Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. M. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-1418-104/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DnB NORD lizingas‘ ieškinį atsakovams ūkininkui J. M. ir laiduotojui J. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai pirmosios instancijos teisme neginčijo nuostolių dydžio ir pagrindimo, todėl šia aplinkybe negali remtis apeliaciniame skunde.Apeliantai neginčija 5 919,82 Lt palūkanų ir 639,73 Lt transportavimo išlaidų, todėl bauda negali būti mažinama daugiau kaip iki 6 559,55 Lt.Apeliantai, tvirtindami, jog turtas buvo parduotas už per mažą kainą, painioja dvi skirtas vertes: lizingo objekto neapmokėtą vertę ir rinkos vertę pardavimo momentu. Atsakovai galėjo patys pasiūlyti pirkėją, kuris nupirktų turtą už didesnę kainą, tačiau to nepadarė.Nepriklausomi vertintojai įvertino lizingo objektą bei nustatė, kad traktoriaus John Deer 8400 rinkos vertė 2010-03-19 buvo 50 000 Lt, o sėjamosios Vaderstad Rapid 600P – 2 000 Lt. Dėl to turtas buvo parduotas už kainą, labai artimą rinkos kainai. Be to, dėl ieškovo darbuotojo klaidos teismui buvo pateikti netikslūs duomenys apie ieškovo patirtą realų nuostolių dydį, nes į juos neįtraukti 48 720,65 Lt dydžio nuostoliai, susiję su sėjamosios pardavimu už 3 000 Lt (su PVM), kai jos neapmokėta rinkos vertė be PVM buvo 51 199,99 Lt. Tačiau ieškinys buvo pareikštas tik dėl sutartinės baudos priteisimo, o ne dėl visų nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, prieš pradėdama nagrinėti atsakovų ūkininko lizingo gavėjo J. M. ir laiduotojo J. M. apeliacinio skundo argumentus, išsprendžia procesinius prašymus, kuriuos pateikė abi ginčo šalys (CPK 245, 302 str.).

Ieškovas UAB „DnB NORD lizingas“, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, nurodė, jog pirmosios instancijos teisme atsakovai neginčijo nei nuostolių dydžio, nei jo pagrindimo, todėl šia aplinkybe negali remtis apeliaciniame skunde. Tačiau tam atvejui, jeigu apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų šiuos argumentus, ieškovas pateikė papildomai naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: advokato patvirtintas šviesokopijas nepriklausomų vertintojų ataskaitų Nr.FJ0-00304, Nr.FJ0-00306 dėl atliktų lizingo objektų rinkos vertės, buvusios 2010-03-19, nustatymo, o taip pat ginčo sėjamosios pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2010/05/24-4356. Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog ieškovo prašymas prijungti šiuos dokumentus prie bylos atitinka CPK 314 straipsnio reikalavimus, jį patenkina.

Kartu teisėjų kolegija atmeta apelianto laiduotojo J. M. prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, grindžiamą nesutikimu su ieškovo teismui pateiktais turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktais, esančiais pirmiau paminėtų ataskaitų medžiagoje. Visų pirma, kaip žinia, byloje dalyvaujantys asmenys savo proceso teisėmis privalo naudotis sąžiningai, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, įrodymus ir argumentus pateikti teismui rūpestingai ir laiku (CPK 7 str., 42 str. 5 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ atsiliepimas į atsakovų apeliacinį skundą kartu su pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovams paštu buvo išsiųstas 2012-05-18. Duomenų, kad ši pašto siunta jiems nebuvo įteikta, byloje nėra. Tuo tarpu šis prašymas apeliaciniam teismui pateiktas 2012-09-10, tai yra likus vienai dienai iki teismo posėdžio. Antra, procesiniai dokumentai privalo atitikti bendruosius reikalavimus, tarp kurių yra reikalavimas nurodyti procesinio dokumento dalyką patvirtinančias aplinkybes bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str.). Specialiosios CPK 322 straipsnio normos taip pat reikalauja motyvuoti tokį prašymą. Gi apeliantas, kaip nurodyta, apsiribojo vien teiginiu, jog nesutinka su ieškovo pateiktais aktais, nenurodydamas jokių argumentų (CPK 178 str.).

Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantui J. M. buvo suteikta pakankamai laiko tinkamai ir laiku suformuluoti bei pagrįsti savo poziciją dėl ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ papildomai pateiktų įrodymų ir žodinio proceso būtinumo, tačiau priešingai nei reikalauja civilinio proceso taisyklės, jis tuo nepasinaudojo, pareiškė nepagrįstą prašymą, todėl jis atmestinas. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog bylos dalyvių procesiniai dokumentai – apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį, yra pakankamai ir aiškiai argumentuoti, išdėstytos aplinkybės, kurios, šalių manymu, paneigia ar patvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nepripažįsta, kad būtina šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 str. 1 d.).

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.). Buvo minėta, kad atsakovai lizingo gavėjas ūkininkas J. M. ir laiduotojas J. M. nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 52 108,79 Lt baudos priteisimo ir apeliaciniu skundu prašo ją panaikinti, o kitą sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą, tuo apibrėždami šio apeliacinio proceso ribas (CPK 320 str. 1 d.).

Remdamasi byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas išnagrinėjo visas aplinkybes, reikšmingas ginčui šioje dalyje išspręsti, tinkamai nustatė, išaiškino ir pritaikė aktualias proceso, materialiosios teisės normas bei, patenkindamas ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ ieškininį reikalavimą dėl 52 108,79 Lt baudos priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

Pirmiau buvo nurodyta, kad apeliantai savo reikalavimą grindžia argumentais, jog būtent pats ieškovas 95 999,99 Lt vertės atsakovo ūkininko J. M. lizinguotą turtą (lizingo objekto neapmokėta vertė) pardavė už kainą, žemesnę nei yra vertas, tai yra 58 000 Lt, todėl pati lizingo bendrovė turi prisiimti riziką dėl 48 066,11 Lt nuostolių dalies atsiradimo, atsakovai už juos nėra atsakingi ir teismas sutartinę 52 108,79 Lt baudą priteisė be pagrindo (CK 6.253 str. 5 d., 6.248 str. 1 d.). Taigi apeliantai tvirtina, kad sprendžiant klausimą ar dėl sutarties neįvykdymo ieškovui yra atsiradę nuostoliai ir kokio dydžio, nagrinėjamu atveju turėtų būti lyginami du dydžiai – neapmokėta lizinguoto objekto vertė bei kainą, už kurią šis objektas buvo parduotas.

Teisėjų kolegija laiko, jog tokiu būdu apeliantai netinkamai interpretuoja CK 6.574 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjamos kategorijos bylose ir aiškindamas CK 6.574 straipsnio normas, reglamentuojančias lizingo sutarties nutraukimo padarinius, taip pat yra nurodęs, kad lizingo davėjo nuostolių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos pagal lizingo sutartį grąžintos naudoto turto vertės ir rinkos vertės (pinigų sumos, gautos pardavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-1/2012). Sutinkant su apelianto teiginiu, lizingo bendrovei tektų turto pardavimo nuostoliai, atsiradę dėl lizingo gavėjo kaltės neišpirkus šio turto už sutartinę kainą, t. y. jei lizingo sutartis būtų tinkamai įvykdyta, nors yra akivaizdu, kad susigrąžinto lizingo sutarties dalyko neišpirkta vertė ir jo pardavimo kaina dėl pačių įvairiausių veiksnių gali nesutapti. Dėl to, atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, pripažintina, kad turto pardavimo nuostolių rizika dėl kitos šalies netinkamo prievolių vykdymo negali tekti lizingo bendrovei, kurios sąžiningas elgesys realizuojant šį turtą, kaip žinia, yra preziumuojamas, o apeliantai iš viso nekėlė klausimo ir nenurodė tai paneigiančių argumentų. Beje, kaip jau buvo minėta, prašant skirti nagrinėti šią apeliacinę bylą žodinio proceso tvarka, taip pat buvo apsiribota vien teiginiu, kad nesutinkama su ieškovo papildomais įrodymais, kuriais grindžiamas faktiškai patirtų nuostolių dydis (CPK 178, 185 str.).

Taigi konstatavus, kad ieškovas UAB „DnB NORD lizingas“ dėl netinkamo sutarties vykdymo nutraukęs lizingo sutartį, susigrąžinęs lizingo sutarties dalyką bei jį pardavęs už rinkos kainą, kuri kartu su įmokomis, jau gautomis iš lizingo gavėjo, yra mažesnė už visą lizingo sutartyje numatytą kainą, patyrė nuostolių, juos turi teisę išieškoti iš lizingo gavėjo ir jo laiduotojo. Pažymėtina, kad ieškovas šiuo ieškiniu reikalauja priteisti ne nuostolių atlyginimo, bet Sutarties 8.9 punkte šalių sulygtos 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudos – 52 108,79 Lt. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad kaip minėta, šalys susitardamos dėl šios baudos dydžio nustatė, jog jis tiesiogiai priklauso nuo skolininko nesumokėtos lizinguoto turto vertės. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl šios baudos dydžio pagrįstumo vadovavosi tuo, kad dėl netinkamo lizingo sutarties vykdymo ieškovas patyrė 54 625,66 Lt nuostolių: negavo 5 919,82 Lt palūkanų, turtas buvo parduotas už 58 000 Lt, kai neapmokėta lizingo vertė buvo 95 999,99 Lt (be PVM) ir 639,73 Lt (be PVM) transportavimo išlaidų. Palyginęs šiuos nuostolius su prašoma priteisti 52108,79 Lt bauda, teismas pripažino, jog jos dydis neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir nėra teisinio pagrindo ją sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie teismo motyvai yra pagrįsti. Dėl to teismas, teisingai įvertinęs lizingo teisinių santykių esmę ir tikslus, faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, pagrįstai patenkino šį reikalavimą (CK 6.38, 6.158, CK 6.574 str., CPK 185 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui UAB „DnB NORD lizingas“ priteistinos išlaidos advokato pagalbai atlyginti (CPK 93 str. 1 d.). Teismui yra pateikti duomenys, kad ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 968 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l.148, 149 ). Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 484 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą ir 2011 m. kovo 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei UAB „DnB NORD lizingas“ (juridinio asmens kodas 124385737) Lt atsakovų J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 484 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.