- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- 1-1696-806/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50515-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- V. R., A. S., H. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurio faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis Vokietijos įmonėje „S.“ sandėlininku, teistas (teistumas išnykęs),
A. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurio faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S.“ vadybininku, teistas:
1) Lietuvos Respublikoje (teistumas neišnykęs ir nepanaikintas) - 2017-03-01 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. 12 MGL bauda (pritaikius BK 64(1) str. ir įskaičius laikiną sulaikymą - 6 MGL bauda);
2) užsienyje - 2015-04-08 Nyderlandų Karalystėje už nesunkų kūno sužalojimą.
H. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurio faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „P.“ sandėlio darbuotoju, teistas (teistumas neišnykęs ir nepanaikintas):
1) 2011-08-10 Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 1 m. l/a; bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
2) 2017-09-15 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d. 50 MGL bauda;
kaltinami pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R., A. S. ir H. S. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,530 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 8,8 %, plastikiniame maišelyje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2017-09-30 laikotarpiu nuo apie 05.11 val. iki apie 06.10 val. policijos pareigūnai, tikrindami minėtą butą dėl pranešimo apie kitą teisės pažeidimą, minėtą maišelį rado ir paėmė.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. R. parodė, kad sutinka parodymus duoti, jie yra tokie patys kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu, nieko naujo nepasakys. Daug ko negali paaiškinti, nes kai atėjo namo, jau buvo kompanija žmonių ir tiek tematė. Atvažiavęs į Lietuvą turėjo savo reikalų, užsienyje gyvena 3 metus – ilgas laiko tarpas, nebežino su kuo jie bendrauja. Gyveno pas S., nenorėjo apkrauti tėvų, ten ir taip sesė su broliu gyvena, H. turėjo laisvą kambarį. Nepamena, iš kur grįžo. Grįžus į butą, buvo dar pora vaikinų. Iš jų pažinojo tik H. ir A.. Jie alų gėrė, jis, V. R. irgi prisijungė, išgėrė su jais porą alaus. Po to tie du vaikinai išėjo. Vėliau muzikos pasiklausė. Atvažiavo policija, dėl triukšmo kaip suprato. Duris atidarė A. su H., jiems pareigūnai ir nurodė atvykimo priežastį. Kai priėjo prie jų, A. pareigūnams pasiūlė užeiti pažiūrėti, kad čia nieko nevyksta. Jie užėję ant stalo rado tą maišelį. Tiesa, dar rūkė kaljaną. Rūkė kaljaną, ir Vokietijoje turi nusipirkęs. Cigarečių nerūko, sportuoja, tai ne problema bent kaljaną parūkyti kartą į savaitę. Nežinojo, kas yra kaljane, dar to alaus truputį buvo išgėręs, tie dūmai namuose, net nesusiprato. Pats čia pirko tabako, obuolinis ar vyšninis tas tabakas buvo, net nešovė į galvą, kad kažkas ne taip. Gal gyvenime kažkada ir buvo parūkęs kanapių. Įvykio metu nevartojo kanapių. Kai su kaljaniniu tabaku rūko, nėra (kanapių) kvapo, nes eina tas tabako aromatas. Neklausė, ko yra kaljane, pažįsta juos visą gyvenimą, nėra taip, kad jie kuo nors piktnaudžiautų, tuo labiau, kad nepasakius kažkur kažką kištų. Iki atvykstant pareigūnams nematė maišelio. Pareigūnai gal ir atnešė, gi niekas jų nebūtų kvietę užeiti. Tuos kitus vaikinus, buvusius bute, gali apibūdinti pagal amžių – atrodo, kad jie buvo jaunesni nei S., bent jau taip atrodė, tamsių plaukų, nelabai daugiau detalių pamena, nebuvo nieko išskirtinio. Prieš tą įvykį paskutinį kartą vartojo kanapes, kai buvo Olandijoje. Prieš 2–3 metus tai buvo. Per tą laikotarpį nevartojo kanapių. Mano, kad taip – vienintelis būdas, kaip jos galėjo į jo, V. R. organizmą patekti, buvo tas vakaras. Ir kambaryje, ir virtuvėje buvo. Jis pagrinde – kambaryje. Kaljanas stovėjo virtuvėje. Na, taip buvo kambaryje ir ateidavo pas juos pakalbėti. Nežino, kokiu būdu bute atsidūrė kanapės. Mano, ir pagal tai, kiek ir ką žino – atsinešė tie vaikinai. Taip mano dėl to, kad šitie žmonės (kiti kalinamieji) stengiasi taisytis – tiesiog nėra pagrindo tokioms kvailystėms. Ne, nebuvo jokių kalbų apie narkotikus ir kaip jau minėjo, nebuvo tai, kad jis, V. R. pastoviai su jais sėdėtų ir bendrautų. Jis, V. R. nupirko tą kaljaną, nes A. kaljanas sugedęs, paliko pas H., kad būtų, kai atvažiuos.
Kaltinamasis A. S. apklaustas teisme parodė, kad sutinka duoti parodymus. Sunku kažką komentuoti, kai virš metų praėjo. Ir šiaip sunku prisiminti, kurią čia dieną buvo. Neatsimena, nes įpūtė virš 2 promilių ir tai pasako viską. Buvo su G. BIG‘o Čili ir ten gėrė alaus. Neatsimena, kiek išgėrė – 5–6 didelius bokalus. Problemą turi dėl alkoholio, bet, aišku, mažina, o ne dėl narkotikų, juk niekada anksčiau nei pagavo, nei rado jų. Ėjo ir prie šviesoforo vos nesusipyko su tais dvejais. Paskui kalba pasisuko apie kaljano parūkymą, jie užėjo ir, turbūt, ta žolė taip ir atsidūrė. Jis, A. S. pats buvo ir svetainėje, ir balkone rūkė, toj virtuvėje iš vis mažai buvo, muzika grojo. Nebuvo taip, kad sėdėtų kartu, rūkė kaljaną. Atsimena momentą su policiją, kad juos įleido apsižiūrėti ir jau po to važiavo. Duris policijai atidarė H., o jis, A. S. iš svetainės atėjo pažiūrėti, kas vyksta ir butą aprodė, pasirodo, kad ant stalo buvo narkotinės medžiagos. Jei būtų žinoję, juk galėjo neįleisti ir tiesiog gauti baudą už triukšmą. Kai su tais vaikinais vos neįvyko kivirčas, pasisuko kalba apie kaljano parūkymą ir nuėjo pas H. parūkyti. Paskui atėjo V. ir jie po kurio laiko išėjo. Dar vėliau atvažiavo policija. Rūkė kaljaną ir vartojo alkoholį pas H.. Kiek namuose išgėrė, nežino. Kaljanas buvo rūkomas su pertraukomis. Nemano, kad suprato, jog kaljane kanapės yra. Anksčiau kanapių nevartojo. Tikrai nežinojo apie kanapių atnešimą į butą, pasiūlė jiems tik kaljaną parūkyti. Maišelį pamatė tik kai policininkai atvažiavo ir mums parodė. Dėl pirminio paaiškinimo – gal penktą lapą perrašė, virš 2 promilių buvo, tiesiog norėjo namo važiuoti ir parašė, atrodo, kad rado. Pasak A. S., kai prisipažįsti – viskas greičiau, paprasčiau yra. Lengvinančios aplinkybės, ta prasme. Nežino, kodėl prisipažino, girtas buvo, negali pasakyti, kodėl taip padarė. Tų žmonių nežino, išėjo ir išėjo. To maišelio jis, A. S. nei pirko, nei dovanų gavo, dėl to parašė, kad rado, bet nerado. Nežino, kodėl parašė, kad šiek tiek vartojo. Tiesiog norėjo lengvinančių aplinkybių. Parašė, kad vartojo žolę, nes policininkai būtent ją rado. Nežino, gal policininkai apklausdami, nurodė, kad kaljane buvo kanapių. Po įvykio jį paėmė, 2 valandas pagulėjo ir apklausinėjo girtą. Parašė paaiškinimą ir gulėjo ten dar iki ryto, kol išsiblaivė. Dabar būdamas blaivia galva, kaltės nepripažįsta, sako kaip buvo. R. atėjo vėliau, nežino tiksliai, po kiek laiko. Kai R. atėjo, bute buvo jis, A. S., G. ir tie draugai. Kaljano jis, A. S., neruošė, nežino, kas ruošė. Neatsimena, kada buvo paruoštas kaljanas – iki R. ateinant ar po. Negali paaiškinti, kodėl pirminiame paaiškinime nepaminėjo kitų asmenų, buvusių bute. Prieš įvykį nebuvo rūkęs kanapių.
Apklaustas teisme kaltinamasis H. S. parodymus duoti atsisakė. Paaiškino, kad viską jau yra parašęs.
Apklaustas teisme liudytojas P. K. parodė, kad įvykio nepamena, prašė jį priminti. Paskelbus byloje esantį tarnybinį pranešimą (b. l. 16) – liudytojas parodė, kad turbūt buvo taip, kaip surašyta. Jeigu asmenys buvo sulaikyti, tai pagrindas buvo. Jei kaljanas buvo, tai medžiaga šalia jo. Nepamena, ar vaikinai minėjo, kad bute buvo daugiau žmonių. Atrodo, vienas iš vaikinų prašė niekur nevežti.
Apklaustas teisme liudytojas P. O. parodė, kad nepamena tokio įvykio. Paskelbus liudytojo P. O. tarnybinį pranešimą (b. l. 16) – liudytojas parodė, kad taip, buvo toks įvykis, patvirtina. Taip, maišelis aiškiai matėsi ant stalo. Daug laiko praėjo, negali teigti, kad kaltinamieji ką nors sakė apie trečiuosius asmenis.
Šalies argumentai
V. R. 2017-09-30 paaiškinime nurodė, kad 2017-09-30 buvo su H. ir A. pas H. bute. Jie garsiai leido muziką, todėl atvyko policija. Užėję į butą, pareigūnai rado maišelį su ,,žole“, t.y. kanapėmis. Iš kur atsirado šis maišelis, jis nežino. Jis pats ,,žolės“ nerūkė, tik gėrė alų. Bute buvo ir daugiau žmonių, bet jie buvo išėję. Jis šių žmonių nepažįsta. (l. 96)
2018-03-12, apklaustas įtariamuoju V. R. parodė, kad įtarimo esmę suprato ir kaltės nepripažįsta. Jis jau trečius metus oficialiai gyvena ir dirba Vokietijoje, Štutgarto m. Praeitais metais rugsėjo mėn. jis grįžo į Lietuvą, kad susitvarkytų savo asmeninius reikalus. Jis apsigyveno pas savo pažįstamą H. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Būdamas Vilniuje, jis nuolat buvo kuo nors užsiėmęs. 2017-09-29 jis su H. ir A. S.laiko neleido. Jie susitiko tik vėlai vakare. Grįžęs į H. butą, jis rado H., A. ir dar 2 jam nepažįstamus vaikinus. Šių vaikinų nei vardų, nei pavardžių jis nežino ir neklausė. Jis kartu su visais pabuvo kažkiek laiko. Jie klausė muzikos, rūkė kaljaną ir bendravo. Jis Vokietijoje dažnai parūko kaljaną, bet ne su narkotinėmis medžiagomis, o su tabaku. Jis ir dabar galvojo, kad rūko kaljaną su tabaku. Kad jame buvo įdėta narkotinės medžiagos, jis nežinojo ir jam niekas nesakė. Jis pats narkotinių medžiagų nevartoja. Kaip narkotinė medžiaga galėjo atsidurti kaljane, jis negali pasakyti. Jis nematė to momento, kada kaljanas buvo kemšamas. Po kurio laiko minėti nepažįstami vaikinai iš buto išėjo. Vėliau į butą atvažiavo policijos pareigūnai. Jie atvyko dėl triukšmo jų bute. Jie pareigūnus įleido, kadangi nieko blogo nedarė. A. įleido policijos pareigūnus, pasakęs, kad jie nieko blogo nedaro. Pareigūnai užėjo į virtuvę ir joje kažką rado. Jis pats nematė, kas buvo rasta, tačiau patys pareigūnai jiems parodė, ką būtent rado. Tai buvo polietileninis maišelis su kažkokia augaline medžiaga. Jis įtaria, kad tai galėjo būti ,,žolė“. Jis pats tos narkotinės medžiagos nepirko, neturėjo su savimi ir ja nedisponavo. Iš kur ji atsirado bute, jis nežino. Jis įtaria, kad ji galėtų būti tų jam nepažįstamų vaikinų. Jis niekada kartu su H. ir A. jokių narkotinių medžiagų nevartojo. Jie daugiausiai vartojo alkoholį. Jo šlapime rastą ,,žolę“ jis gali paaiškinti tik tuo, kad rūkė kaljaną. Kaip bute atsirado nepažįstami, jis nežino ir nieko apie tai negali papasakoti. (b. l. 110)
2017-09-30 paaiškinime A. S. nurodė, kad 2017-09-30 buvo pas draugą H. S. pastarojo bute. Jis užėjo pas H. po to, kai Ukmergės g. rado maišelį su galimai narkotinėmis medžiagomis. Rastą maišelį jis padėjo virtuvėje ant stalo. Po to atvažiavo policija ir rado maišelį. Jis prisipažįsta kaltu, kad radęs galimai narkotinių medžiagų, apie tai nepranešė policijai, o norėjo panaudoti ir truputį suvartojo. ( b. l. 37)
2017-11-28 apklaustas spec. liudytoju A. S. parodė, kad tiksliai pasakyti negali kada, tačiau 2017 m., spalio mėn. pradžioje, jis vakare buvo picerijoje ,,Čili“, kuri yra Ukmergės g., p/c ,,Big“. Ten jis išgėrė apie 5 l alaus. Jis buvo su draugu H. S., kurį pažįsta 8 m. Išėję jie ėjo link Ukmergės g. sankryžos, kur sutiko dar 2 vaikinus, kurių duomenų nežino. Stovint prie šviesoforo, jis paprašė jų duoti parūkyti. Kai vienas vaikinas davė jam cigaretę, jis pasiūlė visiems nueiti pas H. į namus ir parūkyti kaljaną. Jie taip ir padarė. Jie keturi nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena H.. Ten jie rūkė, gėrė alų ir klausė muzikos. Bute jie buvo tiek svetainėje, tiek virtuvėje. Tarp iš patalpų nuolat vyko judėjimas. H. virtuvėje turėjo kaljaną. Kažkuris iš vaikinų, tačiau jis negali pasakyti kuris konkrečiai, prikimšo kaljaną, uždegė ir jie pradėjo rūkyti. Rūkydamas kaljaną, jis nejautė, kad ten yra narkotikų. Kaljaną taip pat rūkė ir H.. Vėliau atėjo V. R., o minėti vaikinai išėjo. Vienas vaikinas buvo jo ūgio, o kitas aukštesnis. Jie abu buvo liesi. Ar V. rūkė kaljaną, jis nematė. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Juos įleido H.. Jis tuo metu su V. buvo svetainėje. Pareigūnai su H. apie kažką kalbėjosi koridoriuje. Jis pareigūnams pasakė, kad galite ateiti ir pažiūrėti, nes jie nieko nedaro. Daugiau aplinkybių jis nepamena dėl girtumo. Savo paaiškinime jis nurodė, kad rado narkotikus, nes nenorėjo, jog jį uždarytų į areštinę. Jis anksčiau nėra vartojęs narkotikų. Jo nuomone, jam buvo per daug alkoholio, todėl jis papuolė ne į tą kompaniją ir dabar reikia aiškintis dėl to, ko nepadarė. Jis buvo girtas, todėl daugiau nieko nepamena ir negali papasakoti. (b.l. 42-43)
2018-03-13 apklaustas įtariamuoju A. S. parodė, kad įtarimo esmę suprato ir kaltės nepripažįsta. Jis lieku prie savo anksčiau duotų parodymų. Narkotinė medžiaga buvo ne jo. Jis jos neįgijo ir nelaikė H. bute. Narkotinė medžiaga, kaip ir sakė anksčiau, yra 2 nepažįstamų vaikinų, kurių duomenų jis nežino. Kaljaną rūkė jis, H. ir vaikinai. Jis nematė, kaip kaljanas buvo prikimštas. (b. l. 48)
2017-09-30 paaiškinime H. S. paaiškino, kad pas jį į namus atėjo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė kaimynai. Jis pats įsileido policijos pareigūnus. Jie pas jį rado ,,žolės“. Jis nežino, iš kur ji atsirado pas jį namuose. Bute jie buvo trise - jis, A. ir V.. Daugiau nieko nebuvo. (b. l. 64)
2017-11-30, apklaustas spec. liudytoju H. S. parodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojasi apie 2 m. 2017-09-30, tiksliai nepamena laiko, jis su A. S. ėjo iš picerijos ,,Čili“, esančios Ukmergės g., p/c ,,Big“. Prie šviesoforo, esančio šalia p/c ,,Big“, A. priėjo prie 2 vaikinų ir paprašė parūkyti. Jie bendravo lietuviškai,. Jis stovėjo šalia. Vaikinai buvo maždaug jo ūgio, 20-30 m. amžiaus. Jų aprangos jis nepamena. Jis negalėtų jų atpažinti. Vaikinai pasakė, kad turi parūkyti. Kadangi jis su A. ir taip ėjo pas jį į butą, jis sutiko, kad ir vaikinai eitų pas jį. Jis nepamena, ką jie šnekėjo, kol ėjo. Užėję į butą, jie nuėjo į virtuvę. Jis ant virtuvinio stalo turėjo kaljaną. Jis buvo prikimštas tabako. Vienas iš vaikinų išsitraukė iš kelnių kišenės maišelį, išėmė iš jo kažkiek ,,žolės“, t.y. kanapių, ir sumaišė su tabaku kaljane. Kas pripylė vandens į kaljaną, jis neatsimena. Visa tai matė A. ir kitas vaikinas. Po to tas pats kaljaną uždegė. Po to jie visi rūkė ir visą surūkė. Parūkęs jis nuėjo į svetainę ir paleido muziką. Po 30 min vaikinai išėjo. Jis su jais iš esmės nebendravo. Tada į butą atėjo V. R.. Ateidamas V. galimai prasilenkė su vaikinais. Atėjus V., jis, A. ir V. sėdėjo ir gėrė alų. Tuo metu jis buvo užėjęs į virtuvę ir nieko ant stalo nematė. Jeigu būtų matęs ,,žolę“, jis tikrai nebūtų policijai atidaręs durų. Praėjus kažkuriam laikui, konkrečiai jis pasakyti negali, atvažiavo policija. Buto duris jis atidarė pats. Pareigūnai klausinėjo dėl triukšmo. Jis pasakė, kad jie nieko bloga nedaro, ir pasiūlė pareigūnams, jei nori, patiems pažiūrėti. Jie užėjo į butą ir virtuvėje ant stalo rado maišelį su likusia ,,žole“, kurį paliko vienas iš minėtų vaikinų. Palikimo fakto jis nematė. Kai atėjo V., jis lyg ir kaljano nerūkė. Iš viso buvo tik vienas kaljano kimšimas ,,žole“. Tą padarė vienas iš vaikinų. Tų vaikinų jis anksčiau niekada nebuvo matęs ir jų nepažįsta. (b. l. 69-70)
2018-03-23 apklaustas įtariamuoju H. S. parodė, kad įtarimo esmę suprato ir kaltės nepripažįsta. Kaip ir sakė savo pirmoje apklausoje, narkotinė medžiaga yra ne jo ir ne jo draugų. Jį yra tų vaikinų, kuriuos jie pasikvietė į svečius. Tų vaikinų nei vardų, nei pavardžių, nei kažkokių kitų kontaktinių duomenų jis nežino. Jis lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Jis narkotinėmis medžiagomis nedisponavo. (b. l. 77)
Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-io būrio vyr. patrulio P. O. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-09-30 apie 05.11 val., patruliuodamas kartu su kolega P. K., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) triukšmas, garsiai groja muzika. Užėjus į minėtą namą, stovint prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), girdėjosi garsiai grojanti muzika ir žmonių riksmai. Keletą kartų paskambinus į duris, muzika pritilo ir kažkas pasakė: ,,Mentai atėjo“. Po kurio laiko duris atidarė vaikinas, kuris prisistatė buto nuomininku H. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. H. S. buvo paaiškinta atsakomybė už viešosios tvarkos trukdymą. Paklausus, kiek dar žmonių yra bute, H. S. pakvietė užeiti ir pažiūrėti. Užėjus į butą, buvo rasti dar 2 vaikinai - V. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Bendraudami su vaikinais, jis su kolega per atidarytas duris pastebėjo virtuvėje ant stalo stovintį kaljaną. Priėjus arčiau, ant stalo prie kaljano rastas polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga - marichuana. Paklausus vaikinų, kam priklauso ši medžiaga, visi jie tai neigė ir nenurodė, kam ji priklauso. Vaikinai buvo sulaikyti ir apie 06.10 val. pristatyti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1 PK tolimesniam aiškinimuisi. Spec. priemonės nepanaudotos. Rastas polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga - marichuana, paimtas. Pridedamos foto nuotraukos (b. l. l. 16-18)
Specialisto išvadoje Nr. 140-(5969)-IS1-6436 nurodyta, kad žalios salvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2017-09-30 rasta ir paimta (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,530 g, o delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 8,8 %. (b.l. 22-23)
Specialisto išvadoje Nr. T-N 2736/2017(01) nurodyta, kad V. R. šlapime rasta pėdsakų tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, o mažiausia etilo alkoholio koncentracija 0,70 prom. (b.l. 35)
Specialisto išvadoje Nr. T-N 2735/2017(01) nurodyta, kad A. S. šlapime rasta pėdsakų tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, o mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,97 prom. (b.l. 27)
Specialisto išvadoje Nr. T-N 2737/2017(01) nurodyta, kad H. S. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, o mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,84 prom. (b.l. 31)
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus teismas sprendžia, jog jų visuma leidžia daryti išvadą, kad dalis kaltinime nurodytų, kaltinamiesiems inkriminuotų aplinkybių pasitvirtino. O būtent, įrodymų visumos analizės pagrindu konstatuotina, jog V. R., A. S. ir H. S. veikdami bendrai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė plastikiniame maišelyje 0,530 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 8,8 %, kol 2017-09-30 laikotarpiu nuo apie 05.11 val. iki apie 06.10 val. policijos pareigūnai, tikrindami minėtą butą dėl pranešimo apie kitą teisės pažeidimą, minėtą maišelį rado ir paėmė.
Visų pirma pažymėtina, jog byloje esančiais įrodymais vienareikšmiai ir neginčijamai nustatyta, kad 2017-09-30 policijos pareigūnai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga - kanapėmis (jų antžeminėmis dalimis). Tai patvirtina policijos pareigūno P. O. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, kurias teisme patvirtino tiek liudytoju apklaustas pats P. O., tiek jo kolega P. K., paties fakto, jog toks plastikinis maišelis su tam tikra medžiaga pareigūnų buvo rastas, neginčijo ir patys kaltinamieji, kompetentingo specialisto išvada nustatyta, jog tai kontroliuojamos medžiagos ir būtent kokios. Byloje nustatyta ir aplinkybė, kad butas, kuriame buvo aptiktos minėtos kontroliuojamos medžiagos, buvo nuomojamas vieno iš kaltinamųjų – H. S., atvykus policijos pareigūnams, šiame bute buvo visi kaltinamieji. Kanapės (antžeminės dalys) pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Įsakymu patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą“ laikytinos narkotinėmis medžiagomis. Specialisto išvada nustatytas rastos narkotinės medžiagos kiekis, remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 aktualiomis nuostatomis, laikytinas nedideliu.
Aktualu tai, jog kaltinamieji V. R. ir A. S. teisminio bylos nagrinėjimu metu, o ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai nesutiko, kad H. S. nuomojamame bute rasta narkotinė medžiaga priklausė kuriam nors iš jų, ar ją kuris nors iš jų būtų atsinešęs į butą. Pasiūlius kaltinamajam H. S. teisme duoti parodymus pastarasis pasinaudojo teise neduoti parodymų, tik paaiškino, kad viską jau yra parašęs. Kaltinamieji V. R. ir A. S. teisme paaiškino, kad galimai narkotines medžiagas į butą atsinešė du vaikinai, su kuriais jie susipažino beeinant iš kavinės į butą, iki atvykstant policijos pareigūnams, nematė polietileninio maišelio, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo narkotinės medžiagos, nežino, kas ruošė kaljaną, jį rūkė, tačiau nesuprato, kad jame yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), be to, tą vakarą vartojo alkoholį. Nurodė, kad minėti du vaikinai prieš atvykstant policijos pareigūnams išėjo, jų duomenų neturi.
Teismas, vertindamas bendrą bylos įrodymų visumą, sprendžia, jog V. R. ir A. S. teisme nurodytos aplinkybės, o ir išdėstytosios H. S. ikiteisminio tyrimo apklausų metu neatitinka objektyvios tiesos. Teismas vertina, jog kaltinamųjų pozicija yra gynybinė, pasirinkta ir tarpusavyje suderinta siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Visi kaltinamieji šioje byloje duodami rašytinius paaiškinimus, o vėliau ir parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o A. S. ir V. R. ir teisme nuoseklūs nebuvo, nurodydami įvykio aplinkybes, jas keitė, spręstina, kad tarpusavyje kaltinamųjų parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi vieni kitiems. Štai pirminiame rašytiniame paaiškinime kaltinamasis A. S. paaiškino, kad rado maišelį su galimai narkotinėmis medžiagomis, padėjo atėjęs pas H. S. maišelį virtuvėje ant stalo. Po to atvažiavo policija ir rado maišelį. Pripažino, kad radęs galimai narkotinių medžiagų, norėjo panaudoti ir truputį suvartojo. Vėlesniuose parodymuose A. S. jau teigė, kad jokių narkotinių medžiagų jis nerado, o tokią versiją paaiškinime išdėstė, nes norėjo, kad jį greičiau paleistų, žino, kad prisipažinimas lengvinanti aplinkybė, teisinosi neblaivumu. Nurodė naujas aplinkybes, kad bute buvo dar du nepažįstami vaikinai, su kuriais jie su H. S. susipažino eidami į pastarojo namus, t. y. tokias, kurios tyrimo pradžioje figūravo tik vienintelio kaltinamojo V. R. pirminiame rašytiniame paaiškinime. Nors teisme A. S. kėlė versiją, jog galimai šie du nepažįstami vaikinai ir atnešė narkotines medžiagas, o tuo pačiu tikino nežinąs, kas ruošė kaljaną, ir nežinojęs, kad jame be tabako buvo ir narkotinių medžiagų ir tik atvykus policijos pareigūnams pamatęs rastą maišelį, apklausiamas tyrimo metu teigė, kad būtent kažkuris iš tų dviejų vaikinų prikimšo kaljaną, uždegė ir jie pradėjo rūkyti, bet rūkydamas kaljaną, jis nejautė, kad ten yra narkotikų. Šiame kontekste aptartini ir H. S. paaiškinimai ir parodymai tyrimo metu. Paaiškinime, rašytame įvykio dieną jis išdėstė, kad pats įsileido policijos pareigūnus, jie pas jį rado ,,žolės“, jis nežino, iš kur ji atsirado pas jį namuose. Bute jie buvo trise – jis, A. ir V.. Taigi, H. S. tuoj pat po įvykio taipogi neminėjo, kad bute būtų buvę pašalinių asmenų, konkrečiai įvardijo, kokią narkotinę medžiagą jo namuose rado pareigūnai, tačiau tikino nežinąs, kaip pastaroji jo bute atsirado. Apklausiamas tyrimo metu H. S. parodymus keitė, jau nurodė kitas aplinkybes, panašias, kaip ir A. S., jog bute buvo dar du vaikinai, su kuriais jiedu su A. S. susipažino atsitiktinai gatvėje, teigė, jog jiems keturiese būnant bute, vienas iš vaikinų išsitraukė iš kelnių kišenės maišelį, išėmė iš jo kažkiek ,,žolės“, t.y. kanapių, ir sumaišė su tabaku kaljane. Visa tai matė A. S. ir kitas vaikinas. Po to tas pats kaljaną uždegė. Po to jie visi rūkė ir visą surūkė. To, kad ant stalo buvo maišelis su likusia ,,žole“, jis nematė. Kai atėjo V., jis lyg ir kaljano nerūkė. Ateidamas V. galimai prasilenkė su tais dviems vaikinais. Taigi, tokie H. S. parodymai tam tikra dalimi paneigia prieš tai aptartas A. S. nurodytas aplinkybes, suponuoja išvada, jog A. S. turėjo žinoti apie kaljano turinį. Jo parodymai dalyje dėl V. R. taip pat prieštaringi, nesutampa su byloje kitų įrodymų pagrindu nustatytosiomis aplinkybėmis. Vadovaujantis H. S. parodymais, jog iki pasirodant V. R. buvo surūkytas visas kaljano turinys, minėti du vaikinai išėjo, lieka neaišku, kokiu būdu V. R. pavartojo narkotinės medžiagos (nustatyta specialisto išvada), juo labiau kad paties V. R. teigimu, jis kaljaną atvykęs į H. S. butą rūkė, tiesa tikino nežinojęs draudžiamo jo turinio. Šiame kontekste pažymėtina, jog teisme V. R. išreiškė gan kategorišką nuomonę dėl to, jog nei H. S., nei A. S. negalėtų jam nežinant prikimšti kaljaną draudžiamomis medžiagomis ir duoti jam suvartoti. H. S. parodymai toje dalyje, kurioje jis nurodė, jog V. R. su dviem nepažįstamais vaikinais tik prasilenkė, prieštarauja vien šio kaltinamojo parodymams teisme ir tyrimo metu, kadangi jis nurodė tam tikrą laiką buvęs bendroje kompanijoje. Dėl V. R. pažymėtina, kad jau pirminiame rašytiniame paaiškinime jis taip pat kaip ir H. S. konkrečiai įvardijo, kokią narkotinę medžiagą policijos pareigūnai rado H. S. bute, kuriame jis buvo laikinai apsistojęs. Pirmiau aptartų aplinkybių bei nustatytų prieštaravimų fone, teismas kreipia dėmesį į tai, kad byloje objektyviais įrodymais (specialisto išvados) patvirtinta, kad visi kaltinamieji buvo pavartoję tos pačios narkotinės medžiagos, kadangi visų jų šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio rūgšties – ši rūgštis organizme atsiranda skaidant narkotinę medžiagą – kanapes. Taigi, akivaizdu, kad visi kaltinamieji narkotines medžiagas - kanapes (anžemines dalis) vartojo. Teismo vertinimu, kaltinamieji suprato, kad vartojo narkotines medžiagas, kai kurie įvardijo medžiagos kilmę, įtarimas dėl kurios turėjo kilti vien dėl specifinio stipraus kvapo, pažymėtina ir tai, kad V. R. nurodė anksčiau kanapes bandęs vartoti. Iš teisme apklaustų liudytojų P. K. ir P. O. parodymų, kuriais jie patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes matyti, kad polietileninis maišelis su medžiaga, tarnybiniame pranešime įvardyta kaip ,,marihuana“, gulėjo šalia kaljano, aiškiai matomoje vietoje, tai patvirtina ir prie tarnybinio pranešimo pridėtos nuotraukos. Teismo neįtikino kaltinamųjų pozicija, jog būdami bute, jie minėto maišelio galėjo nepastebėti, juo labiau, kad visi pripažino rūkę kaljaną, šalia kurio minėtas objektas ir buvo surastas. Teismas kritiškai vertina ir kaltinamųjų versiją, jog bute be jų dar buvo ir kiti asmenys, kurie čia galimai ir atnešė rastą narkotinę medžiagą. Pagrįstų abejonių kelia vien jau pats faktas, jog kaltinamųjų nurodyti asmenys sutikti atsitiktinai, nei vienas iš kaltinamųjų negalėjo jų identifikuoti ar bent jau nurodyti tikslesnių jų požymių. Teismo vertinimu, prie minėtos versijos, kurią iš esmės iškėlė V. R., proceso metu prisitaikė ir kiti kaltinamieji, pirminiuose paaiškinimuose nurodę visai kitas aplinkybes. Liudytojais teisme apklausti pareigūnai nurodė, kad sulaikymo metu jokių trečiųjų asmenų bute nebuvo. Teismo vidiniu įsitikinimu, nustatytos ir aptartos aplinkybės, jas susiejus į bendrą logišką visumą, leidžia spręsti, kad kaltinamieji kaltinime nurodytomis aplinkybėmis laikė nurodytą narkotinę medžiagą. Narkotinių medžiagų laikymu pripažįstamos bet kokios tyčinės veikos susijusios su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje, pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas ir patalpose, joms esant kaltininkų žinioje. Atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymą kyla nepriklausomai nuo jų laikymo trukmės. Aptartų įrodymų visuma šiuo atveju leidžia spręsti, kad visi kaltinamieji apie narkotinių medžiagų buvimą H. S. bute žinojo, akivaizdu, kad jie visi kartu šia medžiaga disponavo suvokdami, kokia tai medžiaga.
Pažymėtina, jog šioje byloje kaltinamieji buvo kaltinami ir tuo, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis, veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai įgijo. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas iš kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo šalina įgijimo požymį. Teismų praktikoje yra pasisakyta dėl alternatyvių veikos požymių įrodinėjimo ir kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje 2K-P-218/2009). Šioje nutartyje yra išaiškinta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna nusikaltimo dalyką. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Kiekvienu atveju būtina nustatyti esmines nusikaltimo dalyko, šiuo atveju, narkotinės medžiagos, įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotinę medžiagą ir t.t. Taigi, šiuo atveju įgijimas turi būti savarankiškai įrodinėjamas, o ne preziumuojamas iš kitų BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų (šiuo atveju laikymo). Nagrinėjamu atveju, narkotinės medžiagos, kuriomis disponavo kaltinamieji, įgijimo faktas nepagrįstas jo buvimą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma leistų nustatyti tikslias šios veikos aplinkybes, kaltinimas šioje dalyje formuojamas veikiau abstrakčiai, nenustatytas nei įgijimo laikas, nei perdavęs asmuo, nei tikrosios aplinkybės. Esant tokioms aplinkybėms, šis požymis nagrinėjamoje byloje nelaikytinas įrodytu. Dėl šių priežasčių narkotinės medžiagos įgijimo požymį teismas vadovaudamasis in dubio pro reo principu šalina iš kaltinamiesiems pateikto kaltinimo.
Pažymėtina, jog tai iš esmės niekaip neįtakoja kaltinamųjų padarytos veikos kvalifikacijos, kadangi apibendrinant byloje teismas laiko nustatyta, jog kaltinamieji bendrais veiksmais, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir taip realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo alternatyvių objektyviųjų požymių, todėl trauktini baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį.
Kaltinamieji kaltinami veikę bendrininkų grupe. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t.y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24 str., 25 str., ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Teismas vertina, kad susitarimas šiuo atveju tarp kaltinamųjų veikti bendrai buvo, išreikštas vien jau konkliudentiniais veiksmais. Spręstina, jog visi kaltinamieji apie narkotinių medžiagų buvimą H. S. bute žinojo, tą pačią narkotinę medžiagą ir vartojo, jie visi kartu šia medžiaga disponavo (laikė) suvokdami, kokia tai medžiaga, kaltinamieji pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų esmę ir norėjo taip veikti. Vertintina, jog kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Skirdamas bausmę V. R., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis, veika baigta). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta veikiant bendrininkų grupe). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. R. – jauno amžiaus, dirbantis, teistas, bet teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis. Pažymėtina, jog, nustatydamas baudos dydį, teismas vadovaujasi BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatomis (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) bei tuo metu aktualiu MGL dydžiu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nepaskirta.
Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis, veika baigta). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta veikiant bendrininkų grupe). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. S. – jauno amžiaus, dirbantis, teistas kartą užsienyje už nesunkų kūno sužalojimą, 2017 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjęs iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo, administracine tvarka baustas, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant neviršijantį šios rūšies bausmės vidurkio. Pažymėtina, jog, nustatydamas baudos dydį, teismas vadovaujasi BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatomis (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) bei tuo metu aktualiu MGL dydžiu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nepaskirta.
Skirdamas bausmę H. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis, veika baigta). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veika padaryta veikiant bendrininkų grupe). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį H. S. – jauno amžiaus, dirbantis, teistas du kartus, būdamas nepilnametis teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 2017-09-15 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 d., administracine tvarka baustas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą pristatytas 2017-04-30 apsvaigimui nustatyti – nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant neviršijantį šios rūšies bausmės vidurkio. Pažymėtina, jog, nustatydamas baudos dydį, teismas vadovaujasi BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatomis (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) bei tuo metu aktualiu MGL dydžiu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nepaskirta.
Atsižvelgiant į kaltinamiesiems skirtinų baudų dydį, jiems nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytas baudos sumokėjimo terminas, t.y. šeši mėnesiai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusios narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) 0,307 g, supakuotos į bespalvį plastikinį maišelį, perduotos į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje (2017-10-17 perdavimo aktas Nr. A3-14387), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 15 MGL (564,90 eurų) bauda.
A. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 20 MGL (753,20 eurų) bauda.
H. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 20 MGL (753,20 eurų) bauda.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) 0,307 g, supakuotas į bespalvį plastikinį maišelį, perduotas į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje (2017-10-17 perdavimo aktas Nr. A3-14387), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą laikotarpį – šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.