Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Vidos Dautartienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, laikinai nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 307 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, veikdamas kartu su asmenimis, organizavusiais ir vadovavusiais prostitucijai, kurių jis, veikdamas kartu su asmenimis, organizavusiais ir vadovavusiais prostitucijai, kurių atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, laikotarpyje nuo 2006-08-13 iki 2006-10-05, dirbdamas UAB „Palydovas“ priklausančiuose naktiniuose klubuose „Eden Gold“, esančiame Vilniuje, Vytenio g. 21A, „Eden“, esančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 12, „Eden Villatina“, esančiame Vilniuje, Didžioji g. 28, administratoriumi, ne mažiau 7 kartus priėmė užsakymus iš šių naktinių klubų lankytojų dėl merginų, teikiančių seksualines paslaugas, pristatymo į įvairius Vilniaus miesto viešbučius, tarėsi dėl šių paslaugų kainos ir sąlygų, bei, paskambinęs telefonu numeris 868910600, kuriuo naudojosi asmenys, organizavę ir vadovavę prostitucijai, naktinių klubų lankytojų prašymu, užsakydavo atvežti prostitutes. Asmenims, organizavusiems ir vadovavusiems prostitucijai, atvežus merginas į viešbutį iš jų gaudavo atlygį – nuo 100 litų iki 300 litų, tokiu būdu sąvadavo ir turėjo ne mažiau 1650 litų pajamų iš kito asmens prostitucijos.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. R. parodė, kad supranta, kuo yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai, t.y. pripažįsta savo kaltę dėl to, kad kvietė prostitutes naktinių klubų lankytojų prašymais į įvairius Vilniaus miesto viešbučius ir už tai gaudavo piniginį atlygį. Nuo 2006-07-11 jis dirbo UAB „Palydovas“ priklausančiuose naktiniuose klubuose „Eden Gold“, esančiame Vilniuje, Vytenio g. 21A, naktiniame klube „Eden“, esančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 12, naktiniame klube „Eden-Villatina“, esančiame Vilniuje, Didžioji g. 28, administratoriumi. Dirbo visuose trijuose klubuose, kadangi darbo vieta, t.y. klubas, buvo keičiamas kas savaitę. Vieną savaitę dirbo viename naktiniame klube, po to savaitė buvo laisva (išeiginės), po to jau dirbo kitame klube. Visi trys naktiniai klubai priklausė UAB „Palydovas“. Maždaug 2007 m. sausio mėn., tiksliai datos nepamena, iš UAB „Palydovas“ išėjo. Jis, kaip naktinio klubo administratorius, turėjo prižiūrėti klubą. Klubai dirbo kiekvieną dieną nuo 20.00 val. iki 06.00 val. ryto. Visi 3 klubai buvo naktiniai striptizo klubai, įėjimas į juos buvo mokamas. Merginos, šokančios striptizą, seksualinių paslaugų neteikdavo. Maždaug 2006 metų vasarą, tikslios datos nepamena, kažkas iš pažįstamų, bet kas būtent, praėjus laikui nepamena, pasakė jam mobiliojo ryšio telefono numerį (šio numerio ar jo dalies atmintinai nepamena), kuriuo skambinant galima buvo iškviesti merginas, teikiančias seksualines paslaugas. Šį telefono numerį jis buvo įvedęs į savo mobiliojo ryšio telefoną, bet vėliau jį iš telefono atminties ištrynė. Kada ir kodėl šį telefono numerį ištrynė iš savo telefono atminties, pasakyti negali, galimai juo nesinaudojo, ir jis tapo nereikalingas. Jis moka anglų ir lenkų kalbas, todėl, kai į jį kreipėsi klubo lankytojai, o tai buvo užsieniečiai, su prašymais jiems į viešbučius (tai buvo įvairūs Vilniaus miesto viešbučiai) iškviesti merginas, teikiančias seksualines paslaugas, jis jų prašymus suprasdavo. Jis nežinojo, kokia merginų teikiamų paslaugų kaina, jam niekas jos nesakė, todėl klientams jis sakė savo sugalvotą kainą, t.y. kad merginų paslaugų kaina 800 Lt, tačiau jei klientas su kaina nesutikdavo, jis su juo derėjosi ir kartais paslaugų kainą nuleisdavo iki 500 litų. Tai buvo vienos merginos paslaugų už vieną valandą kaina. Klientai patys pasakydavo į kokį viešbutį ir į kokį numerį atvežti merginą. Niekada nebuvo atvejų, kad merginos būtų kviečiamos į patį naktinį striptizo klubą. Jis pats asmeniškai pinigų, už merginų teikiamas seksualines paslaugas, iš klientų neimdavo. Merginų, kurios buvo vežamos į viešbučius klubų lankytojų prašymais, niekada nematė, jų nei apibūdinti, nei atpažinti negali. Kas atveždavo merginas į viešbučius, irgi nežino. Gavęs klubo lankytojo prašymą dėl prostitutės iškvietimo, jis skambino telefonu, kurio numerio praėjus laikui nepamena, į jo skambutį atsiliepdavo vyras, kuris niekaip neprisistatydavo, todėl jo vardo nežino. Jis pasakydavo vyrui savo vardą, kaip taisyklė, prisistatydavo kaip Ruslanas ar Ruslikas iš „Conti“ (šio viešbučio pavadinimą sakydavo todėl, kad jame anksčiau dirbo), taip pat kiek merginų ir į kokį viešbutį reikia nuvežti. Be to, sakydavo, kokiame viešbučio numeryje gyvena klientas ir dėl kokios kainos, už merginos paslaugas, su juo susitarė. Niekada klientai neprašė atvežti merginas pasirinkti, taip pat, kiek pamena, niekada klientai neturėjo prašymų dėl konkrečios merginos iškvietimo (pvz. kad pageidauja blondinės, lieso kūno sudėjimo merginos ir pan.). Po kiek laiko ir kokiu automobiliu merginos buvo pristatomos į viešbučius, nežino. Tą pačią naktį, arba kitą dieną (būdavo įvairiai) jam į mobiliojo ryšio telefoną (869942226 - iš šio telefono jis skambino ir kviečiant merginas) skambindavo vyras, kuris neprisistatydavo ir paklausdavo, kur atvežti pinigus už merginų suteiktas paslaugas tam tikrame viešbutyje. Pinigai buvo atvežami į naktinį klubą, kuriame jis dirbo tą dieną, ir visada tamsiu paros metu. Kiek tiksliai pinigų buvo imama iš kliento, jis nežino. Jam už merginų suteiktas paslaugas buvo atvežama nuo 100 iki 300 litų. Pinigus atveždavo du skirtingi vyrai, jų vardų nežino. Abu vyrai aukšto ūgio, apie 30-35 m. amžiaus, vienas normalaus kūno sudėjimo, kitas stamboko kūno sudėjimo. Jam buvo parodytos vyrų nuotraukos, tačiau iš pateiktų nuotraukų jis neatpažino vyrų, kurie atveždavo jam pinigus už merginų sutektas seksualines paslaugas. Pinigus atvežęs vyras, praktiškai visada sėdėjo automobilyje ir pinigus paduodavo pro atidarytą langą. Pinigus vyrai atveždavo „Mercedes“ markės automobiliu ir kitu automobiliu, mažu pagal gabaritus, vyšninės arba raudonos spalvos, bet jo modelio nežino. Kiek pinigų merginos pasilikdavo sau ir, ar buvo mokami pinigai dar kam nors, nežino. Merginas, naktinių klubų lankytojų prašymais, teikti seksualines paslaugas jis kvietė gal 5-6 kartus. Buvo tokių atvejų, kad į viešbutį atvykusi mergina arba netikdavo klientui, arba klientas pats neatidarydavo kambario durų, arba jam tik taip buvo pasakyta, ir jis už merginos iškvietimą pinigų tokiu atveju negaudavo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 155-157).

Pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 307 str. 1 d., R. R. pasirašytinai įteiktas 2006-12-19 (b. 1. 143).Galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 307 str. 1 d., R. R. pasirašytinai įteiktas 2009-01-13 (b. 1. 154).

R. R. dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 307 str. l d. savo kaltę pripažino visiškai. ( b.1.142).

Kaltinimas R. R. grindžiamas ne tik jo pačio visišku prisipažinimu, bet ir liudytojų parodymais bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

2006-12-19 buvo padarytas parodymas atpažinti pagal nuotrauką. R. R. tarp jam pateiktų vyrų nuotraukų A. K. ir A. E. neatpažino (b. l. 147-152).

Vykdant sankcionuotą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą (buvo kontroliuojamas mobiliojo ryšio telefonas, abonento numeris 868910600, kuriuo naudojosi sąvadautojai A. K. ir A. E. ), buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2006-08-13 iki 2006-10-05, iš savo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. 869942226, R. R. ne mažiau 7 kartų skambino į mobiliojo ryšio telefoną, abonento numeris 868910600 su prašymais naktinių klubų lankytojams į įvairius Vilniaus miesto viešbučius atvežti merginą ar merginas (b. l. 14-30).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos Baltarusijos Respublikos pilietės, teikusios seksualines paslaugas Vilniaus mieste. Tai A. I. (A. I. ), gim. 1979 m., S. R. (S. R. ), gim. 1984 m., ir J. F. (A. F. ), gim. 1983 m.

2006-11-15 vadovaujantis LR ATPK 225 str., 287 str. 1 d. 1p., 30² str., 31 str. 1d., 1 p., 182¹ str. 1 d. A. I. Vilniaus m. VPK Trečiojo policijos komisariato viešosios policijos Senamiesčio policijos nuovados viršininko A. T. nutarimu (Nr. N 133476) administracinio teisės pažeidimo byloje nubausta 300 Lt bauda (b. l. 94).

Baltarusijos Respublikos pilietė A. I. išvyko iš Lietuvos Respublikos 2006-11-21, remiantis 2006-11-21 sprendimu dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos Nr. 3T-10.

(b. l. 113).

2006-11-15 vadovaujantis LR ATPK 225 str., 287 str. 1 d. 1p., 30² str., 31 str. 1d., 1 p., 182¹ str. 1 d. S. R. Vilniaus m. VPK Trečiojo policijos komisariato viešosios policijos Senamiesčio policijos nuovados viršininko A. T. nutarimu (Nr. N 133477) administracinio teisės pažeidimo byloje nubausta 300 Lt bauda (b. l. 96 ).

Baltarusijos Respublikos pilietė S. R. buvo išsiųsta iš Lietuvos Respublikos 2006-11-24, remiantis 2006-11-23 Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/5-3)-1U-130. (b. l. 105).

2006-11-15 vadovaujantis LR ATPK 225 str., 287 str. 1 d. 1p., 30² str., 31 str. 1d., 1 p., 182¹ str. 1d. J. F. Vilniaus m. VPK Pirmojo policijos komisariato viešosios policijos Žirmūnų policijos nuovados vyresniojo tyrėjo D. R. nutarimu (Nr. N 135210) administracinio teisės pažeidimo byloje nubausta 300 Lt bauda (b. l. 101 ).

Baltarusijos Respublikos pilietė J. F. išvyko iš Lietuvos Respublikos 2006-11-21, remiantis 2006-11-21 sprendimu dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos Nr. 3T-9

(b. l. 115 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. R. , apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad į Lietuvą atvažiavo užsiimti prostitucija. Dirbo kartu su Lioša ir Rimu, kurie dalyvavo apklausoje. Lioša – tai A. K. , Rimas – tai A. E. . Jie priimdavo užsakymus iš viešbučių darbuotojų, po to Lioša, Rimas skambindavo jai į mobiliojo ryšio telefoną, duodavo laiko susiruošti, nuveždavo ją į viešbutį, po darbo parveždavo namo. Atsiskaitymai vykdavo tokiu būdu: paprastai Lioša ar Rimas patys imdavo pinigus iš klientų arba iš viešbučių tarnautojų. Kartais, jeigu ją palikdavo ilgesniam laikui, ji pati paimdavo pinigus iš klientų. Tai buvo pinigai už papildomą laiką. Kas nustatė kainą už paslaugas, ji nežino. Ji žinojo tik tai, kiek ji turi gauti už suteiktas paslaugas. Už papildomą laiką ji imdavo 100-150 Lt. Ji susiskambindavo su Lioša ar Rimu ir paklausdavo, kiek jai paimti pinigų už papildomą laiką, praleistą su klientu. Kas nustatė tokias sumas, kiek jai priklausė pinigų už suteiktas paslaugas, ji nežino. Už valandą ji gaudavo 50 Lt.

(b. l. 34-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. I. , apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad iš Baltarusijos į Lietuvą ji atvyko užsiimti prostitucija. Darbas vyko taip: joms skambindavo, jos susiruošdavo ir važiuodavo į viešbutį. Skambino Rimas ar Lioša. Už savo darbą gaudavo 50 Lt už valandą. Pinigus duodavo Rimas ar Lioša. Prostitucija užsiėmė savo noru, niekas nevertė jos to daryti. Visoms merginoms buvo vienodos taisyklės: jos pačios be vaikinų žinios su klientais nedirbo. Tokias taisykles nustatė Rimas ir Lioša. Kai prieš važiuojant į viešbutį joms skambino Lioša ar Rimas, jie nesakydavo, kokiu tikslu jos važiuos į viešbutį. Jos pačios žinojo, kad važiuos pas klientą, kur teiks seksualines paslaugas. (b. l.42-44).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. F. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad iš Baltarusijos į Lietuvą ji atvyko užsiimti prostitucija. Darbo sąlygos buvo tokios: joms skambindavo telefonu, reikėjo susiruošti, jas nuveždavo į viešbutį, kur teikė seksualines paslaugas. Tas, kas jas veždavo, susisiekdavo su jomis telefonu. Darbas vyko taip: jos atvykdavo į viešbutį, kur jas atveždavo Lioša arba Rimas. Į patį viešbutį nuvesdavo viešbučio darbuotojai. Klientas atsiskaitydavo arba su Rimu, arba su Lioša, arba su viešbučio darbuotoju. Tai ji žino, nes matė. Pati pinigus imdavo, jei ji pasilikdavo su klientu ilgesniam laikui. Paslaugų kainų nepamena. Už suteiktas paslaugas jai tekdavo 50 Lt už valandą. Visada dirbo savo noru, verčiama dirbti nebuvo. Per dieną ji uždirbdavo apie 150-200 Lt, gal kiek mažiau ar daugiau, tiksliai pasakyti negali. Kada prieš važiuojant į viešbutį joms skambindavo Lioša ar Rimas, jie nesakydavo, kokiu tikslu jos važiuos į viešbutį. Jos pačios žinojo, kad važiuos pas klientą teikti seksualines paslaugas.

(b. l. 47-50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. E. , ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-20054-06, dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 str. 2 d. savo kaltės nepripažino ir 2006-10-18 apklausos metu parodė, kad A. K. pažįsta, kartu dirba UAB „Osteriga“ ir sportuoja. Nei vienas, nei kartu su A. K. , iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą užsiimti prostitucija atvykusias merginas neapgyvendindavo, užsakymų iš viešbučių darbuotojų bei privačių asmenų dėl seksualinių paslaugų teikimo nepriimdavo, merginų niekur nevežiojo ir pinigų už merginų suteiktas seksualines paslaugas neimdavo, t.y. jis neturėjo pelno iš kito asmens prostitucijos. 2006-10-25 papildomos apklausos metu A. E. pakeitė parodymus ir nurodė, kad UAB „Osteriga“ gaunamo atlygio neužtekdavo išlaikyti šeimą. 2006 m. vasaros pradžioje, tikslios dienos pasakyti negali, jis kartu su A. K. pietavo kavinėje, esančioje parduotuvės „Rimi“ prekybos salėje, Vilniuje, Savanorių pr., kur susipažino su mergina, vardu Svetlana. Ji nekalbėjo lietuviškai. Po pokalbio jie apsikeitė mobiliojo ryšio telefonų numeriais ir susitarė susiskambinti. Maždaug po 2 dienų jam paskambino Svetlana ir paprašė ją nuvežti, kiek pamena, į viešbutį „Europa“. Jis pats suprato, ko Svetlana važiuoja į viešbutį. Už nuvežimą mergina pažadėjo jam sumokėti 50 Lt. Tą kartą jis į viešbutį vežė Svetlaną vieną, viešbučio darbuotojams nieko neaiškino. Mergina paprašė, kad jis atvažiuotų ją paimti iš viešbučio po valandos. Iš viešbučio ji išėjo pati. Važiuojant Svetlana padavė jam 50 Lt. Išlipdama iš automobilio, Svetlana paklausė, ar jis galės ją nuvežti ir kitą kartą. Jis sutiko. Po 2-3 dienų, naktį, vėl paskambino Svetlana ir paprašė nuvežti į viešbutį „Panorama“. Svetlana buvo su drauge, kurią pristatė, kaip Alisą. Abi merginas jis nuvežė į viešbutį, o po valandos atvažiavo jas paimti. Atvežęs merginas, buvo užėjęs į viešbutį, iki lifto. Išėjusi iš viešbučio, Svetlana jam vėl padavė 50 Lt. Taip tęsėsi apie 1 mėnesį. Merginas į viešbučius veždavo kas antrą naktį, bet būdavo taip, kad veždavo ir kas naktį. Nuo 2006 m. vasaros pradžios, tikslios dienos pasakyti negali, vieną mėnesį, merginos pačios skambindavo jam arba A. K. , kuris irgi vežiojo merginas į viešbučius ir parveždavo namo, už ką tikriausiai irgi gaudavo iš merginų 50 Lt, bet tikslios sumos nežino. Maždaug po mėnesio Svetlana davė jam mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele 868910600 ir paprašė, kad jis priimtų užsakymus dėl visų merginų seksualinių paslaugų teikimo, nes jis kalba lietuviškai, be to, žino užsienio kalbas. Nuo to laiko jam buvo mokama po 60 Lt. Jis priimdavo užsakymą, po to skambindavo merginoms, vienai ar kelioms, po kiek laiko atvažiuodavo jas paimti ir nuveždavo į viešbutį. Šį telefoną perduodavo A. K. sporto salėje, kai kartu ateidavo sportuoti. Priimant užsakymą (skambučiai buvo iš viešbučių administratorių ar iš privačių klientų, užsieniečių) jis dėl kainos nesitarė. Dėl atlygio sumos tarėsi viešbučių administratoriai. Nuvežęs merginas į viešbutį, kartais jas lydėjo iki kambario durų ir kartais paimdavo pinigus iš kliento. Iš gautų pinigų - 150 Lt, jis 60 Lt palikdavo sau, o 90 Lt atiduodavo merginai. Visus likusius pinigus jis palikdavo viešbučio administratoriui. Kaip toliau buvo dalinami pinigai tarp viešbučio darbuotojų, nežino. Dažniausiai pinigus iš klientų imdavo viešbučių administratoriai, kartais merginos. Jam pinigus dažniausiai paduodavo merginos, išėjusios iš viešbučio, bet buvo keli kartai, kai pinigus atnešdavo viešbučio administratoriai. Jie atiduodavo 150 Lt už vieną valandą, už sekančias valandas buvo imama po 100 Lt. Merginų dokumentų jis neėmė. Joms prisistatė vardu Rimas, o A. K. – Lioša. Tokiais vardais juos pažinojo ir viešbučio darbuotojai. Tikrų savo vardų niekam nesakė. Kai skambino viešbučio darbuotojai, kartais jie sakydavo, kad reikia merginų ir tiek. Jis paklausdavo, kiek merginų ir kokiam laikui reikia, bet tokius klausimus užduodavo ne visada. Taip pat kartais merginas užsakydavo pagal požymius (aukštą, šviesiaplaukę ir pan.). Nepamena tokių atvejų, kad merginos būtų kviečiamos vardais. Merginų išsirinkti neveždavo. Jei atvežta mergina netikdavo klientui, jam buvo mokama už kelią 30-50 Lt (b. l. 120-125).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. K. , ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-20054-06, dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 str. 2 d. savo kaltę pripažino iš dalies. Neprisipažino, kad organizavo ir vadovavo prostitucijai, prisipažino, kad vežiojo merginas. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad dirbo taksistu, ir viena mergina pasiūlė nuolat ją vežioti pas klientus. Jis suprato, kad ta mergina prostitutė. Iš pradžių ji buvo viena, po to reikėjo vežioti merginas iš Baltarusijos, su kuriomis susipažino per kitas merginas. Pasiūlymą iš merginos gavo maždaug 2005 m. rudenį. Vėliau merginos jam davė mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę su abonento numeriu, pačios skambindavo ir sakydavo, kur jas reikia vežti. Darbo telefonu, kurį jam davė mergina, naudojosi ir A. E. . Iš kur viešbučio darbuotojai žinojo jo telefono numerį, nežino. Vizitinių kortelių jis nepalikdavo. Merginas veždavo į tuos viešbučius, iš kurių jam paskambindavo. Skambino iš įvairių viešbučių. Darbo telefonas būdavo tai pas jį, tai pas E. Iš anksto nebuvo numatytos dienos, kada merginas vežios jis, o kada A. E. . Skambučių skaičius „per budėjimą“ buvo įvairus, galėjo būti vienas skambutis, o galėjo būti ir dešimt. Skambindavo iš viešbučių ir prašydavo merginų. Jei merginų nebūdavo, jis jų ir neveždavo. Jis vežiojo tris merginas: Alesią, Svetlaną ir Leną. Jas pažįsta apie 7-8 mėnesius. Merginoms prisistatė, kaip Lioša, visi taip jį vadino. Lioša - tai jo pravardė. Kai merginos užeidavo į viešbutį, joms pasakydavo, kiek jos ten bus ir kiek gaus pinigų. Jis tik žinojo, kiek merginų nuvežti, kada jas nuvežti ir kada paimti. Merginų įkainių nežinojo. Pačios merginos pasakydavo, kada atvažiuoti jas paimti. Merginą išleisdavo prie viešbučio, o po to ji skambindavo, kada ją paimti. Pinigus už savo paslaugas imdavo tik merginos. Įkainius sakydavo irgi jos pačios. Tik girdėjo, kad paslaugos kainavo nuo 100 iki 200 Lt. Nuo ko tai priklausė, nežino. Kai grįždavo, mergina jam duodavo 20 Lt. (už vieną važiavimą). Ši suma nepriklausė nuo to, kiek merginų važiuodavo. Skambučiai buvo tik iš viešbučių, į kitas vietas merginų neveždavo. Kaip merginos vadino A. E. , nežino. Jo vardas Andrius, kartais jį vadindavo Anžeika. Apie šį darbą su A. E. nekalbėjo. Kai jis pradėjo dirbti, merginos jau žinojo A. E. . Kiek pinigų už merginų vežimą gaudavo A. E. , nežino. Jam duotu mobiliojo ryšio telefonu skambindavo tik merginos ir viešbučio darbuotojai. Viešbučių darbuotojų jis nepažinojo, skambindavo žmonės skirtingais balsais. Savo pinigus merginos dėdavo į automobilio dėtuvę, o po to, važiuodamos namo, pasiimdavo. Jis tų pinigų tiesiai iš merginų neimdavo. Jam skirtus 20 Lt jis, laikydavo savo kišenėje ar piniginėje. Ir jis, ir A. E. vežiojo merginas tuo pačiu automobiliu (b. l. 130-138).

2006-12-19 Vilniaus m. apylinkės prokuratūros Antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro G. B. nutarimu įtariamajam R. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 158-159).

R. R. neteistas (b.l. 162-163), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ir psichikos sveikatos centre į įskaitą neįrašytas (b.l.168, 169), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 167).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 2 p.).

R. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. R. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 17).

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. R. , padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 307 str. 1 d. už kurią, kaip alternatyvinė bausmė numatyta bauda, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo R. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, į jo amžių, teismas daro išvadą, kad jo atžvilgiu galima taikyti teismo baudžiamąjį įsakymą ir jį nubausti bauda. Teisėjo vertinimu prokurorės siūlomas baudos dydis realus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam R. R. paliktina nepakeista, iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 str.).

Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str., teisėjas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 307 str. 1 d. ir nubausti 20 MGL t.y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda.

Įpareigoti R. R. 20 MGL t.y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui R. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

1 Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2 Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3 Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4 Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5 Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.