- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- e2-208-1086/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00711-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- A. S., L. S.
- Trečiasis asmuo
- L. M., D. M.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Asta Usevičiūtė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui advokatui Arvydui Peneliui, atsakovui A. S., jo atstovui advokatui M. Š., atsakovei L. S., jos atstovei advokato padėjėjai Astai Usevičiūtei, tretiesiems asmenims L. M., D. M.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams A. S., L. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų L. M., D. M. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo pripažinti 2013 m. lapkričio 18 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, pagal kurią pirkėjas A. S., įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Biržų r., apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti V. S., panaikinti šio buto registraciją atsakovo A. S. vardu bei įrašą, jog butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai yra ieškovo tėvai, kuriems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Biržų r., vidutinės rinkos vertės 2540 Eur. Butas įgytas 2013-11-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kurios 3.1. punkte matyti, jog už butą buvo sumokėta 6500 Lt (1882,53 Eur). Šiuo metu Panevėžio apylinkės teisme Biržų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovų santuokos nutraukimo, kurioje atsakovai mėginą butą pasidalyti. Sutartis yra apsimestinis sandoris, nes tikrasis buto pirkėjas buvo ir yra ieškovas. Nors sutartyje pirkėju nurodytas tik atsakovas A. S., tačiau butas įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėjo, jog ieškovas gimė su sutrikusiu vystymusi ir dėl to yra sulėtinto mąstymo bei būdo. Mokyklą baigė pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą. Tam, kad pašaliniai tretieji asmenys negalėtų pasinaudoti ieškovo būsena (įkalbėti ieškovą įkeisti butą paskolos paėmimui ar kitokiais būdais mėginti pasinaudoti ieškovo turimu nekilnojamuoju turtu jį suvaržant ir pan.), atsakovai, tuo metu būdami atsakingi už savo sūnų ir besirūpindami juo, susitarė su ieškovu, kad butas formaliai bus įformintas jų vardu. Pažymėjo, jog butas įgytas už ieškovo asmenines lėšas, pagal 2013-10-28 Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „G. F.“ suteikta ieškovui 6300 Lt paskola, kuri pervesta į jo sąskaitą AB Swedbank banke. Ieškovas gautą paskolą per laikotarpį iki buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, t. y. iki 2013-11-18, išgrynino. Turėtus pinigus grynais ieškovas sumokėjo buto pardavėjoms 2013-11-18 prieš pasirašant sutartį pas notarą. Paskolą bankui ieškovas grąžino. Ieškovas bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ieškovas nuolat šiame bute nuo pat jo įsigijimo gyvena, moka visus komunalinius mokesčius. Už asmenines lėšas pagerino butą - pakeitė langus, pastatė malkinę, nupirko ir įrengė krosnelę-židinį, su bendrasavininkais bendromis lėšomis atnaujino ir išvalė šulinį, apskardino namo kaminą. Dėl nurodytų aplinkybių tikrasis buto savininkas, o tuo pačiu ir jo pirkėjas yra būtent ieškovas ir jis sutartyje turėtų būti nurodytas kaip tikrasis buto pirkėjas. Ieškovas iš savo pasiskolintų lėšų įsigijo butą, pats grąžino paskolą, butą priėmė, jį valdė bei naudojasi juo iki šiol.
Atsiliepimas
3. Ieškovas pateiktame dublike nurodė, jog atsiliepime pateikiami argumentai pareikšto ieškinio nepaneigė. Atsiliepiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes, atkreipė dėmesį, kad butas pirktas tik 2013-11-18, t. y. beveik po dvejų metų, nuo gautos atsakovo paskolos, todėl visiškai neaišku kokiais tikslais ir kam atsakovas panaudojo 2012-04-05 gautą 10000 Lt paskolą. Sutiko iš dalies, jog atsakovas 2020 m. spalio mėnesį bute įrengė kondicionierių. Vykstant atsakovų santuokos nutraukimo bylai, atsakovas buvo apsigyvenęs bute nuo 2020-10-03 iki 2020-11-07 ir per tą laiką įrengė šildymo sistemą, už kurią bendroje sumoje sumokėjo šiek tiek daugiau negu 100 Eur, tačiau atsakovas piktybiškai nemokėjo už buto išlaikymą jokių mokesčių ir todėl jį ieškovas 2020-11-07 išvijo. Tačiau išsikraustydamas atsakovas su savimi pasiėmė visus šildytuvų valdymo pultus ir todėl minėta sistema ieškovas negalėjo ir negali naudotis. Dėl šios priežasties ieškovas už savo lėšas 2020-11-17 įsigijo krosnelę-židinį, su kuriuo ir šildo gyvenamas patalpas. Nurodė, jog tiksliai nebeprisimena, tačiau galėjo taip būti, kad savo turėtus pinigus jis pas notarą padavė atsakovui, o pastarasis buto pardavėjoms. Tačiau butas buvo įgytas ieškovo, už jo lėšas, buvo jo naudojamas, tvarkomas, prižiūrimas, mokami mokesčiai.
4. Ieškovas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 metais pasiėmė vartojimo paskolą ir norėjo pirkti butą. Butą pirko sau, už savo pinigus, bet tėvų vardu, bijojo kad jo niekas neapgautų bei dėl to, jog nesuprato pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo subtilybių bei pasitikėjo tėvais. Butą pirko sau dėl to, jog būtų arčiau iki darbo vietos, nes dėl sveikatos problemų negalėjo įgyti vairuotojo pažymėjimo. Ginčo butą surado mama atsakovė L. S. ir ji tvarkė visus su buto nusipirkimu einamus klausimus, t. y važiavo kartu su atsakovu A. S. bei ieškovu apžiūrėti buto, derėjosi dėl kainos. Pats į butą iki pirkimo buvo nuvykęs keletą kartų. Prieš vykstant pas notarę pinigus turėjo su savimi, pinigus pas notarę padavė tėvui atsakovui A. S., o tėvas – notarei, o notarė – pardavėjoms tretiesiems asmenims L. ir D. M.. Nuo buto įsigijimo gyveno bute, kartu tam tikrą laiką gyveno močiutė. Keletą kartų trumpais laikotarpiais, t. y. 2019 m. vasario mėn. savaitę ir 2020 m. spalio mėn. bute gyveno tėvas, nes leido tėvui pagyventi, nes buvo susipykęs su sutuoktine L. S.. Gyvendamas bute iš savo lėšų pasistatė su kaimynu malkinę, įsidėjo plastikinius langus, mokėjo komunalinius mokesčius. Anksčiau turėjo sveikatos problemų. Kreipiasi į teismą dabar, nes tėvas santuokos nutraukimo byloje nori paimti iš jo butą. Anksčiau buto nepersirašė ant savo vardo, nes negalvojo, kad tėvai skirsis, nors ketino tai padaryti ne vieną kartą.
5. Ieškovo atstovas advokatas Arvydas Penelis teismo posėdžio metu palaikė savo atstovaujamojo poziciją bei procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas A. S. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nesutinka su aplinkybėmis, jog ieškovas gimė su sutrikusiu vystymusi ir dėl to yra sulėtinto mąstymo bei būdo, baigė mokyklą pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą, kad pašaliniai tretieji asmenys negalėtų pasinaudoti ieškovo būsena, atsakovai, tuo metu susitarė su ieškovu, kad butas formaliai bus įformintas jų vardu. Vartojimo kredito sutartis tik patvirtina pinigų gavimo faktą, bet visiškai neįrodo, kad būtent šiais pinigais buvo atsiskaityta su trečiaisiais asmenimis. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog gimė su sutrikusiu vystymusi ir dėl to yra sulėtinto mąstymo bei būdo, baigė mokyklą pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą visiškai neįrodo, kad yra pagrindas pripažinti sandorį apsimestiniu bei netrukdė sudaryti paskolos sutartį, dirbti nuolatinį darbą. Ieškovo nurodytos aplinkybės yra išgalvotos ir šiuo ieškiniu yra siekiama sumažinti atsakovų santuokos metu įgytą turtą, nes ieškovas yra atsakovės pusėje ir konfliktuoja su atsakovu. Ieškovas niekada butu nesinaudojo ir tik atsakovams pradėjus ištuokos procesą pakeitė bute spynas ir iš jo išvarė atsakovą. Atsakovas asmeniškai derėjosi dėl buto kainos ir pirkimo su trečiaisiais asmenimis. Ieškovas šiame procese visiškai nedalyvavo. 2013 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį sudarė asmeniškai atsakovas, sudarant šį sandorį dalyvavo tretieji asmenys. Atsakovas notaro akivaizdoje sumokėjo pinigus tretiesiems asmenims, pinigai buvo perskaičiuoti notarui dalyvaujant. Pasirašant sutartį atsakovė L. S. nedalyvavo. Atsakovas pinigines lėšas buto pirkimui gavo 2012 m. balandžio 5 d. paėmęs kreditą iš AB „Swedbank“ , ir paskolą išmokėjo vienas. Atsakovas 2020 m. spalio mėn. bute įrengė oro kondicionierių su vėsinimo ir šildymo funkcijomis. Iš pateikto 2019 m. gruodžio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto garantinio talono matyti, kad langus priėmė ir už juos sumokėjo atsakovė L. S., o ne ieškovas. Pažymėjo, kad mokesčių mokėjimas ir gyvenamosios vietos deklaravimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ši aplinkybė patvirtina jog ieškovui priklauso butas, kuriame jis gyvena. Krosnelė - židinys yra įsigyta tik 2020 m. lapkričio 17 d. ir iš pateikto mokėjimo kvito neaišku kas už ją sumokėjo. Atsakovas niekada nepripažino, jog nebuvo tikroji sutarties šalis.
7. Atsakovas pateiktame triplike nurodė, kad su ieškovo dubliko argumentais nesutinka. 2013 m. lapkričio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė asmeniškai atsakovas, sudarant šį sandorį dalyvavo tretieji asmenys. Atsakovas notaro akivaizdoje sumokėjo pinigus tretiesiems asmenims, pinigai buvo perskaičiuoti notarui dalyvaujant. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis tretiesiems asmenims už butą būtų sumokėjęs iš asmeninių lėšų. Atsakovai leido ieškovui, kaip sūnui gyventi jiems priklausančiame bute, todėl ieškovas savo lėšomis gerino savo gyvenimo sąlygas ir mokėjimo mokesčius. Ginčijamas sandoris sudarytas 2013 m. lapkričio 18 d., ir tik 2021 m. rugsėjo 21 d. teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo pareikštas nagrinėjamas reikalavimas. Toks ieškovo elgesys dar labiau sustiprina poziciją, kad ieškovas sutiko su atsakovų sprendimu įgyti ginčo butą atsakovų vardu ir nesiekė ginčo buto įsigyti savo vardu, o tik atsakovui pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovei L. S. ir santuokoje įgyto turo padalijimo, pastarasis pareiškė atsakovams reikalavimą dėl apsimestinio sandorio, todėl prašo teismo ieškovo ieškinį atmesti.
8. Atsakovas A. S. posėdžio metu paaiškino, kad nusprendė su žmona atsakove L. S. pirkti sūnui butą, kurį pirko su tikslu, kad jeigu būtų užpustytas žiemą kelias, kad galėtų su sūnumi pernakvoti grįžtant iš darbo į namus, nes kartu su sūnumi dirbo vienoje darbovietėje. Atsakovas dirbo nuo 2003 metų, o ieškovas sūnus nuo 2013 metų. Butą pirko iš atsakovo lėšų, t. y. 2012 metais paėmė 10000 litų paskolą buto pirkimui ir iš šių lėšų pirko. Žmona buto pirkimo metu nedirbo, o atsakovas tuo metu gaudavo pajamas per mėnesį nuo 750 iki 1000 litų. Tačiau prieš tai atsakovas turėjo paimtų paskolų. Ginčo butą pasiūlė žmonos draugė ir jie keletą kartų buvo nuvykę jo apžiūrėti. Prieš sandorį išsiėmė iš sąskaitos pinigus grynais. Iki buto pirkimo santykiai su sūnumi buvo geri, po buto įsigijimo sūnus pakėlė prieš jį ranką. Pirkimo – pardavimo sandoryje dalyvavo ir ieškovas, kartu važiavo, bet tik vežėsi mamos asmens tapatybės kortelę, nes sutuoktinė nevyko pas notarę. Pas notarę notarei padavė pinigus, o notarė – pardavėjoms. Ginčo bute gyveno trumpai tik savaitę 2019 m. vasario mėn. ir 2020 m. spalio mėnesį. Sūnus įdėjo plastikinius langus iš savo lėšų. Atsakovas gyvendamas nuo 2021 m. spalio mėn. pasistatė šildymo sistemą „oras – oras“, kuri naudojama elektros pagalba. Buto mokesčius mokėjo sūnus. Atsakovas jokių mokesčių nemokėjo.
9. Atsakovo atstovas advokatas M. Š. posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo atstovaujamojo poziciją bei procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes bei prašė ieškinį atmesti.
10. Atsakovė L. S. pateiktame atsiliepime į ieškinį, nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad ieškovas yra jos ir atsakovo A. S. sūnus. Nuo pat vaikystės ieškovo vystymosi raida buvo sutrikusi, todėl ir mokyklą - tiek pagrindinę, tiek vidurinę ieškovas baigė pagal adaptuotą programą, paauglystėje sirgo epilepsija, vėliau dažnai pasireikšdavo emocinės sveikatos svyravimai. Nuo 2013 m. balandžio mėn. ieškovas įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Šeima gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime Biržų rajone. Ieškovas automobilio nevairuoja, vairuotojo pažymėjimo neturi. Į darbą kiekvieną dieną ieškovui reikėdavo važinėti į (duomenys neskelbtini) Biržų r., o tai sukeldavo nemažus nepatogumus, ypač šaltuoju metų laiku, nes ieškovas dažnai darbą pasiekdavo dviračiu. Ieškovui įsitvirtinus darbe, pasiūlė, kad jam reikėtų įsigyti savo būstą, kad būtų patogiau važinėti į darbą, kad atskirai apsigyvenęs įgytų daugiau savarankiškumo ir įgūdžių. Ieškovas su pasiūlymu sutiko. Per pažįstamą sužinojo, kad yra parduodamas butas (duomenys neskelbtini), todėl pirmiausia su atsakovu nuvyko apžiūrėti butą. Butas atrodė tinkamas, todėl vėliau nuvyko apžiūrėti butą su ieškovu. Ieškovui butas patiko, norėjo jį įsigyti. Buto nupirkti ieškovas negalėjo, nes neturėjo pakankamai santaupų, todėl 2013-10-28 su UAB „G. F.“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią gavo 6300 litų paskolą. Paskolą ieškovas susiformino tik po to, kai apžiūrėjo butą ir sutarė su jo pardavėjomis dėl buto pirkimo - pardavimo. Pinigus ieškovas per bankomatą išgrynino ir sumokėjo buto pardavėjoms. Gautą paskolą ieškovas pats iš gaunamo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį grąžino. Ieškovas pas notarę vyko kartu su atsakovu. Nedalyvavo pas notarę sudarant sutartį, tačiau iki jos sudarymo tiek su atsakovu, tiek su ieškovu buvo sutarę, jog butas formaliai bus nupirktas ir įregistruotas mūsų su atsakovu vardu (kadangi butas įgytas santuokos metu), bet už jį sumokės, juo naudosis ir jį išlaikys ieškovas. Tokiu būdu siekė apsaugoti ieškovo turtinius interesus, kad juo nepasinaudotų ir neapgautų nesąžiningi asmenys. Ieškovas net tik sumokėjo už butą pinigus iš asmeninių lėšų, tačiau vėliau į buto pagerinimą taip pat investavo savo asmenines lėšas - pakeitė langus į plastikinius, pastatė malkinę, nupirko ir įrengė krosnelę - židinį, prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie šulinio išvalymo, namo kamino apskardinimo. Buto išlaikymo mokesčius taip pat moka ieškovas. Atsakovė bute niekada negyveno ir juo nesinaudojo, o atsakovas A. S. bute gyveno mėnesį (2020 metų spalio 3 d. iki 2020 lapkričio 07 d.), kai faktiškai nutrūko santuoka, tačiau net už atsakovo sunaudotą elektros energiją sumokėjo ieškovas.
11. Atsakovė L. S. pateiktame triplike nurodė, kad visiškai sutinka su ieškovo dubliko ir ieškinio motyvais. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina faktą, jog atsakovas gavo 10 000 litų kreditą, tačiau jokiu būdu neįrodo, kad iš suteikto kredito atsiskaitė su buto pardavėjomis. Atsakovei nežinoma, kur atsakovas gautą 2012-04-05 kreditą panaudojo, tačiau jis dažnai imdavo kreditus. Antra, visiškai neprotinga ir nelogiška būtų imti kreditą prieš 19 mėnesių iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, už jį mokėti palūkanas, o be to 2013 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną jau daugiau kaip ketvirtadalis kredito atsakovo buvo grąžinta bankui. Atsakovo kredito gavimo dienai dar jokios kalbos apie būsto ieškovui pirkimą šeimoje dar nebuvo. Atsakovas bute gyveno apie mėnesį laiko (2020 metų spalio 3 d. iki 2020 lapkričio 7 d.), tada kai faktiškai nutrūko mūsų santuoka ir pradėjęs bute gyventi atsakovas įrengė oro kondicionierių buto šildymui, tačiau bute apsigyvenęs jokių mokesčių nemokėjo, o dėl atsakovo gyvenimo būdo pradėjo skųstis kaimynai, todėl ieškovas atsakovą išvijo ir pakeitė buto spynas, o už atsakovo sunaudotą elektros energiją sumokėjo ieškovas. Iki sutartiniuose santykiuose su pardavėjomis pati aktyviai dalyvavo – sužinojo apie parduodamą butą, susitiko su pardavėjomis apžiūrėti buto, tarėsi dėl buto kainos ir kitų pardavimo sąlygų, bet visa tai darė ieškovo interesais, kad jis, įgytų turtą - gyvenamąjį būstą. Ieškovo prašymu į butą įleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie keitė langus, priėmė darbus ir už juos sumokėjo ieškovo perduotais pinigais, nes atsakovė tuo metu nedirbo, turėjo laiko, todėl sutiko sūnui padėti, kad jam nereikėtų atsiprašinėti iš darbo kol bus sudėti langai. Atsakovas tik formaliai pasirašė 2013 m. lapkričio 18 d. pirkimo pardavimo sutartį, tačiau iš tikrųjų nei atsakovas, nei ji neįgijo nei teisių, nei pareigų į nupirktą butą, nes jas įgijo ieškovas.
12. Atsakovė L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad butas buvo pirktas sūnui iš sūnaus lėšų, nes sūnus dėl sveikatos problemų negalėjo įgyti vairuotojo pažymėjimo, o darbas nuo gyvenamosios vietos buvo apie 9 km, todėl norėjo, jog sūnus galėtų gyventi arčiau darbo ir kad būtų arčiau grįžti. Butą pirko sūnus paėmęs vartojimo paskolą. Butą pirko ant savęs ir sutuoktinio, nes bijojo, jog iš sūnaus niekas neišviliotų minėto buto ir jo neapgautų, nes sūnus turi sveikatos problemų ir yra lėtas. Sūnui trūko įgūdžių. Manė, jog jei butas bus tėvų vardu, jo niekas iš sūnaus nepaims. Pats sūnus taip pat norėjo buto, tai atsakovei draugė pasiūlė pirkti butą ir ji pasiūlė sūnui pirkti. Pirkimo klausimus ir kitus reikalus tvarkė atsakovė, nes sūnus buvo lėtas ir nelabai suprato tų reikalų. Pajamų neturėjo, nes buvo vyras ją palikęs, todėl sūnų išregistravo iš namų, kad mažiau mokėti mokesčių. Su atsakovu negalėjo nupirkti sūnui buto, nes abu neturėjo sutaupytų lėšų. Iki būsto pirkimo atsakovas manipuliavo sūnumi. Pirkimo – pardavimo sandoryje pas notarę nedalyvavo, nes atsakovas jos nepalaukė ir palikęs namuose išvažiavo kartu su sūnumi pas notarę. Atsakovas ginčo bute gyveno savaitę 2018 m. vasario mėn. ir mėnesį nuo 2020 m. spalio mėnesio. Sūnus iš namų paėmęs pinigus iš karto namuose tėvui pinigų nedavė. Sūnus už langus sumokėjo pats iš savo lėšų. Pažymėjo, jog atsakovas 2012 metais paėmė kreditą jai nežinant ir paimtas kreditas buvo skirta padengti ankstesnėms skoloms.
13. Atsakovės atstovė advokato padėjėja Asta Usevičiūtė paaiškino, kad palaiko savo atstovaujamosios poziciją bei procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktine aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti.
14. Trečiasis asmuo L. M. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties paveldėjo butą ir jį nusprendė parduoti. Kaimynė iš (duomenys neskelbtini) pasakė, jog butu domisi ir jį nori pirkti. Buto apžiūrėti keletą kartų buvo atvykę ieškovas su atsakovais. Dėl buto pardavimo sąlygų derino daugiausia su atsakove L. S.. Pas notarę pinigus notarei padavė atsakovas A. S.. Kad ieškovas būtų perdavęs pinigus atsakovui pas notarę, nematė. Iš visų aplinkybių suprato, jog butas perkamas ieškovui ir jo močiutei.
15. Trečiasis asmuo D. M. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 metais paveldėjo po tėvo mirtie butą ir nusprendė jį parduoti. Sesuo L. M. paskambino ir pasakė, jog yra pirkėjai. Visus pardavimo klausimus derino sesuo. Nematė, kas notarei padavė pinigus. Suprato iš visų aplinkybių, jog butas perkamas ieškovui ir jo močiutei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. S. yra atsakovų L. S. ir A. S. sūnus. V. S. 2010 metais baigė adaptuotą vidurinio ugdymo programą. 2013 m. spalio 28 d. ieškovo V. S. vardu iš UAB „G. F.“ buvo paimta 6300 Lt (1824,61 Eur) vartojimo paskola penkerių metų laikotarpiui. 2012 m. balandžio 5 d. atsakovui A. S. AB „Swedbank“ išmokėta 10000 Lt (2896,20 Eur) paskola pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
17. 2013 m. lapkričio 18 d. Biržų rajono I-ąjame notarų biure atsakovas A. S. su trečiaisiais asmenimis L. M. ir D. M. sudarė buto pirkimo pardavimo sutartį (toliau ir – ginčo sutartis), pagal kurią tretieji asmenys pardavė, o atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (sutarties 6.13 p.) nupirko patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 1/6 dalimi kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalimi šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Biržų r. sav. Ginčo sutartyje nurodyta turto kaina 6500 Lt. Atsakovas sumokėjo už įsigytą turtą iki sutarties pasirašymo (sutarties 4.1 punktas). 2021 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog ginčo butas su priklausiniais priklauso atsakovams A. ir L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 2021 m. rugsėjo 13 d. VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta, jog ginčo buto vidutinė rinkos vertė 2540 Eur.
18. Pagal įstatyme pateiktą sandorio sampratą sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.63 str. 1 d.). Sandoriu suprantami sąmoningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.
19. Nagrinėjamos bylos atveju šalių ginčas vyksta dėl 2013 m. lapkričio 18 d. buto su priklausiniais pirkimo – pardavimo sutarties kaip sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl sutarties šalių – pirkėju ir pardavėju sutartyje nurodytų asmenų - A. S. bei L. ir D. M., atitikties tikriesiems šio teisinio santykio subjektams.
20. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą (sutartyje lingvistiškai pateiktą) jį sudariusių asmenų valią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje apsimestinio sandorio konstatuota, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis, todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006).
21. Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto tikslo. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Nagrinėjamos bylos atveju šalių ginčas kyla ne dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio sutartimi siekta – buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Biržų r. – pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (t. y. įsigijimo), bet dėl sutarties šalių – pirkėju ir pardavėju sutartyje nurodytų asmenų atitikties tikriesiems šio teisinio santykio subjektams, todėl vertinant tikrąją ginčo teisinio santykio subjektinę sudėtį, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju; priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (ginčijamu atveju – pirkėju) konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis, derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį.
22. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl pirkimo – pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).
23. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2009).
24. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). Taigi, šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu.
25. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas sandorį (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį) pripažinti apsimestiniu dėl subjekto. Būtent šiuo pagrindu – dėl pirkėju sutartyje nurodyto asmens neatitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui – ginčijamas sandoris nagrinėjamoje byloje, nurodant, kad tikrasis nekilnojamojo turto pirkėjas buvo ieškovas. Ieškovas ieškiniu įrodinėja, jog ginčo butą ketino pirkti ir nusipirko sau ir tik registravo tėvų vardu bei faktiškai tėvai pasirašinėjo pirkimo – pardavimo sutartį, nes jais pasitikėjo, nes neturėdamas pakankamų įgūdžių bijojo, jog niekas negalėtų apgauti jo ar kitaip išvilioti iš jo nusipirktą turtą. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog butą pirko sau (t. y. sutuoktiniams), o ne sūnui. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog butą pirko sūnui, o registravo pirkimo – pardavimo sandorį sutuoktinių vardu, nes bijojo, jog sūnų kas nors gali apgauti, kadangi sūnus yra lėto būdo, be to, turi sveikatos problemų. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, jog ieškovo ir atsakovės pozicijos sutapo, jų paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl labiau tikėtina, jog iš tiesu butas buvo pirktas sūnui, o ne atsakovų poreikiams. Įrodinėjimo pareiga reiškia ne tik nurodymo ar teigimo pareigą, bet reiškia ir šalies pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Nors atsakovas teigė, jog sutuoktinių reikmėms buvo skirtas įsigytas butas, tačiau jokių tai patvirtinančių šias aplinkybes atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas pats posėdžio metu teikdamas paaiškinimus nurodė, jog butas buvo pirktas sūnui, kad sūnus galėtų pernakvoti šiame bute, kai lauke pusto, blogos oro sąlygos, nes nuo namų iki ieškovo ir atsakovo darbovietės (ieškovas ir atsakovas kartu dirbo vienoje darbovietėje) buvo apie 9 km, o nuo ginčo buto apie 1,5 km, taip pat savarankiškai gyventi. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teikdami paaiškinimus nurodė, jog dėl ieškovo sveikatos problemų ieškovas negalėjo įgyti vairuotojo pažymėjimo, todėl negalėjo vairuoti automobilio ir buvo ieškovui reikalinga gyvenamoji vieta arčiau darbo. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog ieškovas įrodė, jog atsakovas sudarydamas buto pirkimo pardavimo sandorį siekė įsigyti butą ne sau, o įgyti savo sūnui, t. y. ieškovui V. S.. Šias aplinkybes taip pat atsakovas patvirtino posėdžio metu. Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog siekė butą įgyti sutuoktiniams, tačiau posėdžio metu patvirtino, jog butas buvo perkamas sūnui, o ne atsakovams.
26. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jis norėjo įsigyti butą, jog būtų arčiau vykti į darbą. Paaiškino, jog mama jam surado butą ir pasiūlė pirkti. Buvo nuvykęs kartu su tėvais apžiūrėti būsto. Šias ieškovo aplinkybes teismas vertina įrodytomis, nes šias ieškovo aplinkybes patvirtino ir atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu. Atsakovas taip pat jų neginčijo bei priešingų aplinkybių bei įrodymų neteikė. Trečiasis asmuo L. M. patvirtino, jog ieškovas keletą kartų su atsakovais buvo atvykęs apžiūrėti būsto. Nors pats ieškovas teigė, jog dėl buto nesiderėjo, o derėjosi atsakovė, kuri taip pat patvirtino šias aplinkybes, tačiau tokius ieškovo veiksmus lėmė jo paties nepasitikėjimas savimi bei savo turimais įgūdžiais, nes pasitikėjo mama, kuri ir sužinojusi iš draugės apie parduodama butą, pasiūlė ieškovui jį apžiūrėti bei pirkti, bei organizavo visus ikisutartinius veiksmus, derėjosi su pardavėjomis. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo, jog visus reikalus daugiausia tvarkė su atsakove L. S.. Šios trečiojo asmens nurodytos aplinkybės paneigia ir atsakovo A. S. atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog jis pats su trečiaisiais asmenimis derėjosi dėl sutarties. Teismas aukščiau nurodytas aplinkybes vertina kaip motinos siekį padėti sūnui įsigyti būstą dėl sūnaus lėto būdo, įgūdžių trūkumo, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog tai buvo ieškovo valia ir noras sudaryti sandorį, o ne atsakovų.
27. Tarp ieškovo bei atsakovo A. S. kilo ginčas dėl to iš kokių lėšų buvo pirktas butas bei kas sumokėjo už būstą pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas teigė bei pateikė rašytinius įrodymus, jog nuo 2013 metų vasario mėnesio pradėjo dirbti ir kai mama rado ieškovui butą bei pasiūlė jį pirkti, ieškovas 2013 m. spalio 28 d. savo vardu iš UAB „G. F.“ paėmė 6300 Lt (1824,61 Eur) vartojimo paskola penkerių metų laikotarpiui. Atsakovas byloje įrodinėjo, jog būtent atsakovas iš savo lėšų pirko butą, o ne iš ieškovo. Šias aplinkybes atsakovas įrodinėjo banko išrašu iš savo asmeninės AB Swedbank sąskaitos, kurioje kaip byloje nustatyta, 2012 m. balandžio 5 d. atsakovui A. S. AB „Swedbank“ išmokėta 10000 Lt (2896,20 Eur) paskola pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog prieš važiuojant pas notarą sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį gautus pinigus kaip paskolą išsigrynino ir vežėsi juos kartu su savimi bei atsakovu. Atsakovas nurodė, jog gautus pinigus kaip paskolą išsigrynino prieš pat sandorį. Tarp šalių ginčo nėra, jog už butą pirkimo pardavimo sandorį atsiskaityta grynais pinigais. Tačiau kilo ginčas kieno pinigais buvo atsiskaityta. Ieškovas teigė, jog vežėsi pinigus su savimi pas notarą ir atsakovui jų nedavė, nes juo nepasitikėjo ir pinigus perdavė tėvui būnant pas notarą. Atsakovas šios aplinkybės neneigė tik nurodė, jog pirko už savo pinigus butą, o ieškovas važiavo pas notarą tuo tikslų, jog vežėsi sutuoktinės asmens tapatybės kortelę. Byloje ginčo nėra, jog pas notarę pinigus notarei perdavė atsakovas A. S., o notarė – tretiesiems asmenims pardavėjoms. Šias aplinkybes taip pat posėdžio metu patvirtino ir tretieji asmenys. Tretieji asmenys nematė fakto, kad ieškovas perdavė atsakovui pinigus. Atsakovė L. S. patvirtino, jog sudaryti sandorio kartu su ieškovu ir atsakovu nevyko, tačiau paaiškino, jog pinigus buto pirkimui buvo ieškovas pasiėmęs paskolą už kurią ir pirko butą, nes atsakovai tuo metu neturėjo lėšų nupirkti sūnui buto, nes atsakovė nedirbo. Apie atsakovo paimtą paskolą atsakovė nurodė, jog atsakovas šią paskolą paėmė tuo tikslu, jog galėtų refinansuoti anksčiau turėtas paskolas. Atsakovas posėdžio metu patvirtino, jog prieš paimant 10000 Lt paskolą turėjo kitų įsiskolinimų. Atsižvelgiant į šias šalių bei trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog labiau tikėtina, jog butas pirktas iš ieškovo turėtų lėšų, kurias ieškovas gavo 2013 m. spalio 28 d. paėmęs paskolą, o ne iš atsakovo lėšų, kurias kaip teigia atsakovas gavo 2012 m. balandžio 5 d. paėmęs paskolą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgiant į tai, jog ieškovo paimta paskola 6300 Lt beveik atitinka buto pirkimo – pardavimo sandoryje nurodytą buto kainą bei paskola paimta prieš pat sutarties sudarymą bei iš ieškovo patektų banko išrašų matyti, jog paimta paskola dalimis išgryninta. Vertinant atsakovo poziciją bei pateiktus rašytinius įrodymus, pasisakytina, jog mažai tikėtini ir nelogiški atsakovo paaiškinimai, jog paskola paimta būsto pirkimui prieš 1 metus ir 7 mėnesius, atsakovas atidavinėjo paskolą bei mokėjo už ją palūkanas ir iš nurodytos paskolos pirko ginčo butą. Be to, iš atsakovo pateikto banko išrašo nėra duomenų, jog kaip teigė atsakovas, paskola buvo išgryninta, taip pat atsakovas nepateikė tokių duomenų bei nepateikė pačios paskolos sutarties iš kurios būtų matyti, jog paskola būtų paimta būsto pirkimui ar atsakovo poreikiams. Todėl labiau tikėtina, jog atsakovo paskola buvo paimta atsakovo ankstesnėms paskoloms refinansuoti, o ne butui įsigyti, kaip nurodė atsakovė, dėl kurių atsakovas pats patvirtino, jog tokių turėjo. Todėl laikytina, jog ieškovas įrodė aplinkybę, jog butas buvo pirktas iš ieškovo nuosavų lėšų, kurias ieškovas prieš sandorio sudarymą turėjo ir perduodant tėvui šias lėšas pas notarą, nepasitikėdamas savo turimais įgūdžiais. Jog, ieškovas buvo paėmęs paskolą ir butas buvo pirktas iš ieškovo turimų lėšų, patvirtino ir liudytoja P. S. posėdžio metu nurodydama, jog jos brolis pirko būstą iš savo paimtos paskolos. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, nes liudytoja nurodė, jog bendrauja ir nekonfliktuoja nei su viena iš šalių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog labiau tikėtina aplinkybes buvus, jog šalys siekė įgyti butą ieškovui, kad ieškovas turėtų kur gyventi ir galėtų atskirai gyventi nuo tėvų bei nuvykti patogiau į darbovietę, o ne sutuoktiniams, t. y. atsakovams. Byloje šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais įrodyta, jog atsakovas A. S. sudarydamas sandorį nesiekė įgyti sandorio objekto ir prisiimti sau kylančias teises ir pareigas iš sandorio, o tik formaliai būti nurodytu sutarties šalimi, šiuo atveju pirkėju, jog kaip ir paaiškino ieškovas bei atsakovė, jog pirkėjas buvo nurodytas atsakovas, tam, jog atsižvelgiant į sūnaus sveikatą, jo įgūdžius bei jo lėtą būdą, atsakovai bijojo, jog sūnus turėdamas nekilnojamąjį turtą savo vardu gali būti trečiųjų asmenų apgautas, bandoma įkalbinėti įkeisti butą ir pan. Ir labiau tikėtina, jog pirkimo – pardavimo sandorio metu toks buvo šalių susitarimas. Priešingai išvadai teigti, jokių objektyvių įrodymų atsakovas nepateikė ir teismas kitokių aplinkybių nenustatė.
28. Atsižvelgtina ir į tai, jog iš šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog po sandorio sudarymo minėtame bute iš karto po sandorio sudarymo gyveno tik ieškovas ir tam tikrą laiką ieškovo močiutė, ieškovas mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, pasistatė malkinę, įsidėjo plastikinius langus, židinį krosnelę, tai patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: čekiai, PVM sąskaita – faktūra, mokėjimo nurodymai. Be to, šias aplinkybes patvirtino pats atsakovas nurodydamas, jog po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo jokių mokesčių už ginčo bute esančius komunalinius mokesčius atsakovas nėra mokėjęs ir ginčo bute nėra gyvenęs, išskyrus du trumpalaikius laikotarpius: vieną savaitę 2018 m. vasario mėn. ir vieną mėnesį 2020 m. spalio mėn. kai buvo susipykęs su sutuoktine L. S. bei sūnui leidus. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra ir šalys jas pripažįsta. Tai, jog atsakovas A. S. įsirengė šildytuvą ginčo bute teismas nelaiko tai įrodyto fakto, jog atsakovas bute nuolat gyveno ir prisidėjo prie buto šildymo patobulinimo, nes ši aplinkybė įrodo, jog atsakovas gyvendamas mėnesį laiko šaltuoju paros metu, kaip teigė pats atsakovas, savo patogumui nusipirko šį šildytuvą. Tai, kad ieškovas nuo pat pirmųjų dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo gyveno minėtame bute ir tvarkė visus su butu susijusius reikalus, darė remontus, statė malkinę, patvirtino ir liudytojas A. B., kuris nurodė, jog minėtame bute name gyvena nuo 1972 metų, ir nuo pat ieškovo buto įsigijimo jis suprato, jog būtent ieškovas yra tikrasis buto savininkas, o ne atsakovai, nes vien tik ieškovas gyveno minėtame bute. Be to, patvirtino, jog ieškovas statėsi malkinę ir jam liudytojas padėjo pastatyti bei gavo iš ieškovo atlygį už darbus.
29. Ieškovas sandorį kaip apsimestinį įrodinėja rašytiniais įrodymais, atsakovės paaiškinimais, liudytojų parodymais. Tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovas nepasitikėjo savimi, neturėjo pakankamų sandorių sudarymo įgūdžių, bei atsakovės pagrįstus nuogąstavimą, jog sūnus turi sveikatos problemų, yra lėto būdo, bei tai jog, iš jo gali kas nors išvilioti butą, bandyti įkeisti butą, patvirtina byloje pateiktas rašytinis įrodymas, kuriuo nustatyta faktinė aplinkybė, jog ieškovas V. S. 2010 metais baigė adaptuotą vidurinio ugdymo programą, kas sudaro pagrindą patvirtinti ieškovo bei atsakovės nurodytas aplinkybes. Be to, šias aplinkybes iš dalies posėdžio metu patvirtino tretieji asmenys L. M. ir D. M. posėdžio metu paaiškindamos, jog parduodamos butą iš vykusių ikisutartinių pokalbių ir sutarties sudarymo metu jos suprato, jog butas perkamas ieškovui ir jo močiutei. Dėl ieškovo sveikatos problemų turėjimo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes ir liudytoja P. S., kuri yra atsakovų dukra bei ieškovo sesuo, nurodydama, jog ieškovas yra lėtesnis, turėjo sveikatos problemų, mokėsi pagal adaptuotą programą. Taip pat liudytoja patvirtino ir aplinkybę, jog minėtą butą pirko brolis, o ne tėvai. Butas registruotas tėvų vardu, nes tėvai bijojo, jog brolis turėdamas savo vardu butą gali jį prarasti ar butas gali būti įkeistas. Nors liudytoja mano, jog brolis pats savo vardu galėjo pirkti ginčo butą, nes tėvai galbūt perdėtai nuogąstavo dėl brolio nesugebėjimo išsaugoti butą, tačiau šia nurodyta aplinkybę liudytoja taip pat patvirtina, jog tokių nuogąstavimų būta, kas patvirtina faktą, jog būtent ieškovas pirko butą sau, o tėvų vardu buvo sudaryta ginčo sutartis ir teisiškai registruotas dėl tėvų nuogastavimų bei siekiant apsaugoti sūnaus interesus.
30. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).
31. Teismas konstatuoja, kad pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ir byloje nustatytas 2013 m. lapkričio 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, ieškovo ir atsakovės L. S., sutikusios su ieškiniu, bei atsakovo A. S. ir trečiųjų asmenų Laimutės ir D. M. paaiškinimus, liudytojų A. B., P. S. parodymus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus apsvarstęs ir pasisakęs dėl ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių apie sutartį sudariusių asmenų (ginčijamų ir faktinių) tikruosius ketinimus, šios sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą mano esant labiau tikėtina, jog ieškovo nurodytos aplinkybės buvo, nei jų nebuvo, turi pagrindą spręsti dėl atsakovo A. S., kaip statytinio, vaidmens ginčijamos buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pasirašymo procese, taigi nustato jo veiksmuose apsimestinumą bei konstatuoja, kad faktinis ir tikrasis ginčo buto pirkėjas buvo ne šis atsakovas, o atsakovų sūnus ieškovas V. S..
32. Tokiu būdu akivaizdu, o tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kad tarp L. ir D. M. ir statytinio A. S. sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinė, kuri buvo vykdoma kaip tarp L. ir D. M. ir V. S. sudaryta sutartis, t. y. šalių valia buvo nukreipta sudaryti sutartį būtent tarp šių asmenų. Taikant CK 1.87 str. taisykles, vietoje laikomu negaliojančiu apsimestinio sandorio, laikomas galiojančiu sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje ir jį realizavo. Pripažintina, kad tarp L. ir D. M. ir A. S. sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, buvo vykdoma tarp L. ir D. M. ir V. S., todėl buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp L. ir D. M. ir A. S. laikytina apsimestine ir galioja tas sandoris, kurį V. S. ir L. ir D. M. turėjo galvoje, todėl galioja specialios apsimestinio sandorio negaliojimo sąlygos - taikymas šalių santykiams taisyklių, liečiančių tą sandorį, kurį šalys turėjo galvoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2003), o pirkėjo teisės perkeliamos V. S.. Todėl esant šioms aukščiau nurodytoms aplinkybės ieškovo ieškinys tenkintinas.
33. Nors ieškovas ieškinio reikalavimu prašo pripažinti 2013 m. lapkričio 18 d. sudarytos ginčo sutarties dalį, kuria įsigytas butas, tačiau kaip matyti iš pačios sutarties turinio, jog šalys įgijo ne tik butą, bet ir jo priklausinius. Kadangi priklausiniai seka paskui pagrindinį daiktą, todėl ieškinio materialinis reikalavimas tikslintinas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant ir įgyto buto priklausinius.
34. Reikalavimas panaikinti šio buto registraciją atsakovo A. S. vardu bei įrašą, jog butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra perteklinis, nes teismo sprendimas dėl nuosavybės pripažinimo yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, kurio pagrindu atliekami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto registravimo duomenų pakeitimas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių teismas toliau nebepasisako, nes jos neturi jokios teisinės reikšmės sprendimo priėmimui.
36. Patenkinus ieškovo ieškinį, atitinkamai išsprendžiami bylinėjimosi teisme išlaidų paskirstymo klausimai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas bylinėjimosi išlaidas. Šalis, dėl kurios priimtas nepalankus, jos teises ir interesus varžantis teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi.
37. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi – pirkėju – buvo pareikštas dviem atsakovams: pirkėju sutartyje nurodytam A. S., kaip apsimestiniam (statytiniui) sandorio šaliai, ir L. S., kaip pirkėjo A. S. sutuoktinei, nes butas įgytas santuokoje ir įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise abiem sutuoktiniams. Bylos duomenimis, atsakovė L. S. pripažino ieškinį, tuo tarpu atsakovas A. S. nesutiko su pareikštais ieškinio reikalavimais.
38. Patenkinus ieškinį ir pripažinus atsakovą A. S. apsimestine ginčijamos sutarties šalimi bei perkėlus pirkėjo pagal šią sutartį teises tikrąja sandorio šalimi pripažintam asmeniui, teises ir interesus varžantis, nepalankus teismo sprendimas buvo priimtas tik dėl atsakovo A. S.. Dėl to pralaimėjusia nagrinėjamos bylos šalimi pripažintinas tik šis atsakovas.
39. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės L. S. neatitiktų galiojančiame proceso įstatyme įtvirtinto bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principo „pralaimėjęs moka“. Teismas taikydamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, vadovaujasi CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje priteistinos tik iš atsakovo A. S..
40. Taigi, iš atsakovo A. S. kaip šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas valstybės naudai priteistina 40,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 92, 93 straipsniai). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, tai atsakovo A. S. teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.
41. Patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui priteistina iš bylą pralaimėjusio atsakovo A. S. už šį ieškinį sumokėto žyminio mokesčio 57 Eur bei 1200 Eur ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Byloje duomenų, apie atsakovės ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti 2013 m. lapkričio 18 d. notariškai patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą tarp A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalies kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalies šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Biržų r. sav., dalyje, kurioje butą įgijo pirkėjas A. S., apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1257 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,86 Eur (keturiasdešimt eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.