Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-529-92-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-22
Bylos Nr.
1A-529-92-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Damanskienė (pirm.), Laureta Ulbienė, Pavelas Frolovas
Kaltinamasis
R. G.
Advokatai
Rimantas Aliukonis
Kategorijos
Nuorašas

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 529/2011

Teisėja Danguolė Urbanavičienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.4., 2.4.6.4.2., 2.4.2., 2.4.7.,

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2011 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teisėjų Lauretos Ulbienės ir Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Vaivai Jasudavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,išteisintajam R. G.,gynėjui advokatui Rimantui Aliukoniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-03-01 nuosprendžio, kuriuo R. G. išteisintas pagal BK 228 str. 2 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent kad jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vadu, pagal 2005-11-03 Varėnos rajono policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. V-50 „Dėl Varėnos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vado pareigybės aprašymo“ patvirtintas pagrindines šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas turėdamas įgaliojimus vadovauti Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio pareigūnams, kontroliuoti patrulių būrio pareigūnų darbą maršrute, tirti kelių eismo įvykius, vykdyti ir kontroliuoti, kaip vykdoma pasišalinusių iš autoavarijų vietų transporto priemonių paieška, organizuoti priemones eismo taisyklių pažeidėjams ir kitiems teisėtvarkos pažeidėjams išaiškinti, organizuoti bendras priemones su komisariato kitomis tarnybomis, savo kompetencijos ribose atlikti ikiteisminį tyrimą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, esant būtinumui, bet kuriuo paros metu, poilsio ir švenčių dienomis vykdyti bendrąsias policijos funkcijas: patruliuoti maršrutuose, postuose, kontroliuoti eismą keliuose bei miesto gatvėse; nustatyti kelių eismo taisyklių bei kitus administracinius teisės pažeidimus, juos tinkamai įforminti, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, dalyvauti specialiosiose policijos priemonėse, siekdamas asmeninės naudos, tikslu padėti kaimynui V. R. išvengti atsakomybės, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neatliko jam pavestų pareigų, 2008-05-01 apie 16.30 val. padėjo išvengti V. R. atsakomybės už padarytą autoįvykį, kai minėtas asmuo, būdamas neblaivus, Varėnos raj. sav. Jasauskų kaimo kelyje, nesuvaldęs automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į griovį ir nuvertęs stulpelį bei nuplėšęs vielinį tvoros tinklą, apgadino nukentėjusiosios V. Š. pievą juosiančią tvorą. Autoįvykio kaltininko V. R. broliui V. R. telefonu paskambinus R. G. ir pasakius apie V. R. padarytą autoįvykį, R. G., būdamas Varėnos mieste, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nurodė ką ir kaip reikia daryti, tam kad išvengti administracinės atsakomybės, t.y. nutempti autoįvykį padariusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus ir paslėpti ūkiniame pastate, po ko, V. R. paprašius, R. G., naudodamasis tarnybine padėtimi, telefonu susisiekė su Varėnos rajono policijos komisariato budėtoju ir sužinojęs, kad į autoįvykio vietą nuvykę pareigūnai nesurado autoįvykį padariusio automobilio ir kaltininko, neturi informacijos apie automobilio valstybinius numerius, todėl paieška nutraukta, visą gautą informaciją telefonu perdavė V. R., ir jei pas jį atvyks policijos pareigūnai, patarė V. R. jiems melagingai sakyti, laikytis versijos, kad automobilį jis vairavo blaivus, sprogo ratas, todėl nuvažiavo nuo kelio, tokiu būdu jis padėjo V. R. išvengti administracinės atsakomybės pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., už kurį numatyta bauda nuo 2000 iki 3000 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 3 metų. Tokiais veiksmais R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 p., kuriame nustatyta asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. l d., 2 d., 5 str. 1 d. 1 p., 5 p., 21 str. nustatytus reikalavimus vykdyti Lietuvos Konstituciją ir kitus įstatymus ir jais vadovaujantis nešališkai ginti visus asmenis, veiklą grįsti teisėtumo principu, saugoti žmogaus teises ir laisves, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 3 str. 4 d., 9 d. 3 p., 5 p., 12 str. reikalavimus nešališkai tarnauti žmonėms, 2003-04-29 Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 12 str. reikalavimus sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, V. R. akivaizdoje demonstravo savo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

Apylinkės teismas išteisino R. G., savo sprendimą motyvavo tuo, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo įvykdytos veikos ir atsiradusių padarinių, R. G. veiksmai vertintini kaip drausminis nusižengimas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Druskininkų m. apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti R. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 str.1d. ir jį nuteisti 50 MGL (6500 Lt) bauda. Nurodo, jog kaltinamasis, būdamas policijos pareigūnas ir žinodamas, kad yra kelių eismo įvykis, kurį sukėlė neblaivus V. R., nepranešė apie tai policijos budėtojui, be to, kalbėdamas su budėtoju ir žinodamas, kad registracijos žurnale pranešimo apie padarytą eismo įvykį užregistruota nėra, budėtojo neinformavo ir nenurodė jam gerai žinomo V. R., neblaivaus sukėlusio minėtą eismo įvykį, taigi jis nevykdė savo kaip policijos pareigūno pareigos, kuri nustatyta 2005-11-03 Varėnos rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. V-50 „Dėl Varėnos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vado pareigybės aprašymo“. Pažymi, kad dėl kaltinamojo R. G. tyčinio neveikimo negalima buvo išaiškinti administracinio teisės pažeidimo - šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo vairuojant transporto priemonę, esant neblaiviam ir sukeliant kelių eismo įvykį. Anot apelianto, teismo motyvas, jog V. R. paskambino kaltinamajam R. G. paklausti jo patarimo po eismo įvykio, kada automobilis jau buvo patrauktas iš įvykio vietos ir todėl kaltinamasis niekaip neįtakojo, kad eismo įvykį sukėlęs automobilis būtų patrauktas iš įvykio vietos, nėra pagrindas išteisinti kaltinamąjį. Skunde teigiama, jog tokiais veiksmais kaltinamasis R. G. pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos funkcijas, veiklos principus, diskreditavo pareigūno vardą. Prokuroro teigimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma atskleidžia ir kaltinamojo R. G. kaltės formą - tiesioginę tyčią bendroje nusikalstamoje veikoje: melagingų paaiškinimų apie eismo įvykį davimu, patarimu V. R. kaip melagingai pasiaiškinti dėl įvykio. Pažymi, kad R. G. veiksmai padaryti piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi turėjo priežastinį ryšį su bendromis piktnaudžiavimo pasekmėmis .

Be to, prokuroro nuomone, R. G. veika, kuri buvo kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, turi būti kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kadangi išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme nebuvo nustatyta, kad jis piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekė gauti neteisėtos turtinės naudos, ar turėjo kitokios asmeninės naudos. Nagrinėjamu atveju tarnybine padėtimi piktnaudžiavo policijos pareigūnas, o neteisėti policijos pareigūnų veiksmai sukelia labai neigiamą visuomenės reakciją ir diskredituoja ne tik policijos vardą, bet ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai. Tokia R. G. veika padaryta didelė žala valstybės interesams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas R. G. kaltės klausimą, padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, to pasekoje priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, kuris naikintinas, priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas laikė nustatyta, kad V. R. vairuodamas automobilį „VW Golf“, būdamas neblaivus, nutraukė vielą, kuria buvo aptverta pieva, nuvertė tvoros stulpelį - taigi, sugadino svetimą turtą. Teismo nuomone, V. R. savo veiksmais padarė (duomenys neskelbtini) str. 3 d. numatytą pažeidimą, apie kurį privalėjo pranešti policijai. Be to, apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog kaltinamasis R. G. telefonu kalbėdamas su V. R., patarė jam paslėpti eismo įvykį sukėlusį automobilį, perdavė iš policijos budėtojo gautą informaciją, paaiškino, kokios versijos laikytis, jei pareigūnai klausinės apie įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems nuosprendžio argumentams bei pirmosios instancijos teismo išvadai, jog „kaltinamojo veiksmai – patarimai, kaip asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, yra nesuderinami su LR Policijos veiklos įstatymo 4 str., Vidaus tarnybos statuto 3 str. įtvirtintais policijos veiklos ir bendrųjų vidaus tarnybos pareigūno pareigų vykdymo principais kaltinamasis sumenkino policijos autoritetą, pasitikėjimą šia institucija“. Tačiau, kolegijos nuomone, vėlesnė pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl paminėtų veiksmų neatsirado žalingi padariniai, būtini baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 str. kilti, prieštarauja ankstesniems teiginiams ir yra nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad policijos budėtojas įvykių registracijos žurnale neužregistravo pranešimo apie padarytą eismo įvykį, automobilis „VW Golf“ jau buvo nutemptas iš eismo įvykio vietos, kai V. R. skambino kaltinamajam ir klausė jo patarimo. Taigi, anot apylinkės teismo, kaltinamasis niekaip neįtakojo, kad eismo įvykį sukėlęs automobilis būtų patrauktas iš vietos, todėl byloje nėra duomenų, kad V. R. vykdė kaltinamojo nurodymus ir patarimus (slėpė automobilį, davė melagingus paaiškinimus) ir, būtent, dėl to V. R. išvengė atsakomybės. Policijos pareigūnai, kuriems buvo pavesta ištirti įvykio aplinkybes, nebuvo nuvykę pas brolius V. R. ar V. R. į namus ir jų neapklausinėjo. Pritartina skundo teiginiui, jog nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp R. G. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių. Jis, būdamas policijos pareigūnas ir žinodamas, kad yra kelių eismo įvykis, kurį sukėlė neblaivus V. R., nepranešė apie tai policijos budėtojui, be to, kalbėdamas su budėtoju ir žinodamas, kad registracijos žurnale pranešimo apie padarytą eismo įvykį užregistruota nėra, budėtojo neinformavo ir nenurodė jam gerai žinomo V. R., neblaivaus, sukėlusio minėtą eismo įvykį, taigi, jis nevykdė savo kaip policijos pareigūno pareigos, kuri nustatyta 2005-11-03 Varėnos rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. V-50 „Dėl Varėnos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vado pareigybės aprašymo", tai yra, pareigybės aprašymų nuostatos, kuria patvirtinta pagrindinės šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, turėdamas įgaliojimus tirti kelių eismo įvykius, vykdyti ir kontroliuoti, kaip vykdoma pasišalinusių iš autoavarijų vietų transporto priemonių paieška, organizuoti priemones eismo taisyklių pažeidėjams ir kitiems teisėtvarkos pažeidėjams išaiškinti, organizuoti bendras priemones su komisariato kitomis tarnybomis, savo kompetencijos ribose atlikti ikiteisminį tyrimą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, nustatyti kelių eismo taisyklių bei kitus administracinius teisės pažeidimus, juos tinkamai įforminti, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, tačiau šių pareigų neatliko tyčia, siekdamas padėti V. R. išvengti administracinės atsakomybės.

Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp R. G. ir jo motinos R.A. G., bei V. R. matyti, kad R. G. žinojo, kad V. R. eismo įvykį sukėlė vairuodamas automobilį neblaivus, tačiau jis, kaip policijos pareigūnas, apie tai nepranešė policijos budėtojui ir neatliko savo kaip policijos pareigūno pareigos, nesiekė, kad būtų užfiksuotas eismo įvykis ir būtų nustatyta, koks yra V. R. neblaivumo laipsnis. Dėl R. G. tyčinio neveikimo negalima buvo išaiškinti administracinio teisės pažeidimo - šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam ir sukeliant kelių eismo įvykį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. R. buvo parodęs, kad automobilį vairavo neblaivus, tačiau vėliau jis šių parodymų atsisakė ir tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu jis jau tvirtino,kad automobilį vairavo blaivus. Tokią kaltinamojo veiką sąlygojo tyčia nuslėpti kelių eismo įvykį.

Pritartina skundo argumentui, kad teismo motyvas, jog V. R. paskambino R. G. paklausti patarimo po eismo įvykio, kada automobilis jau buvo patrauktas iš įvykio vietos ir todėl kaltinamasis niekaip neįtakojo, kad eismo įvykį sukėlęs automobilis būtų patrauktas iš įvykio vietos, nėra pagrindas išteisinti kaltinamąjį. Nors automobilis ir buvo nutemptas iš įvykio vietos, tačiau R. G. apie tai pranešus policijos budėtojui, buvo galima užfiksuoti eismo įvykio pėdsakus, kuriuos vėliau liudytojas V. R. pašalino, pakeitęs nulaužtą stulpelį mediniu kuolu. Taip R. G. padedant, liudytojas V. R. išvengė administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant neblaiviam.

Kolegijos nuomone, tokiais veiksmais kaltinamasis R. G. pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos funkcijas, veiklos principus, diskreditavo pareigūno vardą.

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes matyti, kad R. G. nusikalstamoje veikoje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pavojingumą atspindi siekimas ne įstatymų numatyta tvarka išspręsti V. R. kilusias problemas, bet išvengti atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma atskleidžia ir R. G. kaltės formą - tiesioginę tyčią bendroje nusikalstamoje veikoje: melagingų paaiškinimų apie eismo įvykį davimu, patarimu V. R. kaip melagingai pasiaiškinti dėl įvykio. Iš tikslo darant šiuos veiksmus siekimo matyti, jog išteisintasis R. G. suvokė, norėjo ir suprato, kad taip liudijant V. R., sukuria būtinas sąlygas V. R. išvengti administracinės atsakomybės. Kartu darytina išvada, kad jis norėjo ir siekė neigiamų padarinių. Veikos kvalifikacijai nėra būtina, kad tyčia dėl žalos nukentėjusiajai būtų konkrečiai apibrėžta žala. Kolegijos nuomone, išnagrinėjus baudžiamąją bylą matyti, kad R. G. veiksmai, padaryti piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, turėjo priežastinį ryšį su bendromis piktnaudžiavimo pasekmėmis.

Sutinkamai su teismų praktika, piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ar įgaliojimus panaudoja priešingai tarnybos interesais arba peržengia šių įgaliojimų ribas. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, jog valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetetingas asmuo, tačiau jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Didelė žala paprastai pripažįstamas taip pat ir valstybės tarnautojų piktnaudžiavimu padarytas valstybės institucijos autoriteto menkinimas (LAT nutartys Nr. 2K-243/2007, 2K-622/2004 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad piktnaudžiavimu tarnyba kaltinamas policijos pareigūnas, t.y. asmuo, kuriam keliami aukšti ne tik profesiniai, bet ir etiniai reikalavimai. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi pagal BK 228 str. iškyla, jei veika padaroma tyčia. Nors R. G. kaltu neprisipažino, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neigimu, padarius nusikalstamą veiką, bet ir remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta medžiaga, t.y. objektyviais bylos duomenimis. Drausminis nusižengimas nuo nusikaltimo šiuo atveju atribojamas pagal nusikalstamus padarinius. Šiuo atveju piktnaudžiavimas tarnyba padarytas teisėsaugos srityje Lietuvos valstybės tarnautojo, pažeidžiant LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,4,5,6 punktus, numatančius valstybės tarnautojo prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Taip pat pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punktas, numatantys valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo užimamų pareigų svarbą, pažeidimų pobūdį, R. G. pagrįstai kaltinamas, jog jis pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijos - policijos autoritetą jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo nebaudžiamumo sistemą, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

Kolegijos nuomone, anksčiau išdėstyti duomenys patvirtina R. G. kaltę, įvykdžius BK 228 str. numatytą nusikaltimą.

Taip pat kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. G. piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir laiko, jog jo veiksmai atitinka BK 228 str. 1 d. sudėtį. Atsižvelgdama į tai, kad, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal lengvesnį įstatymą, kai faktinės aplinkybės nesikeičia, ir šio pakeitimo prašoma apeliaciniu skundu, kolegija daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nebus pažeistos, kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 228 str. 1 d. (2K- 100/2004, 2K-34/2009). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija laiko, kad apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas, nes yra nustatyta, jog : R. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vadu, pagal 2005- 11-03 Varėnos rajono policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. V-50„Dėl Varėnos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vado pareigybės aprašymo" patvirtintas pagrindines šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, turėdamas įgaliojimus vadovauti Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio pareigūnams, kontroliuoti patrulių būrio pareigūnų darbą maršrute, tirti kelių eismo įvykius, vykdyti ir kontroliuoti, kaip vykdoma pasišalinusių iš autoavarijų vietų transporto priemonių paieška, organizuoti priemones eismo taisyklių pažeidėjams ir kitiems teisėtvarkos pažeidėjams išaiškinti, organizuoti bendras priemones su komisariato kitomis tarnybomis, savo kompetencijos ribose atlikti ikiteisminį tyrimą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, esant būtinumui, bet kuriuo paros metu, poilsio ir švenčių dienomis vykdyti bendrąsias policijos funkcijas: patruliuoti maršrutuose, postuose, kontroliuoti eismą keliuose bei miesto gatvėse; nustatyti kelių eismo taisyklių bei kitus administracinius teisės pažeidimus, juos tinkamai įforminti, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, dalyvauti specialiosiose policijos priemonėse, siekdamas asmeninės naudos, tikslu padėti kaimynui V. R. išvengti atsakomybės, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neatliko jam pavestų pareigų, 2008-05-01 apie 16.30 val. padėjo išvengti V. R. atsakomybės už padarytą autoįvykį, kai minėtas asmuo, būdamas neblaivus, Varėnos raj. sav. Jasauskų kaimo kelyje, nesuvaldęs automobilio “VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į griovį ir nuvertęs stulpelį bei nuplėšęs vielinį tvoros tinklą, apgadino nukentėjusiosios V. Š. pievą juosiančią tvorą. Autoįvykio kaltininko V. R. broliui V. R. telefonu paskambinus R. G. ir pasakius apie V. R. padarytą autoįvykį, R. G., būdamas Varėnos mieste, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nurodė ką ir kaip reikia daryti, tam, kad išvengti administracinės atsakomybės, t.y. nutempti autoįvykį padariusį automobilį “VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus ir paslėpti ūkiniame pastate, po ko, V. R. paprašius, R. G., naudodamasis tarnybine padėtimi, telefonu susisiekė su Varėnos rajono policijos komisariato budėtoju ir sužinojęs, kad į autoįvykio vietą nuvykę pareigūnai nesurado autoįvykį padariusio automobilio ir kaltininko, neturi informacijos apie automobilio valstybinius numerius, todėl paieška nutraukta, visą gautą informaciją telefonu perdavė V. R., ir jei pas jį atvyks policijos pareigūnai, patarė V. R. jiems melagingai sakyti, laikytis versijos, kad automobilį jis vairavo blaivus, sprogo ratas, todėl nuvažiavo nuo kelio, tokiu būdu jis padėjo V. R. išvengti administracinės atsakomybės pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., už kurį numatyta bauda nuo 2000 iki 3000 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 3 metų. Tokiais veiksmais R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 p., kuriame nustatyta asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 1 d., 2 d., 5 str. 1 d. 1 p.,5 p., 21 str. nustatytus reikalavimus vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus ir jais vadovaujantis nešališkai ginti visus asmenis, veiklą grįsti teisėtumo principu, saugoti žmogaus teises ir laisves, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 3 str. 4 d., 9 d. 3 p., 5 p., 12 str. reikalavimus nešališkai tarnauti žmonėms, 2003-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 12 str. reikalavimus sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, V. R. akivaizdoje demonstravo savo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 1 d.

Skiriant R. G. bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str., 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę.

R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes, R. G. skirtina BK 228 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, savo dydžiu mažesnė nei BK 47 str. 3 d. 3 p. numatytas šios bausmės vidurkis.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. išteisinamąjį nuosprendį R. G. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir nubausti bauda 50 MGL (6500 Lt) dydžio.

7 kompaktinius diskus su garso įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Jūratė DamanskienėTeisėjai (parašas) Laureta Ulbienė(parašas) Pavelas FrolovasNuorašas:Kolegijos pirmininkė Jūratė Damanskienė