Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria nepatenkintas V. G. skundas ir paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus (toliau- Institucija) 2013-08-26 nutarimas, kuriuo V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 161 str. 300 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2013-08-26 nutarimu už LR ATPK 161 str. pažeidimą V. G. nubaustas 300 Lt bauda už tai, kad 2013-05-04 11.50 val. nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau „Taisyklių“) 15.10 p. reikalavimų – nuosavo namo, esančio Austėjos g. (duomenys pakeisti), Vilniuje, kieme tam tikslui nepritaikytoje ir neskirtoje vietoje plovė automobilį.

Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. G. pažeidė Taisyklių 15.10 p. ir todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 161 str.

Anot apelianto, teismas pripažinęs, kad įrodymas administracinėje byloje - vaizdo įrašas yra gautas neteisėtu būdu, jį įvertino ir konstatavo, kad pažeidimas buvo padarytas, nes skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš teismo peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad 2013-05-04 11.50 val. namo kieme stovintis automobilis yra plaunamas vandeniu. Tad formuluodamas išvadą, kad institucijos nutarimas pagrįstas, nes ši jį priimdama rėmėsi taip pat ir minėtu vaizdo įrašu, teismas pažeidė LR ATPK 30 str. įtvirtintas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, nes kaltę parėmė įrodymu, kuris gautas neteisėtai.

Pažymi, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau, vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktą įrodymą, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, kad A. L. pateikinėja tikrovės neatitinkančius, sufabrikuotus pareiškimus, patvirtina pati skundžiama nutartis, nes joje pats Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, kad A. L. ir T. L. pateiktas vaizdo įrašas nevertintinas, kaip įrodymas, kadangi jis gautas neteisėtu būdu. Taip pat skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes liudytoja pripažįstama T. L. yra taip pat subjektyvi, nes yra be paliovos konfliktuojančio A. L. sutuoktinė, kuri taip pat vykdo tiek šmeižikiškus, tiek įžeidinėjančio pobūdžio veiksmus, kuri gali pateikti bet kokio turinio liudijimą, kad tik tai sukeltų bet kokius neigiamus padarinius apeliantui.

Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 yra patvirtintos Tvarkymo ir švaros taisykles. Pagal šio sprendimo 1 punktą šios taisyklės galioja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, tačiau pagal 3 punkto turinį akivaizdu, kad jos negali būti taikomos fizinių asmenų privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, nes šis punktas akivaizdžiai ir nurodo, jog "Asmenys tvarko ir užtikrina švarą jiems nuosavybės teise priklausančiose ar Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ar teismo sprendimų pagrindu priskirtose ar valdomose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo.“ Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius šio teisės akto nuostatas apeliantui inkriminavo visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, o Vilniaus miesto apylinkės teismas, privalėjęs skundžiamoje nutartyje išaiškinti kokiu teisės aktu remdamasis jo privačios nuosavybės teise valdomą namų valdos sklypą pripažįsta Vilniaus miesto savivaldybės teritorija, nenurodoma. Lygiai kaip ir nepaaiškinama nutartyje, koks teisės aktas ir kaip mane įpareigoja tvarkytis privačiame namo kieme. Pažymi, jog nutarimas neteisėtas ir buvo priimtas tikriausiai pareiškėjų L. šeimynos, dėl kurios daugybinių skundų visoms galimoms institucijoms tenka gintis teisinėmis priemonėmis jau nuolat.

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius, kuriam šio poįstatyminio teisės akto leidėjas nustatė šio teisės akto vykdymo kontrolę, surašęs 2013-08-26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A-1 1- 33937-(1.1.S6-SM3), apelianto tariamai padarytą administracinį pažeidimą kvalifikuodamas kaip galiojančio LR ATPK 161 str. pažeidimą, kuriame įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs blanketinę normą, nukreipiančią į konkretų poįstatyminį teisės aktą, elgėsi neteisėtai, nekvalifikuotai ir nepagrįstai. Pažymi, jog šiuo atveju net ir Vilniaus miesto apylinkės teismas susiklosčiusios teisinės situacijos nepakeitė, konkrečios veikos kvalifikacijos neįvardijo, o paliko galioti priimtą ydingą ir neteisėtą nutarimą.

V. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, priešingai, nei nurodo apeliantas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų.

ATPK 161 str. nustatyta, jog Savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas - užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų.

Nors V. G. savo kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepripažino, jo kaltė yra įrodyta byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (tyrimo medžiaga), A. L. skundu (b.l. 20), parodymų patikrinimo protokolu (b.l. 21), kita bylos medžiaga.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad 2013-05-04 11.50 val. nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau „Taisyklių“) 15.10 p. reikalavimų – nuosavo namo, esančio Austėjos g. (duomenys pakeisti), Vilniuje, kieme tam tikslui nepritaikytoje ir neskirtoje vietoje plovė automobilį.

Iš byloje esančio A. L. skundo matyti, kad 2013-05-04 apie 11.50 val. adresu Austėjos g. (duomensy pakeisti), Vilniuje V. G. tam nepritaikytoje vietoje prie nuosavo namo plovė automobilį. Pažymėjo, kad V. G. užsiiminėja automobilių verslu ir tokie pažeidimai pastoviai kartojasi (b.l. 20).

Liudytojos T. L. parodymų protokole patvirtinta, kad 2013-05-04 apie 11.50 V. G. savo namo kieme adresu Austėjos g. (duomenys pakeisti), Vilniuje plovė automobilį (b.l. 21).

Kaip matyti iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (tyrimo medžiaga), nagrinėjant bylą Institucijoje, V. G. pats nurodė, kad automobilį, nors ir retai, plauna kieme. Kanalizacija yra vietinė, į kurią subėga ir lietaus vandenys. Ji išvežama 1-2 kartus per mėnesį.

Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų kopijų matyti, kad UAB „Dori darbai“ 2013-02-22, 2013-05-24, 2013-08-02 buvo išvežamos nuotekos iš V. G. kanalizacijos (b.l. 15-17).

Šie duomenys rodo, kad V. G. privačioje namų valdoje yra įrengta vietinė nuotekų surinkimo sistema, tačiau įrodymų, kad kiemas yra pritaikytas plauti automobilius, įrengus naftos produktų gaudykles, nepateikta, tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas V. G..

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 str. 1 d. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Iš šios sąvokos bei iš ATPK 161 str. analizės matyti, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas (tyčia ar neatsargiai), todėl atmestinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, kad jo veikoje nėra ATPK 161 str. numatyto pažeidimo sudėties.

Pažymėtina, kad V. G. paskirta mažesnė, nei normos sankcijoje numatytos baudos vidurkis, 300 Lt bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuobauda paskirta, iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ji yra adekvati padarytam pažeidimui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. G. kaltė, padarius LR ATPK 161 straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, t.y. į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis paliktina nepakeista ir V. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.