Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, iki bausmės dirbęs (duomenys neskelbtini), iki bausmės paskyrimo gyveno (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 1300 Lt. bauda;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 50 parų arešto bausme;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 50 parų arešto bausme;

4) Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 147 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 metams, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmė Alytaus Pataisos namuose, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., išvykęs iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) mieste, policijos pareigūnams tikrinimo metu prisistatė kitu asmeniu, pateikdamas T. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip panaudojo kito asmens dokumentą.

Iš 2020 m. gegužės 12 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio nutarimo matyti, kad A. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, nutrauktas BPK 3² straipsnio 2 dalies pagrindu (1 t., b. l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip kelionės dokumentą. Tokiu būdu, asmens tapatybės kortelė įvardijama kaip asmens dokumentas ir jis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį gali būti ir yra šios nusikalstamos veikos dalykas.

Vertinant kaltinamojo A. J. veiksmus, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors kaltinamasis parodė, jog norėjo savo automobilyje rastą T. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę grąžinti jos savininkui ir su juo net buvo susisiekęs telefonu, tačiau matyti, jog jis minėtos asmens tapatybės kortelės negrąžino ir ja 2018 m. liepos 23 d. pasinaudojo. Iš byloje esančio Tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad kaltinamasis 2018 m. liepos 23 d., 02.50 val., (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas policijos pareigūnų ir patikrinimo metu policijos pareigūnams prisistatė T. A. ir pateikė šiam asmeniui išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti, kad nors kaltinamasis nurodė, jog norėjo asmens tapatybės kortelę grąžinti jos savininkui, tačiau to nepadarė ir asmens tapatybės kortele neteisėtai pasinaudojo. Minėtame Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, jog sulaikytas asmuo buvo pristatytas į policijos įstaigą ir daktiloskopuotas, tačiau tikrosios asmens tapatybės iškart nustatyti nepavyko dėl techninių nesklandumų ir asmuo buvo paleistas. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė kaip jį policijos pareigūnai registruoja T. A. vardu, dėl ko jis neva sutriko, ir teisiamojo posėdžio metu neneigė šios aplinkybės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tuo metu jį tikrinusiems policijos pareigūnams nenurodė savo tikrojo vardo ir pavardės bei nepranešė, jog pateikė svetimą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nors tai žinojo, tai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jog konvojuojant kaltinamąjį A. J. iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką, jam teko bendrauti su kaltinamuoju. Pasak liudytojo, jų pokalbio metu, kaltinamasis nurodė, jog būdamas (duomenys neskelbtini), jis, pateikęs T. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę bandė įgyti vairuotojo pažymėjimą, o taip pat, T. A. vardu išduota asmens tapatybės kortele naudojosi ilgą laiką, siekdamas išvengi jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė liudytojo M. J. parodymus dalyje, jog konvojavimo metu bendravo dviese, o taip pat nurodė, jog būdamas (duomenys neskelbtini) nebandė įgyti vairuotojo pažymėjimo. Nors byloje nėra pakankamų duomenų, leidžiančių neginčytinai patvirtinti liudytojo M. J. nurodytas aplinkybes, jog kaltinamasis, būdamas (duomenys neskelbtini), ilgą laiką naudojosi svetima asmens tapatybės kortele, tačiau tai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kaip jau buvo minėta, BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra laikoma baigta jau nuo vieno iš straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų: dokumento įgijimo, laikymo, siuntimo, panaudojimo ar realizavimo neturint tam teisėto pagrindo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis panaudojo svetimą dokumentą - asmens tapatybės kortelę, t. y., 2018 m. liepos 23 d., (duomenys neskelbtini) mieste ją pateikus policijos pareigūnams, siekiantiems nustatyti jo asmenybę, nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, laikoma baigta.

Iš kaltinamojo akto matyti, jog A. J. yra kaltinamas, be kita ko, ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., kai buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą Europos arešto orderį, būdamas nuteistas 2016 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę: žinodamas, kad jo apeliacinis skundas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi atmestas, nebuvo gyvenamojoje vietoje, slapstėsi, nevykdė paskirtų kardomųjų priemonių (užstato, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje) sąlygų. Teismas atkreipia dėmesį, jog aprašyta veika atitinka BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, pagal kurią, ikiteisminis tyrimas A. J. atžvilgiu buvo nutrauktas 2020 m. gegužės 12 d. nutarimu (1 t., b. l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog A. J. pareikštas kaltinimas šioje dalyje yra perteklinis ir tokiu būdu yra šalinamas. Toks aplinkybių šalinimas kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties neblogina.

Atkreiptinas dėmesys, ir į tai, jog kaltinamasis A. J. nepripažino kaltinime nurodytos aplinkybės, jog jis T. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė. Kaip minėta, kaltinamasis nurodė, jog dar prieš jam išvykstant dirbti į Vokietiją T. A. pats paliko savo asmens tapatybės kortelę jo automobilyje. Be to, kaltinamajam minėtą kortelę suradus, jis telefonu susisiekė su T. A. ir pranešė jam apie rastą asmens tapatybės kortelę, tačiau T. A. šios neatsiėmė. Iš tiesų, šiuos kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtino liudytojas T. A.. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. J. yra kažkada automobiliu jį parvežęs namo ir tuomet jam priklausanti asmens tapatybės kortelė galėjo iškristi automobilyje. Liudytojas patvirtino, jog A. J. jam skambino ir pranešė apie surastą asmens tapatybės kortelę, bet nurodė, jog tuo metu jis į tai nekreipė dėmesio, nes turėjo kitą asmens tapatybės kortelę. Tokiu būdu, aplinkybė, jog kaltinamasis T. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 2016 m., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste yra šalinama iš kaltinimo. Pažymėtina ir tai, jog šios aplinkybės šalinimas reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, o kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

Apibendrinant kas išdėstyta, teismas laiko visiškai įrodyta, jog A. J., 2018 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) mieste, policijos pareigūnams tikrinimo metu prisistatė kitu asmeniu, pateikdamas T. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip panaudojo kito asmens dokumentą neturėdamas tam teisinio pagrindo. Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis pateikdamas jį sulaikiusiems pareigūnams svetimą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog neturėdamas teisinio pagrindo panaudoja dokumentą, ko pasekoje nuslepia savo tikrąją tapatybę ir norėjo taip veikti, kas neginčytinai patvirtina, jog kaltinamojo A. J. veiksmuose yra visi BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad naują nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, yra teistas, tačiau ne už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (1 t., b. l. 179-188, 191-195; 2 t., b. l. 1-68, 69-123, 124-149), veiką, kurios padarymu yra kaltinamas padarė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jos nebuvo pradėjęs vykdyti, nes pasislėpė nuo bausmės išvykdamas į užsienį, 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 153-155). Pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 152). Šiuo metu Alytaus pataisos namuose atlieka Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, jog už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam jau buvo paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaltinamasis vis tiek padarė naują nusikalstamą veiką, kas liudija apie jam ankščiau paskirtų bausmių neefektyvumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis didesnis už straipsnio sankcijoje numatytą galimą skirti tokios bausmės rūšies minimumą.

Bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikalstamą veiką A. J. padarė neatlikęs jam Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu, už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu, su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir šio nuosprendžio paskelbimo dieną (2020 m. lapkričio 3 d.) dar likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, pridedant švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri didesnė už įstatyme numatytą terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimalų dydį, atsižvelgiant į tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė siekdamas išvengti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Jam nebuvo paskirtos kardomosios priemonės.

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Daiktų turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 7 (septinių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, bei paskirti galutinę subendrintą 5 (penkių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 3 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).