Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui J. T. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, daro išvadą, kad nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto absoliutaus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindo. Taip pat nenustatyta kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas ir pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui naudotis ir patekti į konkrečias nustatytas Gyvenamojo namo patalpas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu yra dvi būtinos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad yra abi minėtos įstatyme keliamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, taikė ieškovės prašyme nurodytą laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė atsakovui J. T. naudotis ir patekti į konkrečias gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, o būtent –pažymėtas indeksais 1-2 (14 kv. m), 1-3 (10,27 kv. m), 1-4 (7,87 kv. m), 1-5 (5,26 kv. m), 1‑6 (2,94 kv. m), 1-7 (8,03 kv. m), 1-8 (23,40 kv. m), 1-9 (3,67 kv. m) pagal VĮ Registrų centro parengtą 2025 m. balandžio 25 d. Statinių, butų, patalpų valdomų dalių apskaičiavimo projektą. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia argumentais, kad skundžiama teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai – nesant jų taikymui būtinų sąlygų.

13. Pirmoji prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo stadija yra ieškovo reikalavimo preliminaraus (lot. prima facie (iš pirmo žvilgsnio)) pagrįstumo vertinimas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismų praktikoje tikėtino ieškinio pagrįstumo, kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2‑1194/2014; 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018 ir kt.). Taigi preliminarus ieškovės pareikštų reikalavimų vertinimas sudaro prielaidą tik įvertinti, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

14. Apeliantas, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo, grindžia argumentais dėl skundžiamos teismo nutarties motyvavimo ydingumo, faktinių aplinkybių tyrimo trūkumo ir motyvų neaiškumo bei nepakankamumo, CPK 291 straipsnio l dalies 5 punkto pažeidimo ir absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs apelianto argumentus, nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio preliminaraus (lot. prima facie) pagrįstumo sąlygos egzistavimą.

15. Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, absoliučiu teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai teismo sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl CPK 291 straipsnio l dalies 5 punkto pažeidimo ir absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

16. Iš skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas dėl pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo, įvertino ieškovės ieškinio pagrindą ir dalyką, jų formulavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, ieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Taigi priimant skundžiamą teismo nutartį iš esmės buvo įvertinti procesiniam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti reikšmingi duomenys. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybė, kad skundžiama teismo nutartis būtų visiškai nemotyvuota, be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

17. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar ieškovė aiškiai suformulavo (pagrindė) ieškinio pagrindą ir dalyką, kokios faktinės aplinkybės išdėstytos detaliai, kurie įrodymai tikėtinai pagrindžia reikalavimus ir pan. Apeliantas taip pat akcentuoja tai, kad ieškovė ieškiniu prašo sau priteisti žymiai didesnę gyvenamojo namo dalį nei jai priklauso, nepagrįsdama tokios teisės egzistavimo.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei V. M. ir atsakovui J. T. 2024 m. spalio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu nuosavybės teisėmis priklauso po 1/2 dalį pastato–Gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2024 m. spalio 11 d. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalims priėmus palikimą po tėvų mirties, prasidėjo nesutarimai dėl naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu.

20. Šioje civilinėje byloje ieškovė 2025 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė reikalavimus nustatyti konkrečią naudojimosi ginčo pastatais, juose esančiomis patalpomis, ir žemės sklypu tvarką, be kita ko, ir reikalavimą nustatyti šalių naudojimosi konkrečiomis Gyvenamojo namo patalpomis tvarką. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, nurodytos faktinės aplinkybės, pateikti įrodymai, kuriais ieškovės grindžia savo ieškinio reikalavimų pagrindu nurodytas aplinkybes dėl šalių konfliktiškų santykių ir kt. Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ieškovė pasirinko iš esmės galimą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su siekiamu užtikrinti ieškinio reikalavimu.

21. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus, kad ieškovė ieškiniu prašo jai priteisti didesnę gyvenamojo namo dalį ir nepagrindė tokios teisės egzistavimo, pažymi tai, kad tokie argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje poreikio klausimą, nenagrinėja šalių ginčo iš esmės, netiria ir nevertina šalių įvardytų faktinių bei teisinių argumentų, susijusių su ginčo išsprendimu, juos patvirtinančių arba paneigiančių konkrečių įrodymų, o tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą. Dėl ieškiniu pareikštų konkrečių materialinių reikalavimų pagrįstumo ir su jais susijusių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės galutiniame teismo sprendime.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, daro išvadą, kad sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tik šiame kontekste vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, nenustačius akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, apelianto nurodomos vertinamojo pobūdžio aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog ieškovei palankus teismo sprendimas net tikėtinai negalėtų būti priimtas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai preliminariai nustatė, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad priimant skundžiamą nutartį, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodyta bylos baigtis. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, jos neturi prejudicinės galios bylos išsprendimui. Bylos nagrinėjimo metu šalys gali teikti naujus įrodymus ir prašymus, duoti paaiškinimus, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką ir pan. (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovas tolimesniuose bylos nagrinėjimo etapuose turės galimybę teikti jų pozicijas pagrindžiančius argumentus, įrodymus, kitus faktinius duomenis. Išsamus įrodymų įvertinimas ir ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo įvertinimas atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Vien tai, kad skundžiama teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nereiškia, kad buvo pasisakyta dėl ginčo esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ginčo situacijoje buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

24. Apeliantas nesutinka, kad įrodyta antroji sąlyga, t. y. jog egzistuoja reali grėsmė ir yra poreikis užtikrinti ieškinio reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Apeliantas akcentuoja tai, kad byloje nėra įrodymų, jog tarp šalių nusistovėjo naudojimosi ginčo turtu tvarka, nes ieškovė gyveno ir tebegyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, be to, savo gyvenamąją vietą ginčo Gyvenamojo namo adresu deklaravo tik 2025 m. birželio 25 d.

25. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp šalių nesutarimai dėl naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarkos kilo priėmus palikimą po tėvų mirties. Byloje pateikta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2025 m. birželio 25 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog nuo 2025 m. birželio 25 d. ieškovė deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo Gyvenamojo namo adresu. Iš atsakovo atskirojo skundu argumentų matyti, kad apeliantas dėl ieškinio reikalavimų laikosi esminės pozicijos, kad nėra įrodyta, jog tarp bylos šalių yra nusistovėjusi naudojimosi ginčo turtu tvarka. Tačiau atskiruoju skundu apeliantas iš esmės neginčija aplinkybės, kad Gyvenamojo namo antruoju aukštu naudojasi jis.

26. Asmuo, grįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti teismui konkrečias aplinkybes ir įrodymus, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes (CPK 178 straipsnis). Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog atsakovas nesirūpina turtu, nevertino ieškovės veiksmų šiuo aspektu, taip pat nurodo, kad ieškovės teiginiai dėl tariamai sudaužyto gartraukio neatitinka tikrovės, o jo būste padarytos nuotraukos negali būti pripažintos leistinais įrodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad ieškovė pateikė ne tik apelianto nurodomus, bet ir kitus įrodymus, kuriais grindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

27. Nagrinėjamu atveju bylai pateiktas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. liepos 2 d. raštas, kuriame pateikti duomenys apie tai, jog 2025 m. birželio 26–30 d. policijos pareigūnai buvo kviesti adresu (duomenys neskelbtini), keturis kartus. Iš minėto rašto duomenų nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė tiek ieškovė, tiek atsakovas; 2025 m. birželio 26 d. ir 27 d. atsakovas pranešimais kreipėsi į policiją dėl raktų gavimo nuo namo durų ir spynos pakeitimo; 2025 m. birželio 27 d. pranešime ieškovė nurodė, jog brolis J. T. agresyvus, grasina išmušti namo duris; 2025 m. birželio 30 d. pranešime ieškovė nurodė, jog į V. M. gyvenamąjį plotą brolis pasidėjo svetimus rūbus ir daiktus, geruoju jų išnešti nesiruošia.

28. Apeliantas akcentuoja tai, kad priimant skundžiamą nutartį nemotyvuota, kaip realią grėsmę lemia kreipimasis į policiją, nes kreiptis į policiją yra teisėta. Tačiau reikšminga įvertinti ne vien tik šalių kreipimosi į policiją faktą, bet ir duomenis apie tarp šalių susiklosčiusią faktinę situaciją. Minėto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. liepos 2 d. rašto duomenys pagrindžia tai, kad tarp šalių civilinės bylos nagrinėjimo metu kyla konfliktai dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu ir atskiromis jo patalpomis tvarkos, spynų pakeitimo.

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokių grėsmių bus išvengta pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, įvertino tai, kokios pasekmės kiltų netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui patenkinus ieškovės reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir netaikius draudimo atsakovui naudotis ir patekti į tam tikras Gyvenamojo namo patalpas, kaip įrodinėjama byloje, naudojamas ieškovės, ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes nebūtų užtikrinta stabili esama padėtis, kiltų poreikis priverstinai iškraustyti atsakovą iš užimtų patalpų, be to, nebūtų užkirstas kelias žalai atsirasti ir kyla žalos atsiradimo tikimybė.

30. Šiuo atveju byloje kilus ginčui dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, abiem šalims siekiant naudotis name esančiomis patalpomis ir esant duomenų apie konfliktiškus šalių santykius, kai šalims nepavyksta iškilusių nesutarimų dėl naudojimosi patalpomis išspręsti geruoju, kviečiami policijos pareigūnai, yra pagrindas vertinti, kad kyla poreikis laikinai bylos nagrinėjimo metu sureguliuoti ginčo situaciją. Tarp šalių nesant sutarimo ir nenustačius laikinos naudojimosi patalpomis tvarkos – draudimo atsakovui naudotis tam tikromis patalpomis, konfliktai ir galimi savavališki veiksmai didina riziką padaryti žalą turtui ir šalių interesams ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Laikino draudimo naudotis ir pateikti į tam tikras Gyvenamojo namo patalpas taikymas sudaro galimybę laikinai sureguliuoti šalių tarpusavio santykius iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, užkirsti kelią galimiems ginčams, apsaugoti ginčo namą nuo galimo netinkamo naudojimo bei užtikrinti, kad bendraturčiams būtų realiai sudarytos sąlygos įgyvendinti jų nuosavybės teises į ginčo Gyvenamąjį namą.

31. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba negalimumo grėsmė. Apelianto argumentai šios grėsmės egzistavimo nepaneigia. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

32. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad atsakovas atskirajame skunde remiasi argumentais, jog, pritaikius skundžiamoje nutartyje nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, jis neturi kur nusiprausti, taip pat negali pateikti prie šaldytuvo, kuriame yra jo maisto produktai, nes šis pateko ieškovės žinion. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas remiasi argumentais, jog draudimas patekti į konkrečias patalpas nepagrįstai riboja jo teises, būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui naudotis ir patekti į konkrečias Gyvenamojo namo patalpas nustatė tinkamai, atsižvelgus į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, proporcingumo ir proceso šalių lygiateisiškumo principus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė atsikirtimų dėl konkrečių paminėtų atsakovo argumentų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas remiasi byloje esančiais duomenimis.

33. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 154 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos remiantis ekonomiškumo, proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principais ir turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

34. Iš atsakovo atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas laikosi pozicijos, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jis, gyvendamas ginčo name, iš esmės negali naudotis vonios ir virtuvės patalpomis. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytas draudimas atsakovui naudotis ir patekti į Gyvenamojo namo šias patalpas: 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1‑6, 1-7, 1-8, 1-9 pagal VĮ Registrų centro parengtą 2025 m. balandžio 25 d. Statinių, butų, patalpų valdomų dalių apskaičiavimo projektą. Iš byloje esančios Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos (toliau – Techninės apskaitos byla) duomenų matyti, kad nurodytos patalpos yra Gyvenamojo namo pirmame aukšte, šiame aukšte atsakovui netaikytas draudimas naudotis tik patalpa, pažymėta 1-1 (1,81 kv. m). Remiantis Techninės apskaitos bylos duomenimis, Gyvenamojo namo mansardos aukšte yra patalpos, pažymėtos indeksais 1-10, 1-11, 1-12, 1-13. Iš Techninės apskaitos bylos dalies dėl pastatų vidaus plotų eksplikacijos duomenų apie Gyvenamojo namo patalpas ir jų paskirtį matyti, kad Gyvenamajame name kaip vonios paskirties patalpa yra nurodyta tik viena patalpa, pažymėta indeksu „6“ (2,94 kv. m), taip pat nurodytos dvi virtuvės patalpos, pažymėtos indeksais „7“ (8,03 kv. m) ir „11“ (10,04 kv. m).

35. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis ir Techninės apskaitos byloje pateiktas patalpų schemas matyti, kad vonios paskirties patalpa, pažymėta indeksu 1-6 (2,94 kv. m) yra pirmame aukšte, virtuvės patalpa, pažymėta indeksu 1-7 (8,03 kv. m) yra pirmame aukšte, o virtuvės patalpa, pažymėta indeksu 1-11 (10,04 kv. m) yra mansardos aukšte. Įvertinus šioje proceso stadijoje byloje esančius nurodytus duomenis darytina išvada, kad atsakovas iš esmės turi galimybę naudotis virtuvės paskirties patalpa mansardos aukšte. Tačiau iš nurodytų duomenų matyti, kad mansardos aukšte nėra vonios paskirties patalpos ir vienintelė šios paskirties patalpa, pagal Techninės apskaitos bylos duomenis, yra Gyvenamojo namo pirmame aukšte ir ji patenka į skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės apimtį. Be to, iš Techninės apskaitos byloje pateiktos namo pirmo aukšto patalpų schemos matyti, kad iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, į vonios paskirties patalpą, pažymėtą indeksu 1-6 (2,94 kv. m), Gyvenamojo namo viduje patenkama per katilinės, pažymėtos indeksu 1-9 (3,67 kv. m), prieškambario, pažymėto indeksu 1-4 (7,87 kv. m), ir koridoriaus, pažymėto indeksu 1-5 (5,26 kv. m), patalpas.

36. Atsakovas atskirajame skunde ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą kitokių duomenų apie patalpų paskirtį nepateikė. Šioje proceso stadijoje nenustatyta pagrindo vertinti, kad vonios paskirties patalpa, pažymėta indeksu 1-6 (2,94 kv. m), ir patalpos, pažymėtos indeksais 1‑4 (7,87 kv. m), 1-5 (5,26 kv. m) ir 1-9 (3,67 kv. m), per kurias iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, patenkama iki vonios patalpos, laikinai negalėtų būti šalių naudojamos bendrai.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, daro išvadą, kad, remiantis šioje proceso stadijoje esamais bylos duomenimis, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų ta apimtimi, kuria atsakovui Gyvenamajame name nesudaryta galimybė patekti į vonios paskirties patalpą, pažymėtą indeksu 1-6 (2,94 kv. m). per patalpas, pažymėtas indeksais 1‑4 (7,87 kv. m), 1-5 (5,26 kv. m) ir 1-9 (3,67 kv. m).

Dėl atskirosios nutarties

38. Atsakovas atskirajame skunde prašo CPK 299 straipsnio pagrindu atskirąja nutartimi informuoti Teisėjų tarybą apie skundžiamą nutartį priėmusios pirmosios instancijos teismo teisėjos padarytus esminius teisėjų elgesio principų (pagarbos žmogui, lojalumo valstybei, teisingumo ir nešališkumo, nepriklausomumo, skaidrumo, sąžiningumo, pavyzdingumo, pareigingumo ir kitų principų) pažeidimus drausmės bylai kelti.

39. Pagal CPK 332 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas CPK 299 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį. CPK 299 straipsnis numato, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

40. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalis numato, kad siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

41. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai; teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Pažymėtina tai, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas nagrinėjant konkrečią bylą yra teismo procesinė veikla vykdant teisingumą. Teisėjų priimtų procesinių sprendimų ir atliktų procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas apskundus juos aukštesnės instancijos teismui proceso įstatymų nustatyta tvarka.

42. Iš atsakovo atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu ir nurodytą prašymą iš esmės grindžia argumentais dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįsimo. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, turėjo teisę ir pasinaudojo CPK nustatyta instancine teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, pateikdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti CPK 299 straipsnį dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos veiksmų, netenkintinas apelianto prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas ir sąlygų visuma taikyti laikinąją apsaugos priemonę, tačiau iš dalies netinkamai nustatė taikomos laikinosios apsaugos priemonės apimtį. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkinant iš dalies ir šioje proceso stadijoje nenustatant draudimo atsakovui naudotis ir patekti į Gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais 1-6 (2,94 kv. m; vonia), 1‑4 (7,87 kv. m; prieškambaris), 1-5 (5,26 kv. m; koridorius) ir 1-9 (3,67 kv. m; katilinė) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„prašymą tenkinti iš dalies.

Ieškovės V. M. ieškinio reikalavimui užtikrinti taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui J. T., gim. (duomenys neskelbtini), naudotis ir patekti į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais 1-2 (14 kv. m), 1-3 (10,27 kv. m), 1-7 (8,03 kv. m) ir 1-8 (23,40 kv. m), pagal valstybės įmonės Registrų centro parengtą 2025 m. balandžio 25 d. Statinių, butų, patalpų valdomų dalių apskaičiavimo projektą.“