Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį ir reikalavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, ieškinį tenkinti, priimti preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovė sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. LG03112014/0092, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovei 4 409,46 Eur finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu bei išpirkti automobilį Mercedes Benz B 180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei įsipareigojant priimti transporto priemonę iš UAB „mogo LT“, ją valdyti, naudotis lizingo pagrindu su teise išsipirkti bei mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“ kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradine kreditore (CPK 178, 185 straipsniai). Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2016 m. kovo 7 d. reikalavimo teises į atsakovės skolą, pasirašydama Gautinių sumų pirkimo sutartį Nr. DCM-001-2016, perleido akcinei bendrovei (toliau – AB) „Debt Capital Managment“; 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2018-08/03 nauja kreditorė AB „Debt Capital Managment“ perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą ieškovei.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2018 m. rugsėjo 5 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis.).

8. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku suteiktos finansavimo sumos negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 404,71 Eur negrąžintą finansavimo sumą tenkintinas.

9. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2 455,71 Eur palūkanų – kaip atlyginimą už naudojimąsi negrąžinta finansavimo suma iki bylos iškėlimo teisme dienos, ir 41,53 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą finansavimo sumą (4 404,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi, matyti, kad šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Šiuo atveju pagal šalių sudarytą Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas – metinė palūkanų norma 41,53 proc. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 455,71 Eur palūkanų – kaip atlyginimą už naudojimąsi negrąžinta finansavimo suma iki bylos iškėlimo teisme dienos, ir 41,53 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą finansavimo sumą (4 404,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 13.2 punkte atsakovė įsipareigojo, praleidusi mokėjimo terminus, mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 396,42 Eur delspinigius pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą taip pat laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas.

11. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 256,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 82 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 424–428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 404,71 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus keturis eurus 71 ct) negrąžintos finansavimo sumos, 2 455,71 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 71 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki bylos iškėlimo dienos, 41,53 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą finansavimo sumą (4 404,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 396,42 Eur (trys šimtus devyniasdešimt šešis eurus 42 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 256,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti preliminarų sprendimą arba jį priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, pagrįstus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jei atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.

Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.