- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-641-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03720-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- A. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8170-905/2024 pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. S., D. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2024 m. kovo 5 d. pareiškėjas A. A. pateikė skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, prašydamas: (1) pripažinti neteisėtais antstolės A. S. veiksmus paskelbiant ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies iš 606/10000 dalių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes; (2) stabdyti paskelbtų varžytynių vykdymą iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas; (3) suteikti protingą terminą iki varžytynių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją; (4) nustatyti pakartotinių nurodyto pareiškėjo turto varžytynių datą; (5) prieš paskelbiant naujas varžytynes, informuoti pareiškėją apie varžytynių sąlygas, suteikiant protingą terminą varžytynėms pasirengti; (6) taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2024 m. birželio 5 d. teismo nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. nurodyti skundo dalyką (kokius konkrečius antstolės veiksmus pareiškėjas skundžia) ir skundo faktinį pagrindą (kokiais argumentais, aplinkybėmis remdamasis pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus), kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktuose.
Šalies argumentai
3. 2024 m. liepos 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, prie kurio pridėjo 2024 m. liepos 5 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: (1) panaikinti UAB „Verslavita“ pakartotinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo išvadas; (2) panaikinti UAB „Verslavita“ pakartotinio ½ dalies buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies iš 606/10000 dalių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo išvadas; (3) palikti galioti UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės išvadas turto varžytynių organizavimui; (4) panaikinti antstolės A. S. 2024 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. S-24-177-4796 dėl (duomenys neskelbtini) esančio pareiškėjo žemės sklypo varžytynių paskelbimo; (5) pripažinti neteisėtais antstolės A. S. veiksmus paskelbiant ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies iš 606/10000 dalių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes; (6) stabdyti paskelbtų varžytynių vykdymą iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjo skundas; (7) taikyti turto apsaugos priemones žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo sprendimo priėmimo; (8) suteikti protingą terminą iki varžytynių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją; (9) prieš paskelbiant naujas varžytynes, informuoti pareiškėją apie varžytynių sąlygas, suteikiant protingą terminą varžytynėms pasirengti; (10) nušalinti antstolę nuo skolos išieškojimo proceso pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-14-868/2018; (11) pavesti skolos išieškojimą pagal nurodytą vykdomąjį raštą vykdyti antstolių kontorai pagal turto buvimo vietą (duomenys neskelbtini) apskrityje; (12) priteisti pareiškėjui moralinę žalą dėl antstolės neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) A. A. skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, jog dalis skundo reikalavimų teikiami tiesiogiai teisme, t. y. nesilaikant CPK 510 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, dalis reikalavimų jau išnagrinėti teismine tvarka, dalį reikalavimų antstolė jau iš esmės įvykdė, be to, pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas deklaratyviais argumentais, pareiškėjas piktnaudžiauja teisėmis.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 20 d. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8170-905/2024.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikino ir procesinio dokumento priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išaiškinęs, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjui (skolininkui) nustatyti terminą procesinio pobūdžio trūkumams pašalinti, pasiūlydamas pareikšti atitinkamą ieškinį, ginčijant turto pardavimo iš varžytynių aktus ir sumokant už tokį turtinį reikalavimą atitinkamą žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjo teisę pareikšti apygardos teismo nutartyje nurodyto pobūdžio ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka.
8. Teismas, įvertinęs tai, kad šioje byloje teikiamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir apygardos teismo nutartyje nurodomas ieškinys yra skirtingi procesiniai teisiniai dokumentai, kuriais siekiama apginti skirtingo pobūdžio civilines teises bei teisėtus interesus, be to, tokiems procesiniams dokumentams CPK nustato ir skirtingas pateikimo tvarkas-procedūras, atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje neliko ginčo, jog pareiškėjo teiktas skundas dėl antstolio veiksmų negali būti priimamas nagrinėti teismine tvarka, sprendė, jog pareiškėjui ne nustatomas terminas pašalinti skundo, kuris nenagrinėtinas teismine tvarka, trūkumus, bet išaiškinama teisė pareikšti savo esme naują procesinį dokumentą – atitinkamą ieškinį – bendra ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8170-905/2024 panaikinti ir nustatyti papildomą terminą susipažinti su Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi, kad būtų galima įsigilinti į nutarties argumentus ir pateikti kvalifikuotus argumentus.
10. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties apeliantas negavo, todėl neturėjo galimybės susipažinti su nutarties turiniu ir argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo A. A. pareiškimas dėl antstolio veiksmų atsisakytas priimti ir išaiškinta pareiškėjo teisė pareikšti apygardos teismo nutartyje nurodyto pobūdžio ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, iš esmės ginčydamas antstolės paskelbtų pareiškėjui priklausančio turto varžytynių teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė skundo trūkumus, t. y. nurodyti skundo dalyką ir skundo faktinį pagrindą. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė 2024 m. liepos 5 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame, be nurodytų pirminiam skunde, suformulavo ir naujus papildomus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti. Klaipėdos apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikino ir procesinio dokumento priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjo teisę pareikšti apygardos teismo nutartyje nurodyto pobūdžio ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka.
14. Byloje nustatyta, kad antstolė A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/19/00747 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-14-868/2018 dėl 87 071,29 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojo D. K. naudai. Vykdymo proceso metu 2024 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. S-24-177-4796 antstolė paskelbė skolininkui priklausančios ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes, o 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-24-177-17476 – skolininkui priklausančių ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes. Pareiškėjui priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas varžytynėse: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. B. 2024 m. gegužės 23 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-24-177-21025; ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. 2024 m. rugpjūčio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-24-177-31565; ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), N. M. (N. M.) 2024 m. birželio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-24-177-25561.
15. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka. CPK 602 straipsnyje nustatyti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais atvejai. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma dėl vykdymo procese galimų pažeidimų ir jų teisinių padarinių. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais atvejais, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Jeigu proceso dalyviai nebeturi galimybės pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, tai netrukdo jiems, įvykus turto pardavimui, perdavimui, ginčyti tokio pardavimo ar perdavimo akto CPK 602 straipsnio pagrindu ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2008).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, gavęs skundą dėl antstolių veiksmų CPK XXXI skyriaus tvarka, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį tais atvejais, kai turtas parduotas varžytynėse, o skolininkas skundžia antstolio veiksmus, kartu reikalaudamas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2006; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2008).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundė antstolės veiksmus, ginčydamas paskelbtų varžytynių teisėtumą. Tačiau, bylos pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu varžytynės įvyko ir pareiškėjo turtas buvo parduotas varžytynes laimėjusiems asmenims. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, susiklosčius tokiai situacijai, kai yra pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, ginčijant varžytynių teisėtumą, tačiau pareiškėjo turtas jau yra perleistas kitų asmenų nuosavybėn, antstolio veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, tačiau turto pardavimo iš varžytynių aktai gali būti ginčijami CPK 602 straipsnio pagrindu ieškinio teisenos tvarka, o teismas tokiu atveju turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį. Tokią tvarką pirmosios instancijos teismui išaiškino ir Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartyje, grąžinęs pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjui ne nustatė skundo trūkumus, o skundą atsisakė priimti, išaiškinęs pareiškėjo teisę pareikšti ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis nutarties 15-16 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo išaiškinimus, taip pat nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti, o ne nustatė skundo trūkumus, pasiūlydamas pareiškėjui pareikšti atitinkamą ieškinį, ginčijant turto pardavimo iš varžytynių aktus ir sumokant už tokį turtinį reikalavimą atitinkamą žyminį mokestį.
19. Pažymėtina, jog, nustačius nurodytas aplinkybes, pareiškėjo kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
20. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, o ne nustatydamas skundo trūkumus, nevykdė Klaipėdos apygardos teismo išaiškinimų nurodytų 2024 m. spalio 10 d. nutartyje, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra panaikinama ir pareiškėjo A. A. skundo dėl antstolės A. S. veiksmų priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. A. skundo dėl antstolės A. S. veiksmų priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.