Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-166-1020/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
1S-166-1020/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-166-1020/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.24. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. prašymas pakeisti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę kita,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo A. M. priteista BUAB „A“ (duomenys neskelbtini) 133020 Lt ir 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

2014 m. gegužės 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo ir 2015 m. sausio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis minėtas nuosprendis paliktas nepakeistas.

2015 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis pasikeitusia BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nuosprendžiu A. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje paskirtos galutinės subendrintos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktais bei šio straipsnio 4 dalimi, A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi išieškotojas šioje byloje BUAB „A“ (duomenys neskelbtini) pakeista į išieškotoją UAB „B“ (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Šalies argumentai

2015 m. lapkričio 25 d. nuteistasis A. M. kreipėsi į teismą prašydamas jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą tokia apimtimi, kiek leidžia ir leis realios ir objektyvios A. M. dabartinės ir būsimos galimybės bei pajamos.

2016 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistojo A. M. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo pateikti duomenys apie nedideles pajamas nelaikytinos svarbia priežastimi, dėl kurios jis negali įvykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Pakeitus šią baudžiamojo poveikio priemonę kita, bus pažeisti kreditoriaus interesai.

Šalies argumentai

Nuteistasis nesutinka su 2016 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir skundu prašo ją panaikinti bei pakeisti 2015 m. balandžio 8d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kita baudžiamojo poveikio priemone arba šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti. Skundu nuteistais nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad jis ne tik nevengia atlyginti žalos, bet tai daro dar didesne apimtimi, negu numato įstatymai, ir kad iš gaunamų pajamų tiek jam asmeniškai, tiek jo šeimai lėšų pragyvenimui beveik nelieka. Be to, jis mokosi, siekdamas po mokslų baigimo galimai gauti didesnį atlyginimą ir tada atlyginti žalą didesnėmis sumomis. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė ir į jo šeimos, nepilnamečių vaikų interesus, kad jų išlaikymui taip pat reikalingos lėšos, o taip pat ir į realias galimybes gauti didesnį atlyginimą ar kitas pajamas, kad būtų realu atlyginti visą sumą per tokį gana trumpą laiką. Nuteistasis tvirtina, kad yra teistas, turi draudimą išvykti iš gyvenamosios vietos, o tai apsunkina tiek geriau apmokamo darbo paieškas ir įsidarbinimo galimybes, tiek kitų papildomų pajamų gavimą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, apeliantas neskundė, kadangi buvo įkalinimo įstaigoje, apskundimo terminas buvo gana trumpas, o esminis jo prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo šia nutartimi buvo tenkintas. Tik būdamas laisvėje, matydamas realią darbo rinkos situaciją, praėjus tam tikram laiko tarpui, jis galėjo įvertinti savo realias galimybes įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir matydamas realią situaciją kreiptis dėl jos panaikinimo ar pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone. Anot nuteistojo teismas neteisingai sprendė, kad, pakeitus ar panaikinus jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bus pažeisti kreditoriaus interesai. Priešingai, iš visų teismui pateiktų duomenų matyti, kad kreditoriaus reikalavimas yra tenkinamas didesne dalimi ir greičiau negu numato įstatymai, t. y. nuteistasis papildomai ir savarankiškai dengia didesnę dalį, negu priverstinai išieško antstoliai. Atsižvelgiant į tai kreditoriaus interesai apeliantui būnant laisvėje, dirbant ir gaunant reguliarias pajamas bei reguliariai atlyginant žalą bus daug mažiau pažeisti, negu jam neįvykdžius teismo nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių, jis būtų grąžintas į įkalinimo įstaigą, kur negautų jokių pajamų ir vėl negalėtų tęsti žalos atlyginimo. Skunde nurodoma ir tai, kad nuteistasis visus kitus teismo įpareigojimus, baudžiamojo poveikio priemones vykdo arba jau yra įvykdęs (pvz., dalyvauti elgesio pataisos programoje), jokių pažeidimų per bausmės atidėjimo laikotarpį nėra padaręs.

Atsiliepimas

Vadovaujantis BPK 364 straipsnio 6 dalimi, nuteistojo skundas išnagrinėtas nerengiant teismo posėdžio. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad Vilniaus m. apylinkės teismas iš esmės teisingai vertino nuteistojo skunde išdėstytus argumentus ir pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo pakeisti 2015 m. balandžio 8 d. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad tokiu sprendimu būtų pažeisti dėl nuteistojo nusikalstamos veikos žalą patyrusių asmenų turtiniai interesai. Nuteistojo skundo argumentų dėl šios teismo išvados kontekste, aukštesnysis teismas pastebi, kad įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą buvo paskirtas prieš nepilnus metus, tačiau civilinis ieškinys ir pareiga atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą 133 020 Lt (38 525,25 EUR) žalą buvo nustatyta dar 2014 m. vasario 10 d. nuosprendžiu ir nuteistajam tai buvo žinoma. Toks teismo įpareigojimas nuteistajam nebuvo netikėtas, nes prašyme sušvelninti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, nuteistasis nurodė, jog bausmės vykdymo atidėjimas padėtų padengti priteistą civilinį ieškinį didesnėmis sumomis ir greičiau (t. 7 b. l. 193). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis dar nėra pasibaigęs ir nuteistasis, nuoširdžiai siekdamas atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, gali imtis aktyvesnių veiksmų siekiant įvykdyti jam skirtus įpareigojimus. Ieškant tokių galimybių nepakanka apsiriboti darbu už minimalų atlygį ir nedidelėmis periodinėmis žalos atlyginimo įmokomis iš minimalaus atlyginimo. Žalą padariusio ir ją patyrusio asmens interesų pusiausvyra nėra pažeidžiama, kai: nusikalstamais veiksmais žalą padaręs asmuo prisiima įsipareigojimus tretiesiems asmenims, kurie užtikrina žalos atlyginimą skolininko kreditoriui; atsisakant ir parduodant turtą į kurį nėra nukreiptas išieškojimas ir už šį turtą gautomis lėšomis atlyginant padarytą žalą; susitariama su žalą patyrusiu asmeniu dėl abiem pusėms priimtino žalos atlyginimo būdo ir termino ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis turi lėšų mokėti už studijas, yra prisiėmęs bei kartu su kitais asmenimis kiekvieną mėnesį moka įmokas bankui už būsto paskolą (privatų namą Vilniaus priemiestyje), kurių kiekviena atskirai yra didesnė nei visa šiuo metu nuteistojo atlyginta nusikalstamais veiksmais padaryta žala, tesiekianti 482,79 EUR arba vos 1,2 proc. visos priteistos žalos.

Šiuo atveju kreditorius nesutiko su baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita ir nors tai nėra aplinkybė, draudžianti teismui pakeisti ar panaikinti paskirtą įpareigojimą, ji leidžia teigti, kad kreditoriaus netenkina jau pažeistų interesų kompensavimo perspektyva, kad nuteistasis turėtų aktyviau ieškoti galimybių siekiant atlyginti padarytą žalą.

Atsižvelgiant į visa tai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad teismo paskirtas įpareigojimas negali būti įvykdytas ar yra vykdomas išnaudojus visas galimas pastangas. Kartu atkreiptinas dėmesį į tai, kad šiuo metu nėra sprendžiamas klausimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nėra vertinamos įpareigojimo neįvykdymo priežastys bei to pasekmių klausimas.

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį.

Teisėjas Ernestas Rimšelis