Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. M. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos J. M. mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. M., po kurio mirties ji priėmė jo palikimą, paduodama pareiškimą Kėdainių rajono 2-ajam notaro biurui. Jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kurio pagrindu ji paveldėjo 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei valstybės vienkartines išmokas. (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvo J. M. motina J. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/8 dalis gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį J. M. testamento nepaliko. Dėl jos turto paveldėjimo į notarą jos tėvas nesikreipė, tačiau iki 2006 m. gruodžio 8 d. gyveno motinai priklausančioje namo dalyje, t.y. tuoj po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Todėl tėvui liko visi jo motinos šiuose namuose laikomi baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Mirus J. M., jos tėvas J. M. vienas organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Jis rūpinosi gyvenamojo namo dalies apšildymu šaltuoju metų laikotarpiu, atliko ne vieną einamąjį namo remontą, mokėjo mokesčius. Motinos palikimą jos tėvas pradėjo valdyti kaip savo, t.y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir motinai priklausančio namo dalį pradėjo valdyti kaip savo. Šiuose namuose užaugino ir ją. Ji juose gyvena iki šiol. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad man būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į visą (duomenys neskelbtini). mirusio tėvo J. M. palikimą. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į visą J. M. turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, nėra. Byla dėl J. M. palikimo neužvesta.

Suinteresuotas asmuo S. M. neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo S. M. nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjos paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos N. G. tėvas J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17, 18,19, 10,11). Pareiškėjos motina J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 23). Po tėvo J. M. mirties pareiškėja priėmė jo palikimą, jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kurio pagrindu ji paveldėjo 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei valstybės vienkartines išmokas (b.l. 12). Pareiškėjos senelė J. M. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle (b.l. 5,7). Palikėjos J. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas : 1//8 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeri (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Jos vaikai: B. S., M. G. (mirusi (duomenys neskelbtini)), V. S. (mirusi (duomenys neskelbtini)), O. Ž. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir J. M. (miręs (duomenys neskelbtini)). Birštono valstybinės notarinės kontoros 1990-1992 metų, Prienų valstybinės notarinės kontoros 1992 metų ir Birštono miesto notaro biuro 1992-1997 metų dokumentuose žinių apie J. M. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra (b.l. 8). J. M. nuo 1974 m. rugpjūčio 20 d. iki 2006 m. gruodžio 8 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).

Iš pareiškėjos pareiškimo (b.l. 1-3) ir jos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjos tėvas J. M. po savo motinos J. M. mirties priėmė jos palikimą: po palikėjos J. M. mirties jis ir toliau gyveno palikėjai iki jos mirties priklausiusioje dalyje gyvenamojo namo, jam liko visi J. M. daiktai, baldai, buitinė technika, elektros bei buities prietaisai, jis atliko gyvenamojo namo dalies remontą, rūpinosi šio namo dalies apšildymu šaltuoju metų sezonu, mokėjo mokesčius.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. M. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. J. M. mirties momentu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Byloje nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į J. M. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Duomenų apie J. M. testamentą nėra. Iš karto po J. M. mirties jos sūnus J. M. priėmė visus palikėjai tuo metu priklausiusius daiktus, jais naudojosi, ir toliau gyveno palikėjai tuo metu priklausiusioje gyvenamojo namo dalyje, rūpinosi minėtos dalies gyvenamojo namo šildymu šaltuoju metų laiku, ją remontavo, mokėjo mokesčius, taip pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Nors J. M. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad J. M. faktiškai priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos J. M. palikimą.

Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. M. tuoj po savo motinos J. M. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti pagal įstatymą po savo tėvo J. M. mirties likusį nepaveldėtą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjos priteistina 4,43 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Iš pareiškėjos N. G. priteistina 4,43 Eur (keturi eurai, 43 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.