Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-638-859/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-01-11
Bylos Nr.
e1-638-859/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36480-2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
S. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-638-859/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36480-2022Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmuo be pilietybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), 15 kartų teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – sumažintą 20 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – jis, 2022 m. rugsėjo 23 d. apie 13.30 val. iš prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančios kavinės UAB „Čili pizza“, (duomenys neskelbtini), iš komodos stalčiaus pagrobė svetimą UAB „Čili pizza“ turtą - 155 EUR pinigų. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. jis buvo su draugu D. J. UAB „Čili pizza“ bare, prekybos centre (duomenys neskelbtini). Matė kaip pardavėja pinigus deda į juodą piniginę, esančią komodos antrame stalčiuje. Išgėręs alkoholio sugalvojo papokštauti ir tuos pinigus paimti, o padavėjai atėjus juos atiduoti, bet viskas pakrypo ne taip kaip planavo. Nežino kodėl tuos pinigus išsinešė iš baro. (duomenys neskelbtini) nieko apie tai nesakė. Pavogtais pinigais jis su (duomenys neskelbtini) nesidalino. Piniginėje buvo kažkur apie 160 EUR, juos išleido savo reikmėms. Taip pasielgė dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl savo poelgio gailisi, pasižada atlyginti UAB „Čili pizza“ padarytą turtinę žalą (el. b. l. 107-109).

Apklaustas papildomai, patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad visiškai atlygino turtinę žalą UAB „Čili pizza“. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta piniginė bauda, jis turi darbą - dirba UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 160-163).

Be S. Š. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys.

UAB „Čili pizza“ pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. tarp 13.00-13.30 val. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Čili pizza“ į. k. 301806798, iš komodos stalčiuje (stalčius nerakinamas) esančios juodos piniginės buvo pagrobti pinigai - 155 EUR (el. b. l. 3-12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja U. U. parodė, kad ji dirbo bare UAB „Čili pizza“, nuo 09.00 val., kai apie 12 val. Į barą atėjo du vyrai, vienas jų buvo tamsiai apsirengęs, apie 50 m., vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, kitas - apie 30 m., dėvėjo šviesios spalvos švarką. Vyrai atsisėdo prie staliuko, kuris yra šalia stalčiaus su kasos aparatu. Prie jų priėjo vadovė D. U. ir priėmė užsakymą, o ji užsakymą įmušė į savo kortelę, t. y. kavą „Latte“ bei alų „Extra“, kuriuos vadovė nunešė prie jų staliuko. Vyrai iškarto paprašė sąskaitos, mokėjo grynaisiais. Ji pateikė sąskaitą ir nuėjo prie kitų lankytojų. Grįžusi paėmė pinigus, atidavė jiems grąžą ir pinigus įdėjo į juodos spalvos piniginę, o piniginę su pinigais - į komodos antrą stalčių. Vėliau tie patys asmenys užsakė mineralinio vandens, iškarto paprašė sąskaitos, bet sėdėjo ilgai, galimai laukė kol išeis baro lankytojai. Kai tie vyrai išėjo iš baro, ji po 30 min. pastebėjo, kad piniginėje, kuri buvo stalčiuje, nėra 155 U. I. policijos pareigūnus. Atvykus vadovei peržiūrėjo vaizdo įrašus kuriuose matė, kaip vienas iš tų vyrų, kuris buvo šviesiai apsirengęs, prieina prie stalčiaus ir jį atidaręs paima piniginę iš kurios paėmęs pinigus, piniginę padeda atgal į stalčių (el. b. l. 25-28).

Apžiūrėjus vaizdo įrašą (pateikė UAB „Čili pizza“ administracija), nustatyta, kad įrašo 11:55 minutėje matoma, kaip asmuo atsistoja ir nuo staliuko nueina prie kasos, atidaro antrą nuo viršaus stalčių, iš kurio pasiėmęs juodą piniginę iš jos išima pinigus, o piniginę padeda į stalčių. Pinigus įsideda į kairę kišenę ir abu asmenys išeina (el. b. l. 68,69,72-74).

Iš asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo liudytoja U. U. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (S. Š.) iš veido bruožų ir plaukų linijos formos (el. b. l. 90-92).

Iš UAB „Čili pizza“ vadovo e. paštu pateikto laiško matyti, kad žala kavinei visiškai atlyginta, pretenzijų neturi (el. b. l. 156).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. už baudžiamąjį nusižengimą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Aukščiau aptartus įrodymus ištyręs ir įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad S. Š. 2022 m. rugsėjo 23 d. prekybos centre (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą - UAB „Čili pizza“ kavinės nedidelės vertėse turtą iš komodos stalčiaus, t. y. 155 EUR pinigų. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje.

S. Š. suprato grobęs svetimą turtą ir norėjo taip veikti, vadinasi veiką padarė tiesiogine tyčia. Veika baigta, nes kaltinamasis pagrobtą svetimą turtą užvaldė ir juo disponavo savo nuožiūra. Pagrobto turto vertė atitinka nedidelės vertės turto sąvokai. Todėl S. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. Š. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismas, skirdamas S. Š. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, baigtą, baudžiamąjį nusižengimą - pagrobė svetimą turtą nedidelės vertės. Padarytą nusikalstama veika žalą kaltinamasis savanoriškai atlygino. Pagrobtų pinigų suma ir vagystės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad usikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas, buvo padaryta spontaniškai, labiau sąlygota siekiu neteisėtai, kitų sąskaitą tik tam konkrečiam gyvenimo momentui praturtėti neapibrėžta pinigų suma. Minėta, kad pats kaltinamasis, kaip matyti iš jo parodymų, nežinojo, kokia pinigų suma buvo minėto stalčiaus vietoje buvusioje piniginėje (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vertinama ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis S. Š. yra darbingo amžiaus, dirba, ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnyje (el. b. l. 176-194). Byloje nėra duomenų apie administracinių nuobaudų bei jo įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Dėl aptarto, teismas parenka kaltinamajam bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnio 3 dalis), kuri padės pasiekti bausmės tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis). Baudos dydis nustatomas 21 MGL (1 050 EUR). Būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Paskirta bauda mažintina 1/3, nes procesas baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnis), paskiriant sumažintą 14 MGL (700 EUR) dydžio baudą.

Vertinant baudos dydį ir esamą ekonominę situaciją Lietuvoje, teismas nustato kaltinamajam 4 (keturių) mėnesių baudos savanoriško sumokėjimo terminą (BPK 352 straipsnio 1 dalis).

Dėl kardomųjų priemonių.

S. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 21 MGL (1 050 EUR (vienas tūkstantis penkiasdešimt eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Š. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 14 MGL (700 EUR (septyni šimtai eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, S. Š. nustatyti 4 (keturių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

S. Š. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti, kad:

1. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij