Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorui G. J.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2019 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant mokytis, dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant nemokamus darbus atlikti iki 2019 m. rugsėjo 1 d., per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 30 valandų;

3. 2019 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimus 2 mėn. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 21 valandos iki 06 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos, Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, niekur nesimokantis ir nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2. 2019 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti savo namuose nuo 21 iki 07 val. 30 min., uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias narkotines ar psichotropines medžiagas bei vartoti alkoholį;

3. 2019 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nuo 21 val., iki 07 val. 30 min. būti savo namuose, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias narkotines ar psichotropines medžiagas bei vartoti alkoholį, tęsti mokslą, mokytis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 5 mėn., įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nuo 21 val., iki 07 val. 30 min. būti savo namuose, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias narkotines ar psichotropines medžiagas bei vartoti alkoholį, tęsti mokslą, mokytis. 2020 m. sausio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmu nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę. 2020 m. kovo 13 d. paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos, Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015 m. rugsėjo 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėn., įpareigojant nuo 21 val. iki 07 val. būti savo namuose, mokytis. 2016 m. balandžio 1 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę. 2016 m. birželio 2 d. paleistas atlikęs bausmę;

2. 2018 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 3 dalį - 16 parų arešto bausme. 2018 m. gegužės 24 d. paleistas atlikęs bausmę;

3. 2018 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 20 parų arešto bausme. 2019 m. kovo 6 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų, Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B., G. P. ir E. Ž. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje 2020 m. balandžio 7 d., apie 23.06 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai – stebint degalinę vaizdo kameroms ir matant kasininkei R. M., pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 25,81 eurų bendros vertės turtą: dėžutę su joje buvusiais 22,91 eurų bendros vertės 29 vnt. šokoladų „Lion 2 Pack, 2,90 eurų vertės vieną (1 vnt.) šokoladą „KitKat“;

E. Ž. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2019 m. lapkričio 15 d, apie 23 val. 30 min., viešoje vietoje, prie namo adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų tyčia, sudavė vieną kartą kumščiu į galvą, E. P., po ko jam parkritus, bendrai kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmeninis, įspyrė jam į galvą ir kitas kūno vietas ne daugiau 10 kartų, taip dėl odos nubrozdinimų kaktoje, nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame skruoste, nugaroje, kairiame žaste ir kairėje alkūnėje, kairės pusės skruostinio lanko ir kairės akiduobės lateralinės sienos skeveldrinių lūžių padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, pasivijo bėgančią N. P. ir vieną kartą spyrė į nugarą, o jai nuo smūgio pargriuvus, spyrė vieną kartą į galvos sritį, taip N. P. dėl gleivinės nubrozdinimo apatinėje lūpoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. jis, G. P. ir E. Ž. nuėjo į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Į degalinę ėjo pirkti degtukų. Cigarečių turėjo. E. Ž. pirko degtukus. Jis pamatė šokoladukus, paėmė dėžutę ir išbėgo. Tai buvo šokoladukai „Lion“, jie buvo padėti prie kasos. Žino, kad degalinėje būna vaizdo kameros. Degalinėje buvo ir kasininkė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamųjų kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Kaltinamųjų įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamųjų L. B. ir G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę L. B. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog jo padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia dėl savanaudiškų paskatų, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis (15 m.), praeityje 3 kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, jo atžvilgiu fiksuoti administraciniai pažeidimai, tačiau administracinė teisena netaikyta, nesant subjekto amžiaus (3 tomas b. l. 113-126), nuo 2017 m. registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje, diagnozė: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kelių narkotikų ir kitų psochoaktyviųjų medžiagų vartojimo (3 t., b. l. 127), Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (3 t., b. l. 127), moksleivis, nuolatinė institucinė globa nepilnamečiui kaltinamajam nustatyta nuo 2015 m. Kaltinamojo įstatyminis atstovas mano, jog blogą įtaką L. B. daro draugai, L. B. periodiškai bėga iš globos įstaigos. Įstatyminis atstovas teigia, kad yra ir teigiamų pokyčių, L. atsisakė rūkymo, mokosi, lankė sporto klubą, žaidžia krepšinį, dalyvauja varžybose, palaiko ryšį su mama.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi L. B. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį, todėl bausmės bendrintinos pagal BK 64 straipsnio (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) nuostatas, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (BK 64 straipsnio 1, 3 dalis). Nustatant pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės tikslus: kaltinamasis teisiamas trečią kartą, nusikaltimą padarė nepilnametis, padaryta nusikalstama veika tyčinė, baigta, apysunkė, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, į nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bendrinant bausmes, turi būti pridedama 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 mėnuo.

Skirdamas bausmę G. P. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog jo padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia dėl savanaudiškų paskatų, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis (16 m.), praeityje 3 kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka paskutinį kartą 2020 m. gegužės 7 d. pagal administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį 50 Eur bauda, bauda sumokėta, yra ir anksčiau fiksuoti pažeidimai, tačiau administracinė teisena nutraukta dėl subjekto amžiaus (4 t., b. l. 75-82 ), nuo 2013 m. spalio 9 d. yra VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje, diagnozė: socializuoto elgesio sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psochoaktyviųjų medžiagų vartojimo (4 t., b. l. 83), priklausomybės ligų centre neregistruotas (4 t., b. l. 83), užaugo ir gyvena globos namuose. Kaltinamojo įstatyminė atstovė mano, jog blogą įtaką G. P. daro draugai, G. P. ne visada laikosi globos namų nustatytų taisyklių, jis nesimoko, nori dirbti, tačiau dėl amžiaus neranda darbo. Įstatyminė atstovė nurodė, kad G. elgesyje yra ir teigiamų pokyčių, jis priėmė jam siūlomą pagalbą, vyko į priklausomybės ligų centrą. G. palaiko ryšį su seserimi broliu, teta ir močiute. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos tikslus bei motyvus, kaltinamojo amžių bei socialinę brandą, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, charakterizuojančią medžiagą, t.y. nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje nurodytus duomenis, iš kurių matyti, kad nepilnamečio G. P. tėvai: mama mirusi, su tėvu bendrauja labai retai, artimiausius ryšius palaiko su seserimi F.; kaltinamajam nuo 2007 m., mirus motinai, nustatyta laikinoji globa, 2009 m. nustatyta nuolatinė institucinė globa, gyvena pagalbos šeimai centre, pomėgių neturi, daug laiko praleidžia gatvėje, vartoja alkoholį (4 t., b. l. 86-87), ir į teigiamus pokyčius – vyko į priklausomybės ligų centrą dėl priklausomybės ligų, kas teismui leidžia manyti, kad vis tik nepilnametis nori keisti gyvenimo būdą, į jo atsakomybę vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, į tai, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, kas rodo mažesnį veikos pavojingumo laipsnį, bei į tai, kad naują nusikalstamą veiką nuosavybei padarė neišnykus teistumui, taip pat atsižvelgiant į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius), kad visumoje būtų įgyvendinta BK 80 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis už įvykdytą nusikaltimą G. P. turi būti skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei šios bausmės vidurkis.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas: L. B. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 8 d. 03.00 val., iki 2020 m. balandžio 8 d. 14.21 val. išbūtas laikas ( 3 t., b. l. 52 ) ir G. P. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 8 d. 03.00 val., iki 2020 m. balandžio 8 d. 15.30 val. išbūtas laikas ( 4 t., b. l. 8 ).

Civilinė ieškovė UAB “(duomenys neskelbtini)” byloje pareiškė 25,81 Eur civilinį ieškinį (2 t. b. l. 35). Kaltinamieji E. Ž., L. B. ir G. P. bei nepilnamečių L. B. ir G. P. įstatyminiai atstovai pilnai pripažino civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškinio dydis patvirtintas byloje esančiais dokumentais, pagrįstas kaltinamųjų kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kaltinamųjų ir nepilnamečių kaltinamųjų įstatyminių atstovų civilinio ieškinio dėl turtinės žalos pripažinimu, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios civilinė ieškovė patyrė žalą, padaryta veikiant bendrininkų grupe, taikytina solidari kaltininkų atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis), o kadangi šio proceso metu sprendžiamas kaltinamųjų atsakomybės klausimas, pareiga atlyginti civilinei ieškovei UAB “Circle K” padarytą turtinę žalą tenka būtent jiems, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų E. Ž., L. B. ir G. P. 25,81 eurų sumą, o L. B. ir G. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jie sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš Kėdainių pagalbos šeimai centro.

Viešosios tvarkos pažeidimas, nesunkus, nežymus sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas

Kaltinamasis E. Ž. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas. Parodė, kad tai galėjo būti 2019 m. lapkričio 15 d. apie 23 val. 30 min. Jis vienas ėjo iš kavinės namo, beeidamas sutiko kelis pažįstamus iš matymo. Jų buvo trys, keturi ar penki asmenys. Viskas vyko prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo. Ta vieta nelabai apšviesta. Nukentėjusiojo E. P. anksčiau nepažinojo. N. P. irgi nepažinojo, tik po kurio laiko suprato, kad ji dirbo vaikų namuose. Jis mano, kad kažkas gal daužė nukentėjusiųjų langų stiklus, o nukentėjusieji manė, kad tai darė jis. Jis eidamas namo pamatė nukentėjusiuosius einančius link jo. Jie ėjo dviese ir vedėsi du šunis. Nukentėjusieji jam priekaištavo. Jis sudavė nukentėjusiajam E. P. vieną smūgį į galvos sritį, smūgius galėjo suduoti ir kiti, kartu su juo buvę asmenys. Kiti asmenys E. P. sudavė apie 10 smūgių. Visi sužalojimai E. P. buvo padaryti nuo visų bendrai suduotų smūgių. Nukentėjusioji N. P. gal buvo prie E. P.. Jis sudavė N. P. ir ji nuo smūgio parkrito. N. P. nueinant, ją pasivijo ir spyrė į nugarą, o nukritusiai spyrė į galvos sritį. N. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nuo jo suduotų smūgių. Įvykio metu buvo neblaivus. Blaivus būdamas nebūtų taip pasielgęs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Savo elgesį vertina blogai. Ligonių kasos ieškinio 105,01 eurų sumai neatlyginęs, jį pripažįsta.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

N. P. pareiškimu nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 15 d., apie 22.30 val. konflikto metu, prie (duomenys neskelbtini), buvo sumušta nežinomų asmenų. N. P. nurodė, kad vieną asmenį, kuris jai sudavė smūgius pažino, tai E. Ž., kuris jai spyrė vieną kartą į nugarą, nugriuvus vieną kartą įspyrė į galvos sritį (1 t., b. l. 60).

Nukentėjusiosios N. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 15 d. su E. P. vartojo alkoholį, kai išgirdus triukšmą kieme. Atidaręs langą E. P. sukonfliktavo su kažkuo ir po kelių minučių išėjo į lauką pasiėmęs du šunis. N. P. ėjo iš paskos. Kai su vyru atsidūrė prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, čia jos vyrui buvo suduoti smūgiai, tai yra ji pamatė blyksnį ir parkritus E. P. ant žemės, matė, kaip keturi vaikinai, vienas iš jų E. Ž., spardė kojomis jos sutuoktinį. Tai matydama, ji priėjo prie netoliese stovinčių merginų ir nurodė, kad kvies policiją, bet merginos išsitraukė lazdas ir sudavė jai vieną kartą į ausies sritį, kitą smūgį per ranką. Mušama ji bėgo ir matė, kad ją pasivijo E. Ž., kuris spyrė jai į nugarą, nuo ko ji pargriuvo, po to, jai pargriuvus, E. Ž. spyrė vieną kartą į pakaušį (1 t., b. l. 143-146).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad N. P. nurodė vietą, kurioje buvo mušamas jos sutuoktinis, kurioje vietoje buvo mušama ji (1 t., b. l. 154- 162).

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad N. P. konstatuota gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje ir poodinė kraujosruva kairiame žaste, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Fiksuoti ne mažiau kaip du trauminiai kontaktai (1 t., b. l. 166-167).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiųjų parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis ir kitais aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 15 d, apie 23 val. 30 min., E. Ž. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), nesant pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis įžūliai, kas pasireiškė fizinio smurto naudojimu, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, sudavė vieną kartą kumščiu į galvą E. P., po ko jam parkritus, bendrai kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmeninis, įspyrė jam į galvą ir kitas kūno vietas ne daugiau 10 kartų, tokiais savo bendrais veiksmais padarė E. P. odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvass akių vokuose, kairiame skruoste, nugaroje, kairiame žaste ir kairėje alkūnėje, kairės pusės skruostinio lanko ir kairės akiduobės lateralinės sienos skeveldrinių lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajai N. P. vieną kartą spyrė į nugarą, o jai nuo smūgio pargriuvus, spyrė vieną kartą į galvos sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, ką apsaugon ima BK 284 straipsnis. Dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojimai ar sunaikinamas svetimas turtas yra tik BK 284 straipsnio saugomos papildomos vertybės. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar BK 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog kaltinamojo E. Ž. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis įžūliai, tai yra kaltinamajam veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenimis, naudojant fizinį smurtą, iš chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė eilę smūgių E. P., taip pat sudavė smūgius ir nukentėjusiajai N. P., į įvairias kūno vietas, tokiais savo bendrais veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. P. ir sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai N. P., bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tai padarė viešoje vietoje – prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena daug žmonių, matant kitiems pašaliniams asmenims bei nukentėjusiesiems, kurie buvo apklausti ir kurių parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo ištirti, kurie akivaizdžiai dėl to turėjo jaustis ir jautėsi nemaloniai, sutrikdyti, ką įrodo nukentėjusiųjų parodymai, dėl to akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Byloje nustatyta, kad nukentėjusųjų ir kaltinamojo nesiejo jokie asmeniniai ar panašaus pobūdžio santykiai. Ištyrus įrodymus, nenustatyta, kad tokiems kaltinamojo veiksmams būtų buvusi svari dingstis. Dėl kaltinamojo bendrų su kitais nenustatytais asmenimis veiksmų E. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl yra ir nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtis. Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas kaltinamasis privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus chuliganiškus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, privalėjo suvokti ir suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, privalėjo suvokti ir suvokė, kad suduodant smūgius E. P. ir N. P. į įvairias kūno vietas, jis gali nukentėjusiuosius sužaloti - ir to norėjo. Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas, nesugebėjimas susivaldyti, akivaizdus ir niekuo nepateisinamas savęs priešpastatymas aplinkiniams. Nusikalstama veika baigta, nes nukentėjusieji buvo sumušti, sužaloti, buvo kviečiama policija, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, tačiau jis savo smurtiniais, tai yra pavojingais veiksmais, sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – panaudoto fizinio smurto, ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusiosios fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką kaltinamasis nukentėjusiajam E. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jo veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, remdamasis surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, daro išvadą, kad E. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimą) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų).

E. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metų prašė laikyti kaltinamojo E. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.

Apsvaigimas nuo alkoholio yra tiek faktinė bylos aplinkybė – asmens, vartojusį alkoholį, būsena – tiek atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes galiojantis BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas ištyrus asmens kraują, atlikus specialų tyrimą neblaivumo (girtumo) būsenai nustatyti, asmenų parodymais, kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai (2005 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2005).

Teisiamojo posėdžio metu E. Ž. į prokuroro klausimą nurodė, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes būdamas blaivus, nebūtų taip pasielgęs, neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams, tačiau byloje nėra neabejotinai nustatyta, (alkoholio matuoklio pažymos ar specialisto išvados ir kt. ), išskyrus kaltinamojo parodymus, kad kaltininkas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Pažymėtina, kad ši sunkinanti aplinkybė nėra jam inkriminuota ir kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367/2013).

Skirdamas bausmę E. Ž. teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, jog jo padarytos dvi nusikalstamos veikos (viena iš jų smurtinė) priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. E. Ž. praeityje 3 kartus teistas, nors teistumas išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2020 m. birželio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 180 straipsnio 1 dalį - 45 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 23-41), nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje, diagnozė: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kelių narkotikų ir kitų psochoaktyviųjų medžiagų vartojimo (3 t., b. l. 44), Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (3 t., b. l. 44). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba ir nesimoko. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos tikslus bei motyvus, kaltinamojo amžių, jį charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad E. Ž. padarė tris nusikalstamas veikas, viena iš jų smurtinė, ankstesnės taikytos arešto bausmės, tikslų nepasiekė, kaltinamasis ir vėl nusikalto teismas mano, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teismas atsižvelgia į E. Ž. atsakomybę lengvinančią ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, bei į tai, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, kas rodo mažesnį veikos pavojingumo laipsnį. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumą, kaltinamajam už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje padarymą, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijose numatytas jų dydžio vidurkis. Bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, bendrintinos apėmimo (esant idealiai dviejų nusikalstamų veikų sutapčiai) ir dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Atsižvelgus į kaltinamojo pavojingumą visuomenei, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad kaltinamasis nesistengia teigiama linkme koreguoti savo elgesio, prie griežčiausios bausmės pridedama laisvės atėmimo bausmės dalis - 4 mėnesiai.

Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikaltimų padarymo ir davus parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, remiantis BK 64¹ straipsniu, skiriama galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis E. Ž. prašė skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teismas pastebi, kad kaltinamasis, ankstesniais nuosprendžiais atlikinėjo arešto bausmes, tačiau akivaizdu, kad jos teigiamo poveikio pastarajam nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, vienas iš jo padarytų nusikaltimų – smurtinis, todėl teismas neturi pagrindo padaryti išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, nes nagrinėjamu atveju, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį E. Ž. dėl turėtų 105,05 eurų nukentėjusiojo E. P. gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 181-182). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino pilnai. Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiesiems padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis civilinio kodekso 6.248 straipsniu, 6.263 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsniu, tenkintinas visiškai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašo priteisti 201,44 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo E. Ž., susidariusias dėl jam paskirtos gynėjos advokatės A. R. M. dalyvavimo baudžiamojoje byloje.

Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs E. Ž. antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jai tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos iš kaltinamojo E. Ž..

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: bliuzonas, raktų ryšulys, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariate, E. Ž. asmens tapatybės kortelė (saugoma prie baudžiamosios bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam E. Ž..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas E. Ž. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo nuo 2020 m. balandžio 8 d. 05.30 val., iki 2020 m. balandžio 8 d. 13.43 val. (1 para) ir nuo 2020 m. lapkričio 4 d.10.00 val. iki iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.). Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismas savo sprendimą motyvuoja tuo, kad E. Ž. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, kurios terminas nėra labai trumpas, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis neturėdamas pastovios gyvenamosios vietso, darbo ar kitokio užimtumo gali slėptis, taip siekdamas išvengti bausmės atlikimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1punktas).

L. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti ( 3 t., b. l. 83-84 ).

G. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti ( 4 t., b. l. 37).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti L. B. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir paskirti L. B. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), L. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: nuo 21 val. vakaro iki 7 val. būti gyvenamojoje vietoje (pagalbos šeimai centre), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti L. B. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 8 d. 03.00 val. iki 2020 m. balandžio 8 d. 14.21 val. išbūtą laiką (1para).

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti G. P. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), G. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: nuo 21 val. vakaro iki 7 val. būti gyvenamojoje vietoje (pagalbos šeimai centre), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti G. P. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 8 d. 03.00 val. iki 2020 m. balandžio 8 d. 15.30 val. išbūtą laiką (1 para).

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti jį 1(vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, ir E. Ž. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės, pridedant dalį švelnesnės, ir galutinę subendrintą bausmę E. Ž. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti E. Ž. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. Ž. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 8 d. 05.30 val., iki 2020 m. balandžio 8 d. 13.43 val. (1para) ir nuo 2020 m. lapkričio 4 d.10.00 val. iki iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.).

E. Ž. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2020 m. lapkričio 24 d.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti E. Ž. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Civilinės ieškovės UAB “Circle K” ieeškinį tenkinti pilnai. Priteisti 25,81 eurus solidariai iš E. Ž., L. B. ir G. P., o L. B. ir G. P. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jie sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš Kėdainių pagalbos šeimai centro.

Priteisti iš E. Ž. 105,05 Eur (vieną šimtą penkis eurus 05 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, įmonės kodas 191351679).

L. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: bliuzoną, raktų ryšulį, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariate, E. Ž. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, esančią prie baudžiamosiso bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam E. Ž..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).