Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini)) prokuroro A. I. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, praeityje teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. sukėlė mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020 m. kovo 13 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje lovoje gulinčiam mažamečiui G. K. (gim. (duomenys neskelbtini) sudavė ne mažiau 8 smūgių rankų delnais į sėdmenis, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš mažametį G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), padarė jam poodines kraujosruvas kairiojo sėdmens srityje, tai yra sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad psichinėmis ligomis sirgęs nėra, galvos traumų neturėjo, priklausomybes neigia. Jaučiasi gerai, parodymus duoti sutinka. Kaltę pripažįsta ir duos teisingus parodymus. R. K. yra jo artima draugė, sugyventinė ir tuo metu, t. y. įvykio dieną, jie kartu gyveno. Ūkis buvo vedamas bendrai, jis išlaikė šeimą. Po įvykio R. su sūnumi išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), pas savo motiną. Jie su R. gyveno kartu apie 8-9 mėnesius, t. y. nuo praeitų metų vasaros. Kartais ji pas juos į namus parsiveždavo ir savo mažametį sūnų G., tačiau berniukas kartais likdavo ir (duomenys neskelbtini) pas močiutę. Berniukas orientuotas į pinigus, jeigu jis turi pinigų, tai vaikas likdavo pas jį, jeigu ne, tada vykdavo pas močiutę. Jo nuomone, šis vaikas labiau vadovauja motinai nei ji jam. Viskas įvyko kovo 13 d. ryte. Bet jis nori papasakoti, kas įvyko prieš tai, kad būtų aiškiau. Gal porą mėnesių iki to įvykio berniukas turėjo sugedusią planšetę. Jo mama R. jam paaiškindavo, kad neturi pinigų jos sutvarkyti, kad vaikas ją žiūrėtų. Jis nunešė ir sutvarkė ją už savo pinigus. Parnešė sutaisytą planšetę, jis nuėjo su ja į tualetą ir po kurio laiko pašaukė mamą, sakydamas „jau baigiau". Jis kvietė motiną, kad ji nuvalytų užpakalį. Mama liepė jam pačiam valytis, jis sakė, kad žaidžia kompiuteriu ir negali. Tada R. ėjo valyti 9-ečiui užpakalio, kuo jis labai pasipiktino. Tada jis pasakė „mazgi, kaip tau ne gėda, esi 9 metų, valykis pats". Jis zyzė, buvo nepatenkintas. Jis pasakė, kad atims planšetę ir dės į sieną, jeigu jis taip daro. Jis tada ją padėjo, nusivalė užpakalį. Tada tuo viskas ir baigėsi. Nekreipiant dėmesio į kitas vaiko nesąmones, išsidirbinėjimus. Visą laiką stengėsi bendrauti su juo geranoriškai, nesipykti. Kovo 13 d. ryte pas jį buvo atėjęs senas klientas, kurį atsisako įvardinti vardu ir pavarde, nes jis to nenori ir nesutinka. Jis atlieka tatuiruotes, vykdo individualią veiklą. Atėjus tam klientui, ryte ruošėsi dirbti. Su G. vėl buvo tas pats, jis, padaręs reikalus tualete, šaukė mamą, kad jam nuvalytų užpakalį. R. J. pasakė, kad „kaip jam ne gėda, kad gal ir jam reikia panorėti, jog kažkas nuvalytų užpakalį“. Mama tylėjo, nieko nesakė. Kai jis jam taip pasakė, pagėdino, G. jį išvadino „p.", liepė graužti „b.". Jis buvo šokiruotas, apakęs. Yra vadinęs ir kitais negražiais žodžiais, „d.“, „durneliu“. Bet nutylėdavo. Mama jam nieko nesakydavo, sūnaus neauklėdavo. Jis stengėsi, bet vaikas teroristas, išlepintas ir pati mama su juo nesusitvarko. Kai G. jį taip išvadino, jis nesusivaldė. Jis išėjo iš tualeto, išvadino jį durneliu, tada stovinčiam vaikui sudavė du kartus iš delno per užpakalį. Tada jis pradėjo spjaudytis, ir vadinti jį „p. n.", kitaip jį kolioti. Jo mama R. pradėjo ant jo rėkti, kad ką jis daro, kodėl jam sudavė. Tada jis jį pasiguldė ant lovos ir sudavė delnu per užpakalį, gal 6 kartus, nors tikslaus skaičiaus pasakyti negali. G. nei rėkė, nei šaukė. Bandė verkti, bet neišėjo ir tada vėl vadino jį „p.“. Tada jis surinko iš vakarykščiai dienos jam pirktas mašinėlės ir jas atėmė. Tada G. pradėjo verkti, t. y., kad atėmė mašinėles, isterikavo, klykė ir šaukė mamai, ką jis daro. Verkė dėl atimtų mašinėlių, ne dėl skausmo. Kiek jam galėjo skaudėti, jis nežino, jam pirmiau buvo pyktis. Bet sutinka, kad vaikui galėjo sukelti fizinį skausmą. Jo mama susirinko daiktus, pasakė jam „dabar tau p." ir išėjo su vaiku. Kadangi paliko telefoną, parašė, kad atiduotų telefoną, grįžo jį pasiimti ir jis padavė. Nuo įvykio iki dabar su R. bendravo telefonu. Ji pati gailisi, rašo jam SMS, kad be reikalo rašė pareiškimą. Jis galvoja, kad gal ir per stipriai sudavė vaikui, yra sportuojantis. Gailisi, kad nesuvaldė emocijų, nereikėjo kelti prieš vaiką rankos. Jis vaiku rūpindavosi, pirkdavo žaislus, nors pinigai buvo skaičiuojami maistui, pragyvenimui. Dėl viruso negali dirbti, todėl skauda, kai vaikas taip išvadino. Jis kaltę pripažįsta, gailisi, jeigu būtų galimybė, norėtų taikytis su G. ir jo mama. Papildomai parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų, jų laikosi ir patvirtina, nieko papildyti negali. R. K. 2020-04-27 tyrėjos akivaizdoje už padarytą žalą R. K. sūnui padavė 500 eurų. Vaiko atsiprašė, jam padarytus nuostolius atlygino. Dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 118-121, 129-131).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. J. duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. J. ji yra pažįstama apie septynis mėnesius, bendrauja artimai, planavo sukurti šeimą. Per tą bendravimo laikotarpį ji daugiausiai pas jį važiuodavo į (duomenys neskelbtini), ten R. gyvena nuomojamame bute. Jis taip pat pas ją atvažiuodavo, bet rečiau, nei ji važiavo. Kadangi jos sūnus G. K.. gim. (duomenys neskelbtini), nuo vaikystės turi emocinių sutrikimų, lanko (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)" mokyklą ir joje būna nuo pirmadienio iki penktadienio, tai tomis laisvomis dienomis ji dažniausiai būdavo pas R. (duomenys neskelbtini). Jis lošia kazino, todėl yra mačiusi, kad būna susinervinęs, tačiau prieš tai nei prieš ją, nei prieš jos sūnų nesmurtavo. Jei jos sūnus nenorėdavo važiuoti pas jį į svečius, ji tada ir pati nevažiuodavo. Nuo kovo pirmos ji su G. buvo atvažiavusi pas R. , buvo jo namuose (duomenys neskelbtini). Vakar ryte jos sūnus nuėjo į tualetą, atlikęs gamtinius reikalus, pabeldė į duris, kad ji ateitų jam nuvalyti užpakaliuką (nes kada jis būna ne namuose, pats nesugeba nusivalyti). Ji atėjo į tualetą, ir iš paskos atėjo R., kuris pradėjo šaukti, rėkti ant jos sūnaus, sakydamas „kai būsi didelis bernas, ir tada tau mama s. valys", tada jos sūnus užpyko ant R. dėl šitokių išsakytų žodžių ir jį pavadino „d.". Ji nuvalė G. užpakaliuką, ir jis išbėgo iš tualeto. Kol ji tualete nuleido vandenį išgirdo, kaip jos vaikas pradėjo klykti ne savu balsu (jis ir taip dėl savo būsenos labai emocionaliai reaguoja į jį supančią aplinką). Atėjusi į kambarį pamatė, kaip jos vaikas guli ant pilvo lovoje, o R. sėdi ant jo ir jam mūvint kelnaitėmis jį muša delnu per sėdmenis. Jai matant, R. vaikui sudavė ne mažiau aštuonių smūgių. Vaikas klykė ne savu balsu iš skausmo. Ji R. sakė „ką tu dirbi, kodėl tu smurtauji prieš sūnų", jis atsakė, kad žino įstatymus ir taip reikia auklėti vaikus. R. žvilgsnis ir elgesys buvo neadekvatus, kaip būtų kažko pavartojęs, nors nuo ryto alkoholio namuose nevartojo, tik iš vakaro buvo gėręs. Po suduotų smūgių R. nulipo nuo jos vaiko ir kojomis pradėjo spardyti, laužyti jo žaislines mašinėles, sakydamas, kad tai jis jas pirko. Vaikas dar labiau verkė. Po tokio R. smurto ji greitai apsirengė G. ir jie išbėgo iš jo namų. Nuo patirtų smūgių G. kairės pusės sėdmenų srityje matosi paraudimas, kraujosrūvos, vaikas skundžiasi skausmu toje vietoje. Parvykus namo policijos pareigūnai iškvietė medikus, kurie atvykę apžiūrėjo jos sūnų, jo į gydymo įstaigą nevežė. Nori pasakyti, kad, kai buvo bute pas R. , kaip jis smurtavo prieš jos vaiką, tuo metu matė pas jį atėjęs jo pažįstamas A. M., daugiau jo anketinių duomenų nežino, ir jis juokėsi iš tokio R. elgesio. Po išvykimo iš R. namų ji iš jo jokių atsiprašymų nesulaukė, tik minėjo, kad susitiks teisme, nes jis nesijaučia kaltas. Papildomai parodė, kad pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų, jų laikosi ir tvirtina. Smūgių sudavimo metu jos vaikas buvo apsirengęs kelnėmis. Patikslina, kad jos sūnus gulėjo lovoje ant pilvo, o R. J. buvo jį apsižergęs ir atsisėdęs ant jo bei rankų delnais sudavė jam smūgius. Vaikas dėl R. J. suduotų smūgių pradėjo stipriai verkti. Akivaizdu, kad jam skaudėjo. Mano, kad R. J. sudavė stiprius smūgius jos sūnui. Jos sūnus turi emocinių sutrikimų. Dėl to yra gydomas, kas porą mėnesių vyksta į (duomenys neskelbtini), ten esančioje psichiatrijos ligoninėje bendrauja su psichiatrais, ir jam būna išrašomi vaistai. Paskutinį kartą pas psichiatrą buvo šių metų kovo mėnesį, kitą kartą vyks gegužės mėnesį. Jos sūnus kalba nerišliai, su pašaliniais asmenimis nelinkęs bendrauti, ypatingai bijo policijos pareigūnų. Mano, kad geriau jo apklausą atliktų psichologas, bet ir tuo atveju šalia jo turi būti artimas asmuo - mama. Smurto atvejis jos vaiką paveikė psichologiškai. Vaikas po smurto atvejo pradėjo bijoti žmonių. Ankščiau taip pat bijodavo neblaivių asmenų, tačiau, kai ji pasakydavo, kad ji yra šalia, jis įsidrąsindavo, o po šio įvykio nebeįsidrąsina. Bet kada jai norint atsitraukti nuo vaiko, vaikas išsigąsta, bijo likti vienas, o kai pamato, kad jai paskambina jos draugas R. J., kuris naudojo smurtą jos sūnaus atžvilgiu, sūnus sunerimsta, susijaudina, prašo, kad mama su juo nekalbėtų, nes vaikas akivaizdžiai jo bijo. R. J. įvykio metu buvo blaivus, kadangi tą dieną alkoholio nevartojo. Buvo vartoję porą skardinių alaus iš vakaro, tačiau įvykio dieną nevartojo. R. J. jai, kaip nukentėjusiojo atstovei, už vaikui padarytus sužalojimus atlygino padarytą žalą, dėl vaikui sukelto fizinio skausmo. 2020-04-27 R. J. tyrėjos kabinete jai padavė 500 eurų, todėl jam pretenzijų neturi (b. l. 25-28, 36-37, 40-42).

2020-03-31 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nusikaltimo padarymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra penkių aukštų mūrinis daugiabutis, kuris stovi lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvės. Namo laiptinės yra iš kiemo pusės. Įėjus į antrą laiptinę, pro metalines rudos spalvos duris, kurios yra rakinamos kodine spyna, penktame namo aukšte, dešinėje pusėje yra koridorius. Koridoriumi einant tiesiai, dešinėje pusėje matosi buto durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Durys šviesiai rusvos spalvos, šarvinės su dvejomis įleidžiamomis spynomis. Įėjus į butą, patenkama į koridorių, kuriame įrengta virtuvė. Koridoriaus dešinėje pusėje, priešais virtuvės baldus yra stiklinė siena, už kurios yra darbo kambarys. Darbo kambarys yra apstatytas įvairiais baldais, sudėtas sporto inventorius. Įėjus į miegamojo kambarį, kuris yra tiesiai įėjus pro įėjimo į butą duris. Kambario gale yra dvigulė lova ir televizorius. Šalia televizoriaus yra šaldytuvas ir didelė spinta. Tarp dvigulės lovos ir įėjimo į kambarį durų, prie kairės kambario sienos yra minkštas fotelis, ant kurio padėtos dvi didelės pagalvės (b. l. 15-22F).

Iš 2020-03-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbą, atvykusių medikų mažametis apžiūrėtas, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad ant mažamečio sėdmenų matomi sužalojimai. Padarytos sužalojimų foto nuotraukos (b. l. 51, 53, 55-56).

2020-03-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mažamečiui G. K. nustatyti sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairiojo sėdmens srityje, kurie padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietais bukais daiktais pasekoje, tiek atsitrenkiant ar griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Pateiktuose dokumentuose nenurodytas konkretus nustatytų sužalojimų skaičius, todėl nėra galimybės pasisakyti, keliais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis med. pagalbos į GMP medikus, 2020-03-14, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. G. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 61).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. kaltinamojo prisipažinimas, liudytojos R. K. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, specialisto išvada, kiti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. J. 2020-03-13 smurtavo prieš nukentėjusįjį G. K. ir panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad R. J., smurtaudamas prieš mažametį G. K., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. J. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam R. J. už nusikalstamą veiką siūlo skirti baudą, sumažinant ją 1/3. Kaltinamasis su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo, be to, atsakomybę lengvina ir tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam R. J. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

R. J. nusikalto būdamas neteistas (teistumui išnykus) (b. l. 90-95), baustas administracine tvarka (b. l. 97), vykdantis individualią veiklą (b. l. 101). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus R. J. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Nustatytinas 6 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę R. J. nustatyti 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudą, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą baudai sumokėti, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.