Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam Š. A., jo atstovui pagal įstatymą G. A. ir jo įgaliotam atstovui gynėjui advokatui Vytautui Garlai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

-A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nesumokantis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. ir Š. A. kartu 2023 m. vasario 26 d., apie 13.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną J. A., t. y. konflikto su motina metu, J. A. atėjus į jo kambarį ir paprašius atiduoti mobiliojo ryšio telefono įkrovimo laidą, Š. A. kartu su A. A. suėmė kambaryje ant fotelio sėdinčiai motinai už rankų riešų, tempė nuo fotelio, pargriovė kambario viduryje ant grindų, ant pilvo, po ko A. A. atsisėdus nukentėjusiajai ant nugaros, apžergiant šią kojomis, rankų kumščiais A. A. sudavus J. A. ne mažiau 5 smūgių į galvą, pešus plaukus šiuos suėmus ranka bei dešine ranka apglėbus motinos kaklą smaugus, nukentėjusiajai ginantis nuo A. A. smurtinių veiksmų ir šiam motiną paleidus bei suėmus nukentėjusiajai už abiejų rankų riešų, Š. A. suėmė J. A. už dešinės kojos, ir kartu su broliu ištempė grindimis motiną iš kambario į koridorių, po ko A. A. apžergiant kojomis atsisėdus gulinčiai ant grindų, ant pilvo, motinai, ant nugaros ir rankų kumščiais sudavus J. A. ne mažiau 5 smūgių į galvą, suėmus už plaukų, pešus bei įkandus į dešinį skruostą, o Š. A., norėdamas atimti iš motinos įkrovimo laidą, atsisėdo ant grindų priešais motiną, abejomis kojomis apžergęs nukentėjusiosios kaklą spaudė, po ko A. A., nulipęs nuo motinos, stovėdamas nukentėjusiosios kairėje, spyrė J. A. ne mažiau 6 kartų, taip Š. A. bendrais su A. A. veiksmais, padarydami savo motinai J. A. odos nubrozdinimus kairiame antakyje, kairės ausies kaušelyje, dešiniame apatinio žandikaulio kampe, kairiame petyje, kairės plaštakos penktame piršte, kairėje blauzdoje, kairėje čiurnoje, abiejuose riešuose, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, dešinėje krūtyje, pilve, krūtinėje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, abiejuose žastuose, juosmenyje, kairiame petyje, dešiniame sėdmenyje, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. A. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra tiesa. J. A. yra jo mama. Veikos padarymo metu jis gyveno pas mamą, Panevėžyje (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad įvykis buvo vasario 26 d., kaip nurodyta kaltinime. Įvykio metu namuose buvo mažasis brolis E., A., jis ir mama. Viskas vyko 12-13 val. Iki įvykio santykiai su mama buvo visai geri, o po įvykio jie jau nebebendravo. Iki įvykio konfliktai buvo nerimti, nedideli. A. su mama pykdavosi dėl darbo, nes jam buvo depresija, sėdėjo namuose, buvo pasimetęs, nežinojo, ką daryti. Jis pats, taip pat brolis A. įvykio metu buvo blaivūs, neleistinų medžiagų nebuvo vartoję. Mama įvykio metu ir buvo blaivi. Toks įvykis namuose buvo pirmasis, jis įsiminė atmintin. Atsimena, kad jie trise: A., mama ir jis susiginčijo dėl laido, pradėjo stumdytis. Visa tai vyko pas jį kambaryje. Mažasis brolis buvo kambaryje, bet jeigu matė, tai labai mažai. Jis su broliu A. vartojo smurtą prieš mamą, tempė mamą už rankos, ant žemės pargriovė, brolis A. sudavinėjo smūgius mamai. Nors įvykis reikšmingas, konkretizuoti veiksmų negali, nes nepamena. Sutinka su mamos nurodytais veiksmais. Sutinka, kad jie abu su broliu A. bendrais veiksmais tuos sužalojimus padarė mamai. Dėl jų veiksmų jai galėjo skaudėti ir galėjo būti nežymiai sutrikdyta sveikata. Jis iš tikrųjų tuos veiksmus atliko ir kaltę pripažįsta visiškai, supranta, kad blogai pasielgė, mamos atsiprašė ir labai gailisi, nori susitaikyti, kad nebesipyktų, kad viskas būtų tvarkoj ir kad po teismus nebereiktų vaikščioti. Jis pats nesiėmė jokių veiksmų santykiams pagerinti. Gėlių padovanojo mamai prieš čia ateinant. Sutinka, kad savo ir brolio veiksmais buvo suketi mamai dvasiniai išgyvenimai, todėl jis sutinka su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Pasižada daugiau prieš mamą nesmurtauti, jos neįžeidinėti, nederamai nesielgti. Jis susitaikė su mama. Supranta, kad padarė žalą mamai, kurią žada jai atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tas konfliktas dėl pakrovėjo ir tas apsistumdymas, kurio eigoje jis su broliu Š. sužeidė mamą, įvyko vasario 26 d. Š. kambaryje adresu (duomenys neskelbtini). Namuose įvykio metu buvo jis, Š., E. ir mama. Jie su Š. buvo blaivūs, nebuvo pavartoje jokių medžiagų. Jis pats buvo sąmoningas, adekvatus, orientavosi aplinkoje, suprato, kaip elgiasi, kad smurtauja prieš mamą. Jis atliko smūgius mamai į galvą iš rankos, o kur spyrė, nepamena. Š. tuo metu buvo kartu ir padėjo jam, bet smūgių Š. nesidavinėjo. Pagrindinis veikėjas jis buvo. Pripažįsta, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, kad kartu su Š. sutrikdė mamos sveikatą ir mamai galėjo skaudėti. Tą situaciją, savo veiksmus jis vertina neigiamai, supranta blogai pasielgęs. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tik per laiką suprato, kaip buvo iš tikrųjų. Iki įvykio santykiai su mama buvo prasti, nežino kodėl. Turbūt mama turėjo nusiskundimų dėl jo, priekaištavimų. Po įvykio jis nesijautė teisus ir nesijaučia gerai dėl jų su broliu atliktų veiksmų. Jis gailisi dėl to, ką padarė, bet jokių veiksmų nesiėmė. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai. Pripažįsta, kad mama patyrė išgyvenimus, skausmą. Jo nuomone, įtakos jo elgesiui turėjo jam nustatytas bipolinis sutrikimas. Dėl to sutrikimo jo elgesys galėjo būti piktesnis, priešiškesnis, nebūtinai nukreiptas į mamą. Jo elgesį galėjo įtakoti ir jo paties matytas vaizdas, kaip tėtis muša mamą. Tikina, kad taip nebesielgs ateity.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be abiejų kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. A. parodė, kad ji su abiem kaltinamaisiais susitaikė, ji jiems atleido, mano, jog abu kaltinamieji supranta, ką jie negerai padarė, tikisi ir mano esant vilties, kad to jai daugiau neteks patirti.

Iš J. A.2023-02-28 pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2023-02-26 apie 13 val. ją sumušė du jos sūnus: A. A. ir Š. A.. Ji prašė vaikų, kad jai atiduotų jos telefono pakrovėją. Neatidavė. Ji pasakė, kad neišeis iš Š. kambario, kol neatiduos pakrovėjo. Tada A. ją apspjovė 4 kartus į veidą, Š. ir A. suėmė ją už rankų, pargriovė ant pilvo ant žemės, tempė iš kambario, ji užsikabino už lovos kojos, A. atsisėdo ant nugaros, kumščiu daužė jai per galvą 5 kartus, po to ranka apkabino jos kaklą ir smaugė. Ji prašė, kad paleistų, nes ją jau dusino, vis tiek nepaleido, tada ji A. įkando į ranką, dar pagriebė sulaužytą šiukšlių dėžę, bandė šia mosikuoti, nes nebežinojo, kaip ištrūkti, negalėjo sūnaus nuversti nuo savo nugaros. Po to nulipo nuo jos, ištempė į koridorių ir vėl užlipo ant jos nugaros, apžergė ir sėdėjo, įkando jai į žandą, daužė vėl kumščiu į galvą, pešė plaukus, ji kažkaip iš A. kišenės ištraukė telefono pakrovėjo laidą. Š. ir A. bandė laidą išplėšti iš jos rankų ir išplėšė. Š. ją apžergė, jos galva buvo tarp Š. klyno, ją dusino, ji bandė ištrūkti ir įkando Š. į šlaunį. Po to nulipo A. ir pradėjo ją spardyti su koja į pilvą, buvo 7 smūgiai. Visą konfliktą matė E., ji sūnaus prašė, kad paimtų jos telefoną ir nufilmuotų, bet E. bijojo, prašė brolių, kad jos nemuštų, paleistų, bet broliai neklausė. E. labai verkė. Tada paskambino vaikų tėvui, kad A. ir Š. pasiimtų, tėvas atėjo ir iškvietė visas tarnybas. Ją sulaikė dvejoms paroms. 2023-02-28 grįžo namo, namuose šiukšlynas, namai šalti, temperatūra 15 laipsnių. Už valandos grįžo į namus A. ir E.. E. labai apsidžiaugė, kad ji grįžo namo, o A. pagrasino, kad jai gresia nuo 2 iki 3 metų laisvės apribojimo. Prašo pagalbos (1 tomas, b.l. 11).

Iš J. A. 2023-03-03 pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2023-02-26 apie 13 val. būnant namuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos sūnūs A. A. ir Š. A., kurie gyvena kartu su ja. Konfliktas kilo dėl telefono įkroviklio laido, konflikto metu sūnus A. ją apspjovė ir po to kartu su Š., paėmę ją už rankų ir kojų, paguldė ant žemės ir ištempė iš kambario į koridorių. Koridoriuje sūnus A. 5 kartus kumščiu trenkė jai į galvą, pešė plaukus, spardė į pilvą, o Š. ją dusino. Tokiais savo veiksmais jos sūnūs jai sukėlė fizinį skausmą, pasijuto blogai, labai skaudėjo, jautėsi pažeminta ir paniekinta. Prašo policijos dėl smurto prieš ją pradėti ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b.l. 7-10).

Iš nukentėjusiosios J. A.2023-03-03 apklausos protokolo matyti, kad ji parodė, jog 2023-02-26 apie 13 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos sūnūs A. A. ir Š. A., kurie gyvena kartu su ja. Konfliktas kilo jai būnant Š. kambaryje dėl jos asmeninio telefono įkroviklio laido, kuriuo abu sūnūs naudojosi, o jai paprašius atiduoti, nes pakrovėjas jai buvo reikalingas įkrauti telefoną, sūnūs nurodė, kad įkroviklio jai neduos. Konflikto metu abu sūnūs pasiėmė telefono įkroviklius (vienas iš kurių buvo jos) ir abu įsidėjo į džemperio kišenes. Tačiau ji buvo kategoriška ir pasakė, kad kol neatiduos įkroviklio, tol ji neišeis iš kambario. Ji daug kartų prašė sūnų jai atiduoti įkroviklį, tačiau vaikai atsisakė ir vis kartojo, kad neduos. Tada jai sėdint ant fotelio, priėjo A. ir spjovė jai 4 kartus į veidą. Ji pasakė šiam: ,,kodėl tu taip elgiesi?", o A. atsakė: ,,eik iš kambario". Ji dar kartą paprašė savo įkroviklio. Po šių žodžių A. pasakė Š., kad: ,,imam ir tempiam ją iš kambario". Tada abu priėjo prie jos, ji buvo įsikibusi į fotelio porankius, abu suėmė jai už rankų ir paguldė ją pilvu ant žemės, tada tempė ją iki vidurio kambario, prie A. lovos ji abiem rankom įsikibo į medinę lovos koją. Tada A., apžergęs ją kojomis, bandė jos rankas atplėšti nuo tos lovos kojos, dar pakomentavo: ,,oho kokia stipri" ir kumščiu apie 5 kartus jai trenkė į galvą ir pešė plaukus. Tada A. dešine ranka apkabino jos kaklą ir pradėjo smaugti, ji A. pradėjo sakyti, kad ji dūsta, ir rankomis ieškojo, kaip galėtų apsiginti, ir nutvėrė šalia gulėjusią plastikinę šiukšlių dėžę, kuria, bandydama apsiginti, smūgiavo link A. ir kartojo, kad ,,dūstu paleisk". Tuo metu Š. iš jos rankų išplėšė šiukšlių dėžę ir sulaužė. Tada A. ją toliau smaugė, nepaleido, ji A. įkando į dešinės rankos dilbio vidinę pusę, tada A. atsitraukė, bet pasakė ,,davai toliau tempiam". Tada A. paėmė ją už rankų, Š. už kojų ir ją ištempė į koridorių. Ji buvo paguldyta ant pilvo, A. ją apžergė, atsisėdo ant nugaros ir ne mažiau 5 kartų kumščiu smūgiavo į galvą, pešė plaukus. Kol ją mušė, ji iš A. ištraukė įkroviklį, kurį laikė kairėje rankoje. A. paprašė Š., pasakydamas kad ,,davai atimk iš mamos pakrovėją". Iš pradžių Š., pritūpęs prie galvos, bandė paimti iš jos įkroviklį. Kadangi ji neatidavė, Š. prisėdo ant žemės ir abejomis kojomis apsivijo jos kaklą, pradėjo dusinti. Tuo metu gindamasi ji Š. įkando į kairės kojos vidinę šlaunį. Po to, kai įkando, Š. išplėšė įkroviklį iš rankos ir nuėjo, o A. nulipo nuo jos nugaros ir apie 6-7 kartus koja spyrė jai į pilvą. Visą šitą įvykį matė jos jauniausias sūnus E. A.. Jis labai verkė, prašė brolių nemušti mamos. Ji įvykio metu prašė sūnaus E. paimti jos telefoną ir filmuoti. E. bandė filmuoti, tačiau A. liepė Š. nueiti atimti telefoną ir išvesti brolį iš kambario. Š. taip ir padarė. Po įvykio ji apie smurtą prieš ją informavo sutuoktinį, vaikų tėvą G. A., kuris dėl įvykio apkaltino ją, vaikams liepė meluoti ir iškvietė visas spec. tarnybas, dėl to šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat dėl šio įvykio ji buvo sulaikyta (1 tomas, b.l. 14-17).

Iš nukentėjusiosios J. A. papildomos apklausos 2023-06-13 protokolo matyti, jog ji parodė, kad 2023-02-26 visas konfliktas kilo dėl to, kad ji savo sūnų A. ir Š. paprašė telefono įkrovimo laido. Ji nuėjo pas Š. su A. į kambarį, paprašė, kad atiduotų jos įkrovėją. Tiek A., tiek Š. pradėjo šaukti, kad neturi, nors jai matant abu įsidėjo į kišenes įkrovėjo laidus, ji tai matė. Abu sūnūs aiškino, kad įkrovėjai yra pačių, todėl ji paprašė paskolinti savo įkrovėją. Nei vienas nedavė, pradėjo varyti iš kambario. Sakydama, kad niekur neis, kol neatgaus savo telefono įkrovėjo, ji atsisėdo ant Š. lovos. Sūnūs vis ją varė iš kambario. A. pasakė Š. ,,davai, Š., tempiam iš kambario". Tada ji nuo lovos persėdo ant šalia stovinčio fotelio ir rankomis įsitvėrė į porankius, sakydama, kad sėdės, kol grąžins jai įkrovėją. Š. su A. priėjo prie jos, sugriebė ją už rankų riešų, t.y. vienas už vienos, kitas už kitos rankos (kuris už kurios rankos buvo sugriebęs, neprisimena), ir taip sugriebę ją, abu tempė nuo fotelio ir paguldė ant žemės, ant pilvo, viduryje kambario. Tuo metu jos galva buvo į duris, kur šalia stovi rašomasis stalas, prie kurio buvo jau sulūžusi pilkos spalvos plastikinė šiukšlių dėžė. Nenorėdama būti ištempta iš kambario, ji truputį pasisukusi įsitvėrė abiem rankomis už lovos, buvusios jai iš kairės, kojos. Tada priėjęs A. bandė, sugriebęs už riešų, atplėšti jos rankas nuo lovos kojos, bet kada A. tai nepavyko, apsižergdamas kojomis jis atsisėdo jai ant nugaros ir, sugriebęs rankomis jos rankas, vėl bandė šias atkabinti. Ji nepaleido, A., pakomentavęs ,,žėk kokia stipri", rankų kumščiais pradėjo daužyti jai galvą, pešti plaukus. A. sudavė jai ne mažiau 5 smūgių, o pešdamas plaukus ranka, nežino kuria, greičiausiai drėksdamas, sužalojo kairį antakį. Tai matė jos mažiausias sūnus E.. Š. išvarė E., uždarė duris, bet E. vėl atėjo. Tada A. jai gulinčiai ant pilvo, sėdėdamas ant jos, dešine ranka, sulenkta per alkūnę, iš priekio suspaudė jai gerklę ir delnu kliudė kairėje ausyje buvusį auskarą, kurį išplėšė, dėl ko atsirado sužalojimas kairėje ausyje. Auskarą ji paskui nuo grindų pasiėmė jau po viso įvykio. Kada A. taip ją gulinčią smaugė ir prašomas nepaleido, ji dešine ranka pagriebė netoliese buvusia plastikinę šiukšlių dėžę, kaip tiksliai sugriebė šiukšlių dėžę, nebeprisimena, ir ta šiukšlių dėže mosikuodama per kairį petį, bandė apsiginti nuo A.. Neprisimena, ar jautė, kad būtų A. pataikiusi. Kada Š. atėmė iš jos šiukšlių dėžę, o A. toliau nepaleisdamas ranka spaudė jos kaklą, ji gindamasi sūnui įkando į dešinį dilbį ir šis ją paleidęs atsistojo, pasakė ,,Š., davai tempiam ją". Abu, t.y. A. suėmęs už abiejų rankų riešų, Š. suėmęs už dešinės kojos, ištempė ją į koridorių. Dėl to tempimo jai buvo padaryti nubrozdinimai kairės kojos čiurnoje, kairės kojos blauzdoje, abiejų rankų riešuose, kairiame petyje, krūtinėje ir dešinėje krūtyje, nes be to, kad buvo tempiama per kilimą, dar buvo tempiama per durų medinį slenkstį. Ištempta į koridorių ji gulėjo ant pilvo. A. vėl ją apsižergęs sėdo jai ant nugaros. Gulėdama ant pilvo, ji, truputį pasisukusi, dešine ranka sugriebė už A. vilkėto megztinio apačios, kaire ranka atsegė užtrauktuką ir išėmė įkroviklį, kuris po to buvo apsivyniojęs jai aplink pirštus. Pamatęs tai A. pradėjo jai vėl kumščiais daužyti galvą, suduodamas ne mažiau 5 smūgių, pešė plaukus ir įkando į dešinį žandą, kur apžiūros metu buvo nustatytas sužalojimas. A. liepus Š. atimti iš jos laidą, Š. priėjo, bandydamas atimti įkrovėją, ir tempdamas laidą, sužalojo jai kairės rankos mažylį pirštą. Po ko Š. atsisėdo priešais ją, t.y. jos galva buvo ties Š. klynu, abiem kojomis apžergė jos kaklą, t. y. užkeldamas kojas ant jos, ir sunerdamas spaudė. Jai buvo sunku kvėpuoti ir ji, pasakiusi Š., kad dūsta, įkando į kairės kojos šlaunį. Š. išplėšė jai iš rankų įkrovėjo laidą ir nuėjo į kambarį, o A., nulipęs nuo jos, stovėdamas jai iš kairės, ne mažiau 6 kartų spyrė jai į įvairias kūno vietas, pataikydamas į šlaunis, į pilvą, į juosmenį, į sėdmenis, į rankas, į įvairias kūno vietas, nes ji tuo momentu bandė stotis. Nuo spyrių jai atsirado mėlynės. Vienu momentu A. nustojo ją spardyti ir nuėjo į savo kambarį, o ji pasiėmė E., nuėjo į E. kambarį, kur abu atsigulė ant lovos, nes E. buvo labai išsigandęs verkė. Pagulėję lovoje ir, kai nusiramino, paskambino G. ir pasakė, kad šis ateitų pasiimti vaikų. G. neužilgo atėjo, paklausė, kas nutiko. Ji pasakė, kad Š. su A. ją primušė. G. nuėjo pas Š. ir A. į kambarį, paskui išėjęs iš kambario, lipdamas žemyn jai pasakė: ,,nu dabar prisidirbai". Paskui atvažiavo greitoji ir policija. Kiek pamena, prieš atvykstant greitajai, G. padavė A. kitą kambaryje buvusią, nesulūžusią žalią šiukšlių dėžę, sakydamas: „vemk, sakyk, kad bloga, skauda galvą“. Atvykus medikams, A. taip ir pasakė, kad bloga, skauda galvą ir norisi vemti. Paskui visi buvo apžiūrėti medikų ir išklausyti atvykusių policijos pareigūnų. Pas medicinos ekspertus dėl jos sužalojimų ji kreipėsi du kartus: vieną kartą kaip įtariamoji, kitą kartą kaip nukentėjusioji. Pirmą kartą ją apžiūrėjo ekspertas vyras, kuris apžiūros metu užfiksavo jos rodomus sužalojimus. Antrą kartą apžiūrą atliko ekspertė moteris, kuri pati ją apžiūrėjo ir fiksavo tiek ekspertės matytus, tiek jos parodytus sužalojimus. Abiejuose išvadose nustatyti sužalojimai jai buvo padaryti 2023-02-26 įvykio metu (1 tomas, b.l. 18-22).

Iš 2023-03-03 liudytojo E. A. apklausos protokolo matyti, kad E. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad mama su broliu susipyko prieš kažkiek savaičių, viskas vyko namuose, (duomenys neskelbtini). Neatsimena nuo pat pradžių, kaip viskas vyko. Brolis A. nedirbo, dėl to ir susipyko, mama liepė eiti dirbti, o jis nėjo. Brolis visada buvo namuose, gulėjo, o mama norėjo, kad jis eitų dirbti ir dėl to jie susipyko. Mama norėjo pasiimti telefono kroviklį pasikrauti savo telefoną, bet brolis A. nedavė, paskui broliai pradėjo tempti mamą už rankos iš kambario, o mama vis tiek sėdėjo ant Š. lovos, broliai vis tiek ją tempė, mama bandė išsilaisvinti, tada mama trenkė, o A. spjovė į mamą, po to A. trenkė mamai į veidą, paskui vėl broliai pradėjo tempti mamą per žemę, paėmę ją už rankų ir kojų, tada mama įkando kažkuriam broliui. Jie mamą ištempė iš kambario prie laiptų ir A. tada spyrė mamai į nugarą, o Š. buvo užsisėdęs ant mamos, kad ji neitų į kambarį. Paskui jau nebeatsimena, kas buvo. Atsakydamas į ikiteisminio tyrimo teisėjo klausimus, parodė, kad supranta, ką reiškia blaivus ir neblaivus, tai reiškia - arba išgėręs žmogus, arba ne. Mama tuo metu buvo negirta. A. irgi buvo negirtas, Š. taip pat. Visi buvo blaivūs. Atsakydamas į prokuroro klausimus, parodė, kad, kai mamą tempė, ji gulėjo ir paėmė dar šiukšliadėžę ir ja mosikavo. Viskas vyko Š. kambaryje. Ant žemės - tai reiškia, kad ant grindų mama gulėjo. Kai mamą tempė, turbūt ji gulėjo ant nugaros, paskui persisuko. Abu broliai tempė mamą. Jis pats tuo metu buvo atėjęs prie durų ir į kambarį buvo įėjęs. Mama, paėmusi šiukšliadėžę, mosikavosi, kad apsigintų. Nematė, ar mama su šiukšliadėže broliams sudavė. Šiukšliadėžė buvo pilkos spalvos, pradžioje buvo sveika, paskui buvo sulūžusi. Dar prisiminė, kad, kai broliai tempė mamą, A. mamai suėmė už plaukų. Nežino, kaip šiukšliadėžė sulūžo. A. mama įkando į koją tuo metu, kai ją tempė. Jis sakė broliams, kad jie liautųsi. Atsakydamas į advokato padėjėjo D. Mažylio klausimus, atsakė, kad neatsimena, ką sakė broliai, bet kažką negražaus A. sakė. Mama jam sakė filmuoti viską, bet brolis paėmė iš jo telefoną. Jis truputi pafilmavo, bet broliai ištrynė, viena kartą A. paėmė telefoną, kitą kartą Š.. Nežino, ar įrašas galėjo likti, nes ištrynė. Prieš čia ateinant namuose nekalbėjo, ką sakyti, ko nesakyti. Anksčiau irgi galbūt buvo pasitaikę panašių dalykų, bet taip blogai nebuvo, šis įvykis blogiausias. Atsakydamas į J. A. klausimą, nurodė, kad, kai A. buvo atsisėdęs ant mamos, neatsimena, ar ką nors darė, jis tiesiog sėdėjo (1 tomas, b.l. 77-79).

Iš 2023-02-26 liudytojo G. A. apklausos protokolo matyti, kad apklausiamas G. A. parodė, kad 2023-02-26 apie 13 val. sulaukė skambučio iš žmonos J. A., su kuria nebegyvena jau tris metus, kuri jam trumpai paaiškino, kad turi atvažiuoti ir pasiimti jų vaikų, ir padėjo telefono ragelį. Jis paskambino savo sūnui Š. A., kuris pasakė, kad greičiau atvažiuotų, kadangi, kaip suprato, kažkas įvyko. 13.12 val. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), iš sūnų Š. A. ir A. A. sužinojo, kad apie 13 val. antrojo aukšto kambaryje vaikų motina J. A. naudojo fizinį smurtą, rankomis ir kąsdama sukėlė vaikams fizinį skausmą, o tiksliau, jo sūnui Š. A. įkando į kairės rankos riešą bei kairę šlaunį, sūnui A. A. įkando į dešinį dilbį, nubrozdino dešinės pusės galvos sritį, įbrėžė į nosies dešinę pusę. Sūnui A., rankomis paėmusi, trenkė šiukšlių dėžę į galvą, dėl ko buvo atvykę medikai, kurie apžiūrėjo ir išsivežė sūnų į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai. Kiek sužinojo iš sūnaus Š., konfliktas įvyko dėl to, kad abu vaikai buvo savo kambaryje, o atėjusi motina pradėjo prašyti, kad atiduotų telefono pakrovėją ir telefonus, o to nepadarius, ji pradėjo naudoti fizinį smurtą jų atžvilgiu. Abu sūnūs pokalbio metu paaiškino, kad jiems skaudėjo. Š. teigė, kad motina konflikto metu pradėjo kandžioti, įkando jam į šlaunį bei įkando į kairės rankos riešą. Iš vaikų sužinojo, kad motina pradėjo reikšti pretenzijas, kad jie namuose nieko nedirba ir taip juos auklėjo. Konfliktai tarp vaikų ir motinos vyksta nebe pirmą kartą (1 tomas, b.l. 69-72).

Iš 2023-02-28 liudytojo G. A. papildomos apklausos protokolo matyti, kad papildomai apklausiamas G. A. parodė, kad telefonu jam paskambinusi žmona nepasakė, kuriuos vaikus jam pasiimti, tik pasakė, kad pasiimtų vaikus ir padėjo ragelį. Jis iš karto nuvažiavo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Į namus jį įsileido J., kuri jam vis kartojo apie telefono pakrovėją. Apie tai, kad vaikai ją sumušė, J. jam nieko nesakė. Jis iš karto užlipo į antrą aukštą pas vaikus. Š. kambaryje buvo A. su Š.. Jis paklausė vaikų, kas nutiko. Neprisimena kuris, ar Š., ar A., jam pasakė, kad motina norėjo atimti iš jų telefono pakrovėją, dėl to įvyko konfliktas. Taip pat pasakė, kad motina atsigulė ant lovos kambaryje ir pasakė, kad niekur neis, nes ji namų karalienė. Kaip vaikai nurodė, jie bandė už rankų motiną ištempti iš kambario. Po ko motina puolė vaikus, juos apkandžiojo, A. į galvą trenkė iš kambaryje buvusios šiukšlių dėžės. Tiksliai visų aplinkybių vaikai neaiškino. Kada jis atėjo, jie buvo išsigandę, pats matė ant abiejų sūnų įkandimo žymes, A. veidas buvo kruvinas. Visą tai pamatęs ir išgirdęs jis iškvietė policiją. Jie su J. skiriasi, jis gyvena atskirai, nuomojasi dviejų kambarių butą, nes dėl J. terorizavimų negali grįžti į savo namus, kurie dar teismo nėra padalinti. Galimybės pasiimti vaikus pas save jis neturi, juolab, kad jie visi mokosi, turi savo atskirus kambarius, kompiuterius. Visko perkelti į savo butą jis neturi galimybės neturi. Jis tikrai netiki, kad vaikai mušė mamą, jie taip negalėtų pasielgti (1 tomas, b.l. 73-76).

Iš 2023-03-01 E. A. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) kopijos matyti, kad E. A. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste specialistams paaiškino, kad 2023-02-26 apie 14.30 val. atvažiavo policija, nes iškvietė tetė. Tiksliai nežino, ar tetė, nes su mama žiūrėjo televizorių. Žino, kad šiandien mama su broliais susipyko ir susimušė. Pykosi dėl pakrovėjo. Mama nerado pakrovėjo ir galvojo, kad paėmė broliai, nes broliai visados paima tuos pakrovėjus. Broliai pakrovėjų nedavė, tada mama bandė atimti tuos pakrovėjus. Broliai prašė, kad mama išeitų iš kambario, bet mama prašė atiduoti pakrovėjus. Tada abu broliai bandė ištempti mamą iš kambario ir taip visi pradėjo muštis. Matė, kad broliai bandė mamą ištempti iš kambario. Broliai paguldė mamą ant žemės ir bandė išnešti už rankų ir kojų. Jis prašė, kad broliai liautųsi, bet broliai neklausė. Jis labai išsigando, kad užgaus mamą, nes mama labai gera. Jis labai verkė. Nustojo verkti tik tada, kai baigėsi muštynės. Matė, kaip visi trys mušėsi. Jam atrodo, kad broliai mamą mušė, o mama bandė apsiginti, todėl trenkė atgal. Tiksliai visko nematė, nes buvo labai išsigandęs, o brolis A. sakė jam eiti į savo kambarį ir nekreipti dėmesio. Broliai su mama kartais pykstasi, bet kad muštųsi, niekada nėra buvę. Vieną kartą buvo tik, kad brolis spjovė mamai, o mama trenkė A. per veidą, paskui A. trenkė mamai atgal. Jis su mama ir tėčiu, ir su broliais sutaria gerai. Jam visi yra geri, tik tarpusavyje vis pykstasi. Jam geriausia yra būti su mama, nes mama jį labai myli. Jį myli ir broliai, kurie padeda jam ruošti pamokas. Tėtis dažnai ateina į svečius. Dabar, kai mama susipyko su broliais, apie savaitę tėtis ateina kasdien. Jo tėtis jam taip pat labai geras, kartu ir žaidžia, ir bendrauja, vasarą važinėjasi paspirtukais arba dviračiais. Vaiko apsaugos poreikis nenustatytas. Rekomenduotina psichoterapija šeimai (gerinti šeimos santykius) (1 tomas, b.l. 98-113).

Iš 2023-07-05 liudytojos A. Z. apklausos protokolo matyti, kad A. Z. apklausos metu parodė, kad 2023-02-26 dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK vyresn. tyrėju A. B.. Tikslaus laiko nebeprisimena, bet laikas turi būti nurodytas policijos registruojamų įvykių registre, iš Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti į šeimyninį konfliktą Panevėžyje, tikslaus adreso nebeprisimena, bet jis taip pat turi būti nurodytas tame pačiame registre. Jiems atvykus nurodytu adresu, nuosavame gyvenamajame name jau buvo atvykę greitosios pagalbos medikai. Užlipus į antrą aukštą, juos pasitiko vyriškis, kuris nurodė, kad buvo smurtaujama prieš vaikus. Nuėjus į kambarį, jame buvo du jaunuoliai, moteris ir medikų brigada. Kaip buvo išsiaiškinta, jaunuoliai buvo minėtos moters sūnūs. Dabar visų tų asmenų duomenų neprisimena, bet jų duomenys yra nurodyti jos kolegos A. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Pradžioje tiek vyras, tiek moteris vienas per kitą bandė paaiškinti, kas nutiko. Jie buvo paprašyti kalbėti po vieną. Tada moteris pradėjo aiškinti, kad ji gynėsi. Moteris pasakojo, kad tarp jos ir vyro vyksta skyrybų procesas ir vyras jai nepadeda su vaikais. Moteris nurodė, kad konfliktas su sūnumis kilo dėl telefono pakrovėjo, nes vaikai nenorėjo jo duoti. Moteris aiškino, kad vaikai ją tempė iš kambario, kad vienas iš vaikų mušė ir smaugė, kaip tiksliai viską aiškino, ji tikrai neprisimena, bet visas jų pokalbis, tas aplinkybių aiškinimasis buvo filmuojamas jai priskirta kūno kamera. Pamena, kad moters vaikai aiškino, kad tiek vienam, tiek kitam mama įkando. Pamena, kad vienas iš sūnų, kuriam mama įkando, buvo nepilnametis. Ar ant jaunuolių matėsi sužalojimai, ji nebeprisimena, bet pamena, kad ant mamos sužalojimai matėsi, bet kokie ir kur, dabar jau nepasakys, nes praėjo daug laiko ir nebeprisimena (1 tomas, b.l. 143-146).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kur įėjimas į namą yra iš rytinės pusės, patekus pro plastikines baltos spalvos duris, patenkama į namo vidų. Praėjus pro plastikines duris, einama pro stiklines duris į kambarį. Dešinėje kambario pusėje matyti mediniai laiptai, kuriais patenkama į antrą namo aukštą, kur tiesiai matyti baltos spalvos durys, pro kurias patenkama į vaikų kambarį. Kambaryje prie pietinės sienos matyti dvi vienvietės lovos, kairėje pusėje rašomasis stalas, po juo - pilkos spalvos plastikinė šiukšliadėžė, kuri yra sulaužyta. <...>. Kitų daiktų ar pėdsakų nenustatyta (1 tomas, b.l. 53-61).

Iš 2023-02-27 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas ir aprašytas policijos registruojamų įvykių registre fiksuotas Bendrojo pagalbos centro skambučio ID (duomenys neskelbtini) 2023-0-26 13_46_31 garso įrašas. Pokalbio metu Bendrojo pagalbos centro operatorius bendrauja su G. A., kuris nurodo apie galimą motinos smurtavimą prieš vaikus (1 tomas, b.l. 88-91).

Iš 2023-05-23 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti ir aprašyti A. Z. ir A. B. priskirtos kūno kameros vaizdo įrašai (vaizdo įrašų pavadinime yra nurodyta įrašo data ir įrašo pradžios laikas). Vaizdo įrašuose į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai A. Z. ir A. B. bendrauja apie įvykio aplinkybes su G. A., J. A., Š. A., A. A., medike (1 tomas, b.l. 92-97).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. A. padaryta odos nubrozdinimai kairiame antakyje, kairėje ausyje, dešiniame apatinio žandikaulio kampe, kairiame petyje, abiejuose riešuose, kairės plaštakos penktame piršte, kairėje blauzdoje, kairėje čiurnoje, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje kairėje plaštakoje, dešinėje krūtyje, pilve, juosmenyje, abiejuose šlaunyse, kairėje blauzdoje. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais), 19 (devyniolikos) trauminių poveikių pasekoje. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (1 tomas, b.l. 45-46).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kairiame rieše, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešiniame rieše ir kairėje čiurnoje, poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, pilve, krūtinėje, dešinėje krūtyje, juosmenyje, kairiame petyje, dešinėje šlaunyje, dešiniame sėdmenyje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje J. A. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2023-02-26. J. A. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai J. A. padaryti ne mažiau 29 bukų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimai J. A. sukėlė fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis (1 tomas, b.l. 62-64)

Iš akistatos protokolo matyti, kad surengtos akistatos tarp nukentėjusiosios J. A. ir įtariamojo A. A. metu paprašius A. A. papasakoti apie įvykį, šis akistatoje dalyvauti atsisakė, nurodydamas, kad parodymus apie įvykį jau yra davęs, nemato tikslo kartotis, savo parodymų nekeis (1 tomas, b.l. 38-41).

Iš Panevėžio socialinių paslaugų centro 2023-04-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. A. ir G. A. šeimai socialinės paslaugos centre buvo teikiamos nuo 2020-08-28 iki 2021-06-02 ir nuo 2021-10-25 iki dabar. Atvejo vadyba šeimai abiem atvejais buvo inicijuota dėl smurto artimoje aplinkoje. Šeimoje vyksta skyrybų procesas, dėl ko kyla nuolatiniai konfliktai. Tėvams svarbiausi turtiniai klausimai, o ne vaikų emocinė būsena. Šeimoje situacija kintanti, tačiau pagerėjimas matomas trumpam. Šeimos nariai linkę kaltinti vieni kitus. Tėvai nesuvokia, jog jų konfliktai kenkia vaikų emocinei būsenai, vaikai pradėję manipuliuoti esama situacija. Tėvams paskutinio posėdžio metu paaiškinta atsakomybė apie įsipareigojimų vykdymą ir tolimesnius veiksmus, situacijai šeimoje išliekant tokiai pat ar blogėjant (1 tomas, b.l. 131-134).

Iš 2023-03-01 Š. A. vaiko situacijos vertinimo matyti, kad vaiko kambaryje ir namuose švaru bei tvarkinga. Nurodomos aplinkybės, kurios pateiktos proceso dalyvių apklausose. Vaiko apsaugos poreikis nenustatytas. Rekomenduotina psichoterapija šeimai (gerinti šeimos santykius) (1 tomas, b.l. 114-130).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad poodinės kraujosruvos kairiame petyje, šlaunyje, dešinėje pėdoje ir kairiame klube, odos nubrozdinimai kairiame rieše ir kairėje šlaunyje Š. A. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2023-02-26. Š. A. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai Š. A. galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. J. A. veiksmai sukėlė Š. A. fizinį skausmą (1 tomas, b.l. 65-66).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame momenyje, nosies srityje, apatinėje lūpoje, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje ir kakle, poodinės kraujosruvos žastuose, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje ir kairėje plaštakoje A. A. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2023-02-26. A, A. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. J. A. veiksmai sukėlė A. A. fizinį skausmą (1 tomas, b.l. 67-68).

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2023-09-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. A. atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 7p., esant LR BK 28 str. 2 d. numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Kaltinamieji A. ir Š. A. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiosios J. A. atžvilgiu vartoję fizinį smurtą, atlikę kaltinime nurodytus veiksmus prieš ją ir tuo sukėlę jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdę jos sveikatą. Šie jų teisme duoti parodymai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios J. A., liudytojo E. A. duotais parodymais, apžiūrų protokolais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamųjų kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad A. ir Š. A. kartu bendrai atlikti kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamųjų kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – tyčia atliekant kaltinime išvardintus veiksmus, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamieji sąmoningai atlikdami kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš savo mamą, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie abiejų kaltinamųjų prieš savo šeimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors abu kaltinamieji teisme kaltę pripažino ir teigė besigailintys dėl padarytos nusikalstamos veikos teismo nuomone, šiuo atveju, teismo manymu, nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).

Šiuo atveju bylos duomenys leidžia manyti, kad kaltinamųjų prisipažinimas dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo įtakotas byloje surinktų įrodymų. Jie prisipažino kaltais, nukentėjusiosios – mamos iš esmės atsiprašė tik teisme, iki teisminio proceso pradžios jie nesiėmė jokių veiksmų švelninti nusikalstamos veikos padarinius, kas sudaro pagrindą abejoti kaltinamųjų nuoširdumu. Todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamųjų veiksmuose nekonstatuotina.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamieji padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamasis Š. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, yra lankęsis pas vaikų ir paauglių psichologą, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, nukentėjusiosios atsiprašė, žadėjo ateityje nebenusikalsti.

Kaltinamasis A. A. yra jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, nesimoko, registruotas Užimtumo tarnyboje, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) centre, tačiau pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) – skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga. A. A. nukentėjusiosios atsiprašė, žadėjo ateityje nebenusikalsti.

Kaip matyti, nukentėjusioji šioje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos, 219,08 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 700 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimui (2 t., b.l. 138-153), tačiau vėliau teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas nukentėjusiosios J. A. ir kaltinamųjų Š. ir A. A. pareiškimas dėl susitaikymo bei susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamieji įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai po 1000 Eur iki 2024 m. gruodžio 31 d. Pati nukentėjusioji patvirtino tokio susitarimo sudarymą, prašė teismo patvirtinti šį susitarimą ir parodė, kad nuo kitų civiliniame ieškinyje nurodytų reikalavimų ji atsisako. Atsižvelgiant į šias aplinkybes minėtas susitarimas tarp nukentėjusiosios bei kaltinamųjų tvirtintinas kaip civilinio ieškinio išsprendimo būdas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji Š. ir A. A. nusikalto pirmą kartą, Š. A. būdamas nepilnametis, o A. A. – 21 metų, neteisti, Š. A. administracine tvarka nebaustas, A. A. baustas vieną kartą, kas sudaro pagrindą manyti, kad abu kaltinamieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat į tai, kad Š. A. mokosi, A. A. – nors nesimoko ir nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje ir žada įsidarbinti, abu atsiprašė nukentėjusiosios, žada nebenusikalsti, susitarė dėl žalos atlyginimo ir įsipareigojo ją atlyginti, teismas daro išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu Š. ir A. A. antivisuomeninės nuostatos visiškai susiformavusios dar nebuvo, todėl siekiant padėti abiem kaltinamiesiems pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, atsižvelgiant į jų amžių bei socialinę brandą, yra pagrindas Š. A. vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, o A. A. vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindais (jam su nukentėjusiąja susitaikius) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam Š. A. skirtina BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, kuri, teismo vertinimu, kartu su tam tikrais įpareigojimais gali padėti jam pakeisti gyvenimo būdą bei elgesį, taip pat sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

O A. A. atžvilgiu teismui nusprendus taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. A. atžvilgiu. Šiuo atveju įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, A. A. nusikalstamų veiksmų pobūdį, intensyvumą, bei į tai, jog kaltinamasis A. A. nusikaltimą padarė savo šeimos nario – mamos – atžvilgiu, teismas sprendžia, kad nubaudimo tikslams įgyvendinti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti šiuo atveju yra būtinas ir proporcingas, todėl kaltinamajam A. A. skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Š. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktais, Š. A. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu tęsti mokslą ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Š. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius BK 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti nukentėjusiosios J. A. ir kaltinamųjų Š. A. bei A. A. 2023 m. gruodžio 11 d. rašytinį susitarimą kaip civilinio ieškinio išsprendimo būdą, kuriuo Š. A. ir A. A. įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 31 d. atlyginti (visą iš karto ar dalimis) kiekvienas po 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti J. A., minėtus pinigus pervedant į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti A. A., kad tuo atveju, jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.