Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-02-29 · Byla Nr. A2.6.-2854-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
A2.6.-2854-932/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01367-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
J. Ž.
Nukentėjusysis
R. G.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2854-932/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01367-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Prunckaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Ž., nukentėjusiajam R. G., išnagrinėjusi J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. 2015 m. gruodžio 2 d., apie 22.06 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Honda Concerto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pro stovintį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė šalia stovėjusį automobilį bei jį apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. sutinka apgadinęs nukentėjusiojo automobilį, tačiau neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Automobilis „Honda Concerto“ priklauso jo tėvui, iš kurio jis kartais pasiskolina automobilį (porą kartų į savaitę). Protokole nurodytą dieną, apie 19 val., atvažiavo į nurodytu adresu esančią daugiabučio namo automobilio stovėjimo aikštelę, kurioje pasistatė automobilį. Atgal sugrįžo apie 22 val., buvo pavargęs ir, matyt, išsiblaškęs. Aikštelė yra gana siaura, duobėta. Jam reikėjo važiuoti tiesiai ir pasukti į dešinę, matyt, per anksti pasuko į dešinę ir užkabino nukentėjusiojo automobilį, nors tuo metu nieko neįprasta nepajuto, t. y. nepajuto jokio kontakto, negirdėjo jokio garso, nesuveikė automobilių signalizacija, nematė jokių žmonių, kurie būtų bandę atkreipti jo dėmesį. Automobilio „Honda Civic“ jis neįsidėmėjo. Apgadinimus ant automobilio (įbrėžimą, įlenkimą dešinėje pusėje ant durelių ir galinio rato) pamatė tik po to, kai sulaukė skambučio iš policijos. Neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, automobilis yra draustas, alkoholio vartojęs nebuvo. Labai gailisi dėl susidariusios situacijos, ateityje stengsis važinėti kuo atidžiau (b. l. 16-17).

Apklausiamas teismo posėdyje nukentėjusysis R. G. parodė, jog stovėjo prie laiptinės ir rūkė. Buvo apie 22 val., tamsu, netikėtai išgirdo automobilio braukimo į kitą automobilį garsą, girdėjo, kaip kažkas nulūžo. Matė išvažiuojantį automobilį, suprato, kad tai jis kliudė kažkokį kitą automobilį, tuo metu nesuprato, kad būtent jo „Honda Civic“. Pagalvojęs, kad tai gali būti kaimyno automobilis, užsirašė nuvažiuojančio automobilio valstybinį numerį, kurį nurodė rašytiniame paaiškinime. Tas automobilis, norėdamas išvažiuoti, lėtai išsisukinėjo, vietos buvo pakankamai nedaug, aplink stovėjo daug kitų automobilių. Po kontakto vairuotojas nesustojo, neišlipo, iš lėto judėdamas nuvažiavo. Galėjo pastarąjį pasivyti ir sustabdyti, tačiau to nepadarė. Automobilio „Honda Civic“ signalizacija nesuveikė, nes buvo atjungta. Jo automobiliui buvo apgadintas kairės pusės priekinio bamperio kampas, išlūžo laikiklis (b. l. 21-22).

Rašytiniame paaiškinime J. Ž. nurodė, kad 2015-12-02, apie 19.00 val., įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu S. B. g. Sustojęs nusprendė prisiparkuoti kitoje vietoje nei buvo sustojęs ir, važiuodamas į priekį, pasuko į dešinę. Galimai tuomet galėjo užkliudyti kitą automobilį, nors važiuodamas to ir nepajuto. Toje aikštelėje yra nemažai visokių duobių, kelio nelygumų, todėl važiuodamas greičiausiai pamanė, kad važiuoja per kažkokią duobę. Negali tiksliai pasakyti, nes kontakto nejuto, o įlenkimą ir įbrėžimus ant savo automobilio pastebėjo tik sužinojęs, kad yra kaltinamas apgadinęs svetimą automobilį. Automobiliu važinėja nedažnai, kartą ar du kartus per savaitę. Šiuo metu automobilis taisomas (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

J. Ž. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš J. Ž. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-49230005-16 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulio J. B. 2015-12-02 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015-12-02, apie 22.06 val., gautas pranešimas apie apgadintą automobilį (b. l. 3). R. G. paaiškinimo duomenimis, jis stovėdamas lauke, šalia lauko durų, adresu Šv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo kaip automobilis, išvažiuodamas iš parkavimo vietos, kliudė jo automobilį. Minėtas automobilis nesustojęs nuvažiavo. Spėjo įsidėmėti automobilio valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) Kadangi buvo tamsu, automobilio spalvos neįsidėmėjo (b. l. 7). Apklausiamas teisme nukentėjusysis R. G. patvirtino analogiškas aplinkybes, parodė aiškiai girdėjęs, kaip automobilis, kurio numerius jis užsirašė, kliudė kitą transporto priemonę, kaip vėliau paaiškėjo, jo automobilį „Honda Civic“, aiškiai girdėjo atsitrenkimo (braukimo) garsą, girdėjo, kaip kažkas lūžo. Jo automobiliui buvo apgadintas kairės pusės priekinis bamperis, išlūžo laikiklis (b. l. 21-22). R. Ž. paaiškinime nurodyta, kad automobilį „Honda Concerto“ vairuoja jo sūnus, iki šiol pažeidimų neturėjo, tačiau dėl nedidelės vairavimo patirties, galėjo sukelti eismo įvykį (b. l. 9). Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, o automobilių apgadinimai - automobilių fotonuotraukose (b. l. 5-6, 12-13).Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad J. Ž. geranoriškai bendradarbiavo įrodinėjant eismo įvykio faktą ir aplinkybes, labai gailėjosi dėl sukelto eismo įvykio, pats pateikė automobilio apgadinimų nuotraukas (b. l. 14).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. Ž. nebuvo pakankamai atidus, nesilaikė saugaus atstumo, pravažiuodamas pro automobilį „Honda Civic“ nepaliko pakankamo tarpo iš šono, dėl ko jį kliudė ir apgadino (automobilio „Honda Concerto“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvui R. Ž., pastarasis sūnui leido naudotis automobiliu, dėl ko šis automobilis nelaikytinas svetimu turtu minėto straipsnio prasme). Nurodyti J. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu J. Ž. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinęs automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, nustatyta, jog J. Ž., pravažiuodamas pro stovintį nukentėjusiojo automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė automobilį „Honda Civic“, tokiais savo veiksmais neabejotinai apgadindamas svetimą turtą. Pastarojo kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, nėra pakankamo pagrindo. Teismas, įvertinęs transporto priemonių apgadinimus, jų lokalizaciją, susidarymo mechanizmą bei mastą, atkreipiant dėmesį į tai, kad transporto priemonei „Honda Civic“ padaryti slystamojo pobūdžio pažeidimai, taip pat įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nedidelę vairavimo patirtį, neturi neginčytino pagrindo išvadai, kad J. Ž. suvokė padaręs eismo įvykį bei tikslingai iš jo pasišalino. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad J. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Duomenų, kad jis buvo neblaivus, ar kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, asmuo vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, nukentėjusysis pažymėjo, jog po kontakto vairuotojas išvažiavo lėtai, taip pat atsižvelgtina, kad J. Ž. geranoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, pats pateikė apgadinto automobilio nuotraukas, nesiėmė jokių veiksmų apgadinimams pašalinti, administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Dėl nurodytų priežasčių laikytina nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama J. Ž. asmenybė (profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, administracine tvarka nebaustas), taip pat pažymėtina, kad J. Ž. geranoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, pateikė automobilio apgadinimo nuotraukas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus J. Ž. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.

J. Ž. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė