkintas tik iš dalies, t. y. jam iš kaltinamojo priteistina iš viso tik 400 Eur išlaidų, patirtų dėl jo atstovavimo (dėl išlaidų įgaliotam atstovui – advokato padėjėjui) šiame procese.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

P. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš P. J. 1200 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. R. jo atstovavimui patirtų išlaidų advokato padėjėjui dalį, tai yra 400 Eurų, procesinėmis išlaidomis ir jas išieškoti A. R. naudai iš P. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis