- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-15
- Bylos Nr.
- 2YT-15497-863/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10308-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. M. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. V., E. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje - Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. V. ir E. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui po sutuoktinio E. V. (E. V.) mirties priimti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad po sutuoktinio mirties dėl sveikatos problemų negalėjo išeiti iš namų, todėl terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl blogos savijautos ir sveikatos problemų.
Atsiliepimas
Suinteresuotą asmenį Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos - VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - atsiliepimuose į pareiškimą pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.
Suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepime į pareiškimą su pareiškėjos prašymu sutiko.
Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi, vadovaudamasis 2020 m. kovo 13 d. rašte Nr. 36P-47-(7.1.10) išdėstytomis Teisėjų tarybos rekomendacijomis, pateiktomis reaguojant į koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvoje didėjimą, įvertinęs tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu šalyje įvestas karantinas, o pareiškėja priklauso rizikos grupei, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. gegužės 15 d. 13.00 val. Iki byloje paskirto teismo posėdžio prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2019 m. gruodžio 1 d. Iš teismo išreikalautų Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad E. V. mirė būdamas santuokoje su L. M. V., turėjo du vaikus – sūnus: E. V. ir J. V.. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo bei Gyventojų registro pažymos matyti, kad pareiškėjos ir palikėjo santuoka buvo sudaryta 1958 m. rugpjūčio 10 d. ir galiojo iki palikėjo mirties. Iš Testamentų registro ir iš Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro pateiktų duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja ir palikėjas sudarė bendrą sutuoktinių testamentą dėl įpėdinio, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, paskyrimo, kuriuo vienas kitam paliko visą savo turtą mirties atveju bei paskyrė sūnus E. V. ir J. V. testamentiniais įpėdiniais po jų abiejų mirties. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų E. V. palikimo priėmimo faktų. Iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro duomenų matyti, jog po E. V., kurio deklaruota gyvenamojo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, registruotas pareiškėjos vardu, buvo įsigytas pareiškėjos ir palikėjo santuokos metu, 1992 m. birželio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 26-4726 pagrindu, todėl nors ir įsigytas vieno iš sutuoktinių - pareiškėjos vardu, iki palikėjo mirties, buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir palikėjo nuosavybė. Iš Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų nustatyta, jog palikėjui nuosavybės teise taip pat priklausė transporto priemonė – F. F. (duomenys neskelbtini)
Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui po sutuoktinio mirties priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos A. T. praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Iš pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja dėl sveikatos problemų praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po sutuoktinio mirties priimti, į teismą dėl pastarojo termino pratęsimo kreipėsi po keturių mėnesių nuo palikėjos mirties. Byloje nenustatyta, kad nežymiai praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus ar viešąjį interesą, todėl įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą laikytina, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjos nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjai naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos mirties priimti, kurio eiga prasideda nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 290-292 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai L. M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po 2019 m. gruodžio 1 d. sutuoktinio E. V. (E. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti, nustatant naują trijų mėnesių terminą veiksmams, numatytiems CK 5.50 straipsnyje atlikti.
Naujo termino eigos pradžia laikyti šios nutarties įsiteisėjimo dieną.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.