- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-1115-340/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00478-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- O., O. V.
- Ieškovas
- E. B.-Ž.
- Trečiasis asmuo
- D. B., J.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo O. V. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B.-Ž. ieškinį atsakovui O. V. dėl gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. B., J. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 90 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad O. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas jam priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo A. B.. 2007-11-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu O. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Po A. B. mirties liko jo žmona, dukros bei anūkai. Faktinės aplinkybės atitinka CK 6.246 – 6.249 str. nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtą veiką (automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirenkant saugaus greičio, neatsižvelgiant į kelio sąlygas ir kartu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus), žalą (A. B. žūtis), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (O. V. sukeltos avarijos metu žuvo A. B.). Ieškovei, kaip žuvusiojo dukrai, žala pasireiškė: dvasiniais išgyvenimais ir emociniais sukrėtimais: dėl tėvo žūties jos patirti dvasiniai išgyvenimai ir dvasinis sukrėtimas netekus artimo žmogaus, vadovaujantis CPK 182 str., turėtų būti laikomos savaime suprantamomis ir neįrodinėtinomis aplinkybėmis; ieškovė su žuvusiuoju A. B. palaikė itin artimus ir emociškai glaudžius šeiminius santykius, nuolat bendravo, visokeriopai paremdavo ir morališkai palaikydavo vienas kitą sunkiu metu, dėl ko tėvo tragiška žūtis jai sukėlė itin didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, sunkius išgyvenimus; psichologiniu diskomfortu: nors žuvusiojo dukra yra suaugusi, tačiau ji nuolat patiria psichologinį diskomfortą dėl to, jog nebeturi tėvo, jos mama jau yra našlė; bendravimo galimybių sumažėjimu: netekusi tėvo dukra prarado galimybę su juo dalintis šeimos džiaugsmais ir rūpesčiais, išgyvenimais auginant vaikus (žuvusiojo anūkus), neteko galimybės gauti moralinės tėvo paramos. Atsižvelgiant į tai, jog santykiai tarp žuvusiojo A. B. bei jo dukters, ieškovės, buvo nuolat palaikomi, artimi bei glaudūs, jai yra atlygintina neturtinė žala, kurią sudaro 90 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti; jeigu ieškinys bus patenkintas, teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti atsižvelgiant į priteistos pinigų sumos dydį. Nurodė, kad labai gailisi dėl eismo įvykio ir jo sukeltų pasekmių. Taip pat, yra pasiryžęs atlyginti ir savo neatsargiais veiksmais padarytą žalą. Su šiuo ieškiniu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka. Ieškovės nurodomos neturtinės žalos dydis grindžiamas aplinkybėmis, jog santykiai su žuvusiuoju buvo nuolat palaikomi, artimi bei glaudūs, tačiau jokie įrodymai, pagrindžiantys minėtas aplinkybes nepateikti. Ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (90 000 Lt) yra nepagrįstai didelis. Ieškovė turėtų nurodyti aplinkybes bei pateikti jas pagrindžiančius įrodymus apie santykių su žuvusiuoju nuolatinį pobūdį, emocinį tvirtumą, nuoširdumą bei artumą. Be to, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, reikia įvertinti aplinkybę, kad eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas A. B., įvyko dėl jo neatsargumo. Atsakovo turtinė padėtis, neleidžia jam atlyginti ieškovės prašomos neturtinės žalos dydžio. Gaunamas atlyginimas nėra didelis; iš šių lėšų turi išlaikyti nepilnametę dukrą (11 metų). Su žmona bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butą, kuris yra vienintelė šeimos gyvenamoji vieta. Kadangi eismo įvykio metu buvo neblaivus, visas AB „Lietuvos draudimas“ bei Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos nukentėjusiems asmenims išmokėtas pinigų sumas iš viso 137 326,4 Lt privalo grąžinti draudikui, dalimis, mokėdamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškinyje prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka susiklosčiusioje teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio; taip pat ir CK 1.5 str. įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Įvertinęs visas aplinkybes bei savo materialines galimybes, norėtų ieškovei sumokėti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Tretieji asmenys – D. B. ir J. B. prašė ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovė iki tėvo mirties su juo palaikė itin glaudžius ir artimus ryšius, su juo nuolatos bendravo, tėvo netektis sukėlė itin daug neigiamų pasekmių. Visa tai patvirtina, kad dėl tėvo žūties ieškovei atsirado neturtinė žala.
Širvintų r. apylinkės teismas 2010-02-12 sprendimu priteisė E. B.-Ž. iš O. V. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; sprendimo vykdymą išdėstė, kas mėnesį O. V. sumokant po 500 Lt; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš O. V. valstybei 1 500 Lt žyminio mokesčio ir 33,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad 2007-11-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje O. V. yra pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 6 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams, taikytas BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Tai rodo, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, nusikalstami ir jam atsirado pareiga atlyginti dėl tokių veiksmų padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neteko jai labai artimo žmogaus – tėvo, tokiu būdu patyrė didelę dvasinę traumą, stiprius išgyvenimus, skausmingą netekties jausmą, sąlygojusį teigiamų emocijų, galimybių mėgautis šeimos ryšiais, leisti kartu laisvalaikį, užsiimti bendrais pomėgiais praradimą, liūdesį, ilgesį bei kitas neigiamas stiprias neigiama emocine prasme neturtinio pobūdžio pasekmes. Atsakovas taip pat iš esmės pripažino, kad ieškovė, netekusi tėvo, patyrė stiprius išgyvenimus, t. y., neturtinę žalą, tik nesutiko su jos dydžiu. Teismas nustatė, kad ieškovė iki tėvo žūties gyveno kartu, tėvas materialiai rėmė jos mokslus, abu artimai bendravo, kartu leido laisvalaikį, atostogas, šventė šventes. Visa tai rodo, kad tarp ieškovės ir jos tėvo buvo stiprus ryšys, ieškovės ir tėvo iki jo žūties santykiai buvo artimi ir glaudūs. Nustatydamas žalos dydį, vertindamas atsakovo veiksmus, teismas atsižvelgė, kad atsakovas sunkias pasekmes sukėlusį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas rodo jo grubų KET nesilaikymą, didelį neatsargumą ir nerūpestingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nustatant žalos dydį, atsakovo turtinės padėties kriterijus, nėra esminis, tačiau teismas atsižvelgė, kad atsakovas turi ir išlaiko nepilnametę dukrą. Nepaisant itin skaudžios artimo žmogaus netekties, ieškovė, būdama jauno amžiaus, turi galimybę iš dalies sumažinti skausmą, rūpindamasi savo šeima, artimai bendraudama su seserimi, mama, kitais artimaisiais. Teismas ieškovei priteisė 50 000 Lt žalos atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad jis negali atlyginti visos žalos iš karto, teismas tenkino atsakovo prašymą ir sprendimo vykdymą išdėstė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Širvintų r. apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimą – nustatyti ir priteisti ieškovei mažesnį neturtinės žalos dydį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas; teismas netinkamai taikė CK 6.250 str., nepagrįstai netaikė CK 6.282 str. 3 d., pažeidė procesines teisės normas netinkamai įvertindamas įrodymus, dėl to neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad įvykis pripažintas neatsargiu nusikaltimu, kas užfiksuota Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-12-22 nuosprendyje; apeliantas dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, pasekmės jam pačiam sukėlė daug didelių ir neigiamų išgyvenimų. Taip pat neįvertintos visos aplinkybės, susijusios su apelianto turtine padėtimi – sumažėjusios pajamos, iš kurių turi išlaikyti nepilnametę dukterį, paskolos bankui, draudimui grąžintinos sumos. Pažymi, kad į turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su įvykiu atlyginimą pretenduos ir kiti žuvusiojo artimieji. Nurodo, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes, net ir išdėsčius sprendimo vykdymą, teismo sprendimo vykdymas tampa objektyviai neįmanomas. Nurodo, kad teismo priteista kompensacija neadekvati įvykio ieškovei sukeltoms pasekmėms; ieškovė nepateikė teismui jokių dokumentų, leidžiančių teigti, kad dėl įvykio patirta didelė dvasinė trauma, stiprūs išgyvenimai, turėję įtakos jos sveikatos būklei; nors neabejotinai ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, tačiau jie neturėjo esminės neigiamos įtakos. Taip pat teismas nurodydamas, kad atsižvelgė į teismų praktiką, sprendime nenurodė nei vienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria vadovavosi. Apelianto teigimu, teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka susiklosčiusioje teismų praktikoje (jo nurodomose analogiškose bylose: LAT 2005-11-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-626/2005, 2005-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-174/2005, 2005-02-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-86/2005, 2008-02-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2008 ir kt.) priteisiamo neturtinės žalos dydžio. Pažymi, kad sprendime nėra nurodomos jokios išskirtinės aplinkybės ar CK 6.250 str. nurodyti kriterijai, kurie leistų nukrypti nuo apelianto paminėtose nutartyse nustatytų neturtinės žalos dydžių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o skundžiamą Širvintų r. apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimą palikti nepakeistą. ieškovės nuomone, teismas įvertino visas aplinkybes, susijusias su apelianto kalte, jo turtine padėtimi, sumažindamas prašytą priteisti neturtinės žalos dydį. Taip pat pažymi, kad apelianto turtinė padėtis neįpareigoja teismo priteisti mažesnę piniginę sumą nei objektyviai įvertinta padaryta neturtinė žala. Nurodo, jog tėvo žūtis sukėlė itin didelius emocinius išgyvenimus ir neigiamas pasekmes; pabrėžia, kad vadovaujantis CPK 182 str. 1 d. 1 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis – kadangi akivaizdu, kad dėl tragiškos tėvo žūties, siejusio tampraus ryšio, glaudžių santykių ieškovė patyrė itin skaudžių išgyvenimų, kurių nereikia įrodinėti, kita vertus šias aplinkybes patvirtino tretieji asmenys. Pažymi, kad apeliantas nepagrįstai vadovaujasi kai kuriomis LAT nutartimis, kadangi skiriasi bylų ratio decidendi.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji asmenys D. B. bei J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o Širvintų r. apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo priteista 50 000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ar neadekvati apelianto nusikalstama veika padarytai žalai, atitinka teisingumo ir protingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad 2007-02-26 Vilniuje, važiuodamas savo nuosavu automobiliu atsakovas O. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su automobiliu Mazda Xedos 6, vairuojamu E. D., dėl ko žuvo šio automobilio keleivis A. B., šio automobilio vairuotojas ir kitas keleivis buvo sužaloti. 2007-11-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu O. V. yra pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 6 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams, taikytas BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Žuvusiojo duktė E. B.-Ž. pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo; žuvusiojo našlė D. B. ir kita duktė, J. B. dalyvauja byloje kaip tretieji asmenys ieškovės pusėje be savarankiškų reikalavimų. Pagal bylos medžiagą, AB „Lietuvos draudimas“ visa maksimali Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu numatyta 500 eurų (1 726,40 Lt) suma neturtinei žalai atlyginti buvo išmokėta žuvusiojo našlei D. B.; dar 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti sumokėjo atsakovas (b.l. 29). Ieškovės E. B.-Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo teismo patenkintas iš dalies, priteisiant 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; atsakovas apeliaciniame skunde savo prievolės atlyginti jai padarytą ieškovei neturtinę žalą neginčija, tokiu būdu apeliacijos dalykas – Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių neturinės žalos dydžio nustatymą gyvybės atėmimo atvejais, aiškinimo ir taikymo klausimas. Žmogaus gyvybė – unikali absoliučios prigimties neturtinė vertybė, maksimaliai saugoma Konstitucijos ir kitais teisės aktais; teisės doktrinoje pripažįstama, kad nors vienintelis tinkamas neturinės žalos atlyginimo būdas yra piniginė kompensacija, tačiau bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo neįmanomas visiško nuostolių atlyginimo principo realizavimas. Asmeniui padaryta moralinė žala galima įvertinti tik sąlyginai, nes pinigai negali atstatyti asmens buvusios iki delikto psichologinės ir emocinės būsenos, todėl kolegija nesutinka teismo sprendimo motyvu, jog kompensacija skirta tam, kad iš dalies sušvelninti ieškovės patirtus neigiamus išgyvenimus.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Teismų praktikoje taip pat suformuoti tam tikri neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į pažeistos vertybės pobūdį, ieškovo ir žuvusiojo giminystės ryšį, emocinio, dvasinio, ekonominio ryšio pobūdį.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl to, jog teismo nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimas – 50 000 Lt nesuderinamas su teismų praktika. Apeliantas pateikia visą sąrašą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų civilinių bylų, kuriose analogiškose situacijose neturtinės žalos atlyginimui priteistos ženkliai mažesnės sumos. Teismai, taikydami teisę, privalo atsižvelgti į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir žinomi teisės subjektams ir teismams. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant žalos dydžio nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu. Taigi pagal precedentą taikomi neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, o pats byloje nustatytas dydis nelaikytinas precedentu. Vien tai, kad apelianto paminėtose bylose buvo nustatyti kitokie neturtinės žalos atlyginimo dydžiai artimiesiems gyvybės atėmimo atvejais, nesuponuoja pareigos nagrinėjamoje byloje mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo sumą.
Tiesioginę įtaką neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui turi asmenį, padariusį žalą, apibūdinančios objektyvios ir subjektyvios bylos aplinkybes: kaltė ir jos forma, asmens elgesys po žalos padarymo, sunki turtinė padėtis, visiškas ar dalinis žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dalį teisiškai reikšmingų aplinkybių įvertino tinkamai, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės pozicija, pateikta ieškinyje ir atsikirtimuose apeliaciniam skundui, kad dėl tėvo žūties dukters patirti dvasiniai išgyvenimai ir dvasinis sukrėtimas netekus artimo žmogaus turėtų būti laikomas savaime suprantamomis ir neįrodinėtinomis aplinkybėmis; ieškinio teiginiai, kad ieškovė su žuvusiuoju palaikė itin artimus ir glaudžius šeimyninius santykius, dėl ko tėvo tragiška mirtis jai sukėlė itin sunkų dvasinį ir emocinį sukrėtimą yra fakto klausimai ir turi būti įrodinėjami civilinio proceso kodekso numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė svarbiausią neturtinę vertybę – buvo prarasta žmogaus gyvybė, kuri negali būti atkuriama; tinkamai įvertino ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimus ir atsižvelgė į tai, kad ieškovės tėvas žuvo neturėdamas 50 metų, ieškovė iki tėvo žūties gyveno kartu, viena šeima, tėvas rėmė jos mokslus, abu artimai bendravo, leido laisvalaikį ir pan. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovę ir jos tėvą siejo stiprus ryšys; apelianto argumentas, jog teismas netinkamai įvertino tai, kad ieškovė yra suaugusi (27 metų) ištekėjusi moteris, dviejų vaikų motina, kas leido jai lengviau pergyventi tėvo netektį, atmetamas.
Dėl apelianto kaltės. Apeliantas teigia, kad jis neketino sukelti eismo įvykio; autoavarijai turėjo įtakos nepalankios oro sąlygos bei slidi kelio danga. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis dėl atsakovo kaltės. Nors atsakovo padarytas nusikaltimas įstatymo yra priskiriamas prie neatsargių, jis padarė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,99 promilės). Civilinės atsakomybės požiūriu atsakovo kaltė vertinama kaip didelis neatsargumas; rūpestingas ir apdairus asmuo turi suvokti, kad tokio laipsnio vairuotojo girtumas ženkliai padidina avarijos riziką. Esant tokioms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sušvelninti atsakovo kaltės laipsnį ir pripažinti, kad autoįvykio atsiradimui turėjo reikšmės oro sąlygos ir kitos, nepriklausančios nuo atsakovo valios aplinkybės; priteisto žalos atlyginimo dydis dėl neatsargios kaltės formos taip pat negali būti mažinamas.
Teismas sprendime nurodė, jog nustatant žalos dydį atsakovo turtinės padėties kriterijus nėra esminis, tačiau atsižvelgė į tai, kad atsakovas išlaiko nepilnametę dukrą. Su tokiu teiginiu galima sutikti tik iš dalies; teisingas neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo taikymas reikalauja įvertinti abiejų šalių teisiškai reikšmingus neturtinės žalos dydžio nustatymui argumentus ir atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovo turtine padėtimi. Byloje nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis bylos nagrinėjimo metu buvo vidutiniškai 1 019,84 Lt (b.l. 98, 117), nuo 2010-04-09 atsakovas registruotas darbo biržoje, gauna nedarbo draudimo išmokas. Atsakovas kartu su sutuoktine išlaiko 11 metų dukrą, sutuoktinės darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 917 Lt (b.l. 119). Atsakovo šeimos būstas įgytas už paskolą, įkeistas; atsakovas kartu su sutuoktine vykdo prievolę bankui (b.l. 40) Atsakovas privalo grąžinti draudikams visas AB Lietuvos „Lietuvos draudimas“ bei valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nukentėjusiesiems asmenims išmokėtas pinigų sumas (137 326,40 Lt); jis šią prievolę vykdo, mokėdamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį (b.l. 44-51). Atsakovas prisipažįsta prievolę atlyginti padarytą neturtinę žalą, dėl įvykio nuoširdžiai galisi. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atlygino dalį neturtinės žalos (6 000 Lt) žuvusiojo sutuoktinei D. B. (b.l. 29), siūlė išspręsti ginčą taikos sutartimi (b.l. 30-31, 32). Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į paminėtas aplinkybes; bei daro išvadą, kad teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 50 000 Lt, pažeidžia šalių teisėtų interesų pusiausvyros principą, kas sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą ir sumažinti priteistą sumą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Ieškovės atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentas, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo sunkią materialinę padėtį, sumažindamas žalos atlyginimo dydį nuo 90 000 Lt iki 50 0000 Lt, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gali laisvai pasirinkti darbą, dirbti ir užsidirbti, todėl jo dabartinis bedarbio statusas neįrodo jo sunkios turtinės padėties, kad draudimo išmokas jis privalo mokėti dėl savo kaltės, nes sukėlė avariją girtas, atmetami. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas ne neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimas dėl atsakovo sunkios turtinės padėties (CK 6.282 str. 2 d.), bet CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo kriterijų taikymas nagrinėjamoje byloje.
Teisėjų kolegija, iš dalies pakeitusį teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir sumažina priteistą iš atsakovo valstybei žyminį mokestį už ieškinį iki 600 Lt (3 proc. nuo priteistos 20 000 Lt sumos) (CPK 93 str. 4 d.). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinio skundo padavimą atsakovas buvo atleistas (b.l. 120); ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 str. 1 d. 3 p. nuostatas; taigi nesumokėta už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalis šalims nepaskirstoma (CPK 96 str. 4 d.). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš atsakovo proporcingai nepatenkintai skundo daliai (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir sumažinti priteistą E. B.-Ž. iš O. V. kompensaciją neturtinei žalai atlyginti iki 20 000 Lt; sumažinti priteistą iš O. V. valstybei žyminį mokestį už ieškinio padavimą iki 600 Lt; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto O. V. 6,84 Lt (šešis litus, 84 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).