Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-18/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
1S-18/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdimaras Bavėjanas
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-18/2011Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 14 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundų nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugsėjo 16 d., nuo 21 val. iki 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė M. G. mažiausiai du smūgius rankomis į šonus, mažiausiai tris smūgius rankomis į veidą, mažiausiai du smūgius rankomis į pilvą, mažiausiai vieną smūgį peilio rankena į veidą, sukėlė M. G. fizinį skausmą ir padare jai poodinę kraujosruvą pilvo dešinėje pusėje, kuri vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo būdu sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad nuo 2010 m. rugsėjo 20 d., 22 val. iki 2010 m. rugsėjo 21 d., 0.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tarpusavio konflikto melu, tyčia sudavė M. G. mažiausiai 29 smūgius į galvą, rankas, krūtinę, kojas, padarė M. G. poodines kraujosruvas abiejuose žąsluose, abiejuose dilbiuose, kairėje alkūnėje, dešinėje krūtyje, krūtinėje abipus, dešinėje šlaunyje, dešinėje čiurnoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, kairio smilkinio srityje, pakraujavimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei į skilvelius, dėl ko įvykus galvos smegenų suspaudimui, pabrinkimui, strigimui, 2010 m. rugsėjo 24 d. ji mirė (duomenys neskelbtini), taip nužudė M. G., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka kaltinamasis A. G. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis nutartimis buvo pratęstas iki 2010 m. sausio 14 d. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartimi kaltinamajam A. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 14 d. Šioje nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog A. G. gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ir teismo, t. y. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytais pagrindais.

Šalies argumentai

Kaltinamasis A. G. skundu prašo pakeisti jam paskirtos kardomosios priemonės rūšį švelnesne. Nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų jis nesislapstė, bylos nagrinėjimui netrukdė, yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, jam nustatytas neįgalumas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir oficialų pragyvenimo šaltinį.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. G. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam A. G. suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamojo skunde esantys argumentai nepaneigia žemesnės instancijos teismo išvados.

BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Šiuo metu ši baudžiamoji byla yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Apeliacinis teismas mano, jog byloje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 1 d. ir 140 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, šioje baudžiamojo proceso stadijoje negali pakeisti pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (BPK 139 str.). Apie kardomųjų priemonių rūšis ir jų tikslingumą skirti įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių, sprendžia ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras ar teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl šioje proceso stadijoje negali būti analizuojamas kaltinamojo prašymas jam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už pastarosios padarymą (BK 129 str. 1 d.) baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę.

BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Kaltinamasis nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ir legalų pajamų šaltinį (gauna pensiją). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus kaltinamojo A. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir realiai gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę, aukščiau paminėtų aplinkybių nepakanka išvadai, kad kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atkreipiamas kaltinamojo dėmesys, jog kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas.

Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kaltinamasis A. G. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais – jis yra išsituokęs. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina tai, kad kaltinamasis A. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Esant aptartiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti apygardos teismo išvadą, kad paleistas iš suėmimo A. G., siekdamas išvengti atsakomybės bei labai griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo sveikata yra silpna ir jam nustatytas neįgalumas, nepaneigia teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Pablogėjus A. G. sveikatos būklei, medicininė pagalba jam gali būti suteikta laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Duomenų, kad tokia pagalba kaltinajam negali būti suteikta, byloje nėra.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų.

Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 str.,

n utaria:

kaltinamojo A. G. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdimaras Bavėjanas